Kėdainių r., rugsėjo 17 d. Penktadienį Mantviliškyje organizuota „Kukurūzų diena" sutraukė per 400 lankytojų. Toks žemdirbių susidomėjimas patvirtina - kukurūzai mūsų šalyje sparčiai populiarėja. Preliminariais duomenimis, šiemet Lietuvoje kukurūzais buvo užsėta apie 30 tūkst. ha.

Pastaruoju metu kasmet kukurūzų plotai didėja ir vis daugiau žemdirbių ryžtasi juos auginti ne tik silosui, bet ir grūdams, nes ankstyvosios veislės ir šilti orai leidžia ir mūsų sąlygomis subręsti grūdams. Savo laukuose jau ne vienus metus kukurūzus auginantys ūkių šeimininkai įvertino jų privalumus - atsparumą sausrai, palyginti nesudėtingą priežiūrą ir didžiulį derlingumą.

Pagrindiniai renginio organizatoriai – LŽŪKT direktoriaus pavaduotoja Giedrė Butkienė ir Dotnuvos eksperimentinio ūkio vadovas Andrius Turskis – dėkojo visiems 15 partnerių ir rėmėjų padėjusiems surengti „Kukurūzų dieną‘12“

Pasak renginio „Kukurūzų diena" metodinės vadovės LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkės Onos Auškalnienės, besiplečiantis kukurūzų auginimas yra lazda su dviem galais. Iš vienos pusės, teigiamai vertintina tai, kad jų plotai didėja, tačiau kartu su augančiais pasėlių plotais atsiranda ir ligų bei kenkėjų.

„Darbai kukurūzų bandyme dar nebaigti - kai burbuolės subręs, bus tiriamas sausųjų medžiagų kiekis", - paaiškino LŽŪKT Augalininkystės skyriaus vadovė Dijana Ruzgienė ir LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkė Ona Auškalnienė

„Iki šiol buvo manoma kad kukurūzams ligos ir kenkėjai žalos padaro nedaug, kad juos svarbiausia apsaugoti nuo piktžolių. Tačiau situacija keičiasi. Šiuo metu jau yra registruota ir fungicidų, ir insekticidų kukurūzams. Niekas nestovi vietoje, o mes, mokslininkai, esame pasirengę atsakyti į visus iškylančius klausimus", - sakė O. Auškalnienė.

Mintis rengti „Kukurūzų dieną" Lietuvoje kilo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) direktoriui Edvardui Makeliui lankantis Lenkijoje, Palenkės vaivadijos Šepetovo mieste, kur tradiciškai kasmet rengiamos kukurūzų dienos. Lenkijoje auginti kukurūzus populiaru - iš viso jų pasėliai užima apie 750 tūkst. ha, o Palenkės vaivadija yra antroji pagal kukurūzų pasėlių plotą šalyje. Šepetovo krašte paplitusi pienininkystė, todėl nestebina, kad kone kiekviename ūkyje auginami kukurūzai.

Pasak LŽŪKT direktoriaus E. Makelio, kukurūzai per pastaruosius tris dešimtmečius Europoje pažengė 800-900 km į šiaurę, todėl Lietuvoje dabar yra visos sąlygos kukurūzų plotams plėstis - atėjo nauji hibridai ir modernios technologijos, dėl šiltėjančių orų pailgėjo vegetacijos laikotarpis.

Geriausios veislės paieškos

Vienas svarbiausių momentų, pradedant auginti kukurūzus - tinkamos veislės parinkimas. Kukurūzų hibridai yra specializuoti ir suskirstyti į tris grupes: grūdams, silosui ir energetinėms reikmėms. Šiemet ruošiantis „Kukurūzų dienai" iš viso pasėta 30 skirtingų veislių, kurias pateikė penkios kompanijos: „Syngenta", „Dotnuvos projektai", „Pioneer", KWS ir „HR Smolice".

Bandymų plote, kuris įrengtas Dotnuvos eksperimentinio ūkio laukuose, kukurūzai buvo pasėti gegužės 9 d. (priešsėlis - žieminiai kviečiai). Į tradiciniu būdu įdirbtą dirvą beicuotos sėklos išsėta 80 tūkst. augalų/ha norma. Prieš sėją tręšta amonio salietra (200 kg/ha), diamonio fosfatu (150 kg/ha, kalio chloridu (150 kg/ha). Birželio 20 d. patręšta amonio sal;ietra (300 kg/ha), dar po trijų savaičių (liepos 13 d.) - Nutricomplex 14-11-25+MgO. Praėjus mėnesiui po sėjos, birželio 8 d., pasėlis nupurkštas herbicidu Maister OD - 1,5 l/ha.

„Pateikiami tie tyrimų rezultatai, kuriuos mes galėjome atlikti iki šio laikotarpio. Ketiname prieš derliaus nuėmimą visas veisles palyginti laboratorijoje, ištirdami, kokį sausųjų medžiagų kiekį jos sukaupė. Tie duomenys bus paskelbti mūsų tarnybos internetiniame puslapyje", - sakė LŽŪKT Augalininkystės skyriaus vadovė Dijana Ruzgienė. Ji prisipažino dažnai sulaukianti iš ūkininkų klausimo, kuri veislė yra geriausia. Tačiau vieno atsakymo į šį klausimą nėra, kadangi veislė turi atitikti labai individualius ūkio poreikius.

„Džiugu, kad tiek daug žmonių čia susirinko, kad kukurūzai ateina į mūsų rinką. Tikimės, kad renginys bus tradicinis ir dar labiau išaugs", - sakė iš Šakių r. atvykęs Jaunius Stonkus. Laimutės Stonkuvienės agroserviso įmonė šiemet iš viso augino šiemet iš viso augina 1 100 ha kukurūzų, kuriuos pradėti kulti planuoja spalio antroje pusėje

Visos penkios kukurūzų veisles pateikusios kompanijos parinko tokius hibridus, kurie yra tinkami auginti mūsų sąlygomis - yra pakankamai ankstyvos brandos. „Syngenta Lietuva" atstovas Arnoldas Čepelė pabrėžė, kad visos demonstruojamos 8 veislės labai atsparios išgulimui. Jis išskyrė naują Exapic veislę, skirta silosui - bandymų rezultatai rodo, kad šie kukurūzai išaugina labai daug žaliosios masės. „Dotnuvos projektų" atstovas Gintautas Cesevičius pabrėžė, kad pati populiariausia veislė yra ankstyvoji Auxxel. Lietuvos ūkiuose ji jau ne vieni metai auginama grūdams, kurių kuliama po 10-11 t/ha.

Vytenis Škarnulis, pristatęs „Pioneer" kukurūzų veisles, prisiminė, kad kompanija sėklą į Lietuvą pradėjo tiekti prieš 16 metų ir per tiek laiko turi nemažai ištikimų klientų. „Nauja perspektyvi veislė yra P8000 augalų aukštis 3,5-3,7 m, burbuolėje yra 650-700 grūdų, ant vieno augalo dažnai užauga dvi burbuolės. Iš tokių kukurūzų masės pagamintu silosu bus patenkintas kiekviena ūkininkas ar bendrovė", - garantavo V. Škarnulis. Be to, ši veislė ypatingai anksti pradeda kaupti krakmolą ir anksti bręsta, tad palankesniais metais gali būti auginama ir grūdams (pernai tuo įsitikino Padovinio ŽŪB). KWS kukurūzų hibridus pristatęs Kastytis Patiejūnas išskyrė veislę Amadeo, kuri tinka ir silosui, ir grūdams, ir pabrėžė, kad visos KWS kompanijos Lietuvos rinkai siūlomos veislės yra palyginti ankstyvos brandos - FAO nuo 180 iki 230.

Lenkų kompanijos „HR Smolice" kukurūzų veisles pristatė selekcininkas profesorius Jozef Adamczyk. Kompanija iš viso siūlo 34 kukurūzų veisles. Profesoriaus nuomone, Lietuvos sąlygomis grūdams auginti puikiai tiktų Rywal (tik reikėtų suspėti pasėti kuo anksčiau, balandžio pabaigoje), o silosui ir biodujų gamybai būtų galima rekomenduoti veisles Vitras ir Ulan, užauginančias iki 80 t/ha žaliosios masės.

Vienai kukurūzų veislei sukurti reikia mažiausiai 10 metų, tačiau lenkų selekcininkai pagreitina šį procesą šaltuoju sezonu perkeldami kukurūzų selekcinius bandymus į Čilę ir Meksiką. Tokia metodika pagreitina veislės kūrimo procesą du kartus ir naujai veislei sukurti gali pakakti penkerių metų. Lenkiškos kukurūzų veislės auginamos Čekijoje, Vokietijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Portugalijoje.

BASF techninė konsultantė Baltijos šalyse Aušra Slizinienė priminė, kad visi kukurūzai yra nupurkšti su fungicidu Opera (norma yra 1-1,2 l/ha). „Jei kukurūzai auginami intensyviai, jiems reikalinga apsauga nuo ligų. Ir jei šnekame apie derliaus priedą nuo fungicidų, tai jis skaičiuojamas ne kilogramais, o tonomis", - pastebėjo A. Slizinienė.

Technikos demonstravimas laukuose

Kukurūzų auginimas neatsiejamas nuo specialios technikos. Gyvulininkystės ūkiai, ruošiantys silosą, neapsieina be smulkintuvų. „Konekesko" pristatė savaeigį smulkintuvą Claas Jaguar. Demonstruotas 9-osios serijos smulkintuvas (ši serija pradėta gaminti nuo 2007 m.) yra pirmas ir kol kas vienintelis Lietuvoje. Šis smulkintuvas demonstravimui buvo pasiskolintas iš Lygumų ŽŪB. „Konekesko" taip pat demonstravo ir universalų skutiką Lemken Rubin 9, kuris tinka kukurūzienai įdirbti: kad skutikas gerai įdirbtų žemę, rekomenduojama važiuoti ne mažesniu kaip 14 km/val. greičiu, skirtinga kryptimi negu buvo atlikta sėja.

Kompanija „DOJUS Agro" demonstravo savaeigį smulkintuvą John Deere 7450. Vidutinis našumas dirbant su tokiu galingu smulkintuvu - 140 tonų per valandą. Taip pat buvo demonstruotas mažesniems plotams orientuotas pakabinamas smulkintuvas Kemper. Žemės dirbimo padargus, reikalingus įdirbant kukurūzienas ir ruošiant dirvą kukurūzų sėjai, demonstravo bendrovės „Dotnuvos projektai" ir „Väderstad" - net ir palyginti šlapiuose Mantviliškio laukuose technika parodė savo galimybes.

Pašarų ruošimas - atsakingas darbas

Pieno ūkiuose kukurūzų silosas yra vienas iš pagrindinių pašarų. Kukurūzų silosavimas - atsakingas darbas. Siloso kaupus ar tranšėjas rekomenduojama užpildyti per 1-2 dienas, gerai suslėgti, sandariai uždengti plėvele. Apie kukurūzų naudojimą galvijų racione paskaitą skaitė nepriklausomas šėrimo specialistas Jurgis Kulpys, o bendrovė „Baltic Agro" pristatė silosavimo rankovėje (maišuose) technologiją - tai išeitis smulkesniems ūkininkams, kurie nekrauna kaupų ar tranšėjų.

Kemšant į rankoves, kaip ir kraunant į tranšėjas, kukurūzus geriausia pjauti, kai jie pasiekia vėlyvosios vaškinės brandos tarpsnį (pieninės brandos kukurūzai, kokie buvo nupjauti tądien, silosavimui į žarną yra šiek tiek per drėgni). Darbus atlikti ant kieto pagrindo (asfalto), kad į rankovę nepatektų žemių ar kitų nereikalingų priedų. Taip pat labai svarbu stebėti, kad rankovė būtų tinkamai įtempta ir užpildyta nei per daug (tokiu atveju gali trūkti), nei per mažai (netaupoma vieta, bus nekokybiškas pašaras). Silosą iš tokios rankovės gyvuliams galima šerti jau po 2-3 savaičių, tačiau tikrąją kokybę jis pasiekia po dviejų mėnesių.

„Prieš 50 metų buvo sakoma, kad žieminiai rapsai ir kukurūzai Lietuvoje neaugs. Dabar abu šie augalai yra labai aktualūs", - sakė LAMMC direktorius Zenonas Dabkevičius. Kukurūzų dieną jos organizatoriai - Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir Dotnuvos eksperimentinis ūkis - planuoja rengti kasmet. „Kitais metais galvojame pademonstruoti ne tik kukurūzus, bet ir ganykloms naudingus žolių mišinius, taip ir renginį dar labiau susiejant su gyvulininkyste bei bioenergetika", - planais pasidalijo LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis.

MŪ inf