Kaunas. Naujausi mokslo tyrimai, gydymo naujovės, farmacijos laimėjimai, gyvulių šėrimo tendencijos buvo pristatyti antrajame tarptautiniame Veterinarijos kongrese Kaune. Pranešimai skaityti ir diskusijos vyko ūkinių ir smulkiųjų gyvūnų bei gyvūnų mitybos ir sveikatingumo sektoriuose.

Prieš metus akcinės bendrovės „Kauno grūdai" sėkmingai surengtas pirmasis tarptautinis Veterinarijos kongresas Lietuvoje tapo paskata organizuoti ir antrąjį. Šių metų kongresą veterinarijos gydytojams, gyvulininkystės specialistams ir ūkininkams „Kauno grūdai" surengė kartu su LSMU Veterinarijos akademija - renginys skirtas šios akademijos 80-mečiui paminėti.

Klausytojai Veterinarijos kongreso paukštininkystės sektoriuje

Verslo ir mokslo kartu surengto kongreso nauda - didžiulė. Lietuvoje daugėja iš užsienio atsivežamų gyvulių ir gyvūnų, tarp jų - ir egzotinių, o kartu su jais atkeliauja ir naujos ligos, nepripažįstančios jokių sienų ir pridarančios didelių nuostolių. „Šioms problemoms spręsti reikia tiek verslo, tiek mokslininkų indėlio, tiek gerai parengtų specialistų", - teigė LSMU prorektorius veterinarijai prof. Antanas Sederevičius.

LSMU Veterinarijos akademijos kanclerio prof. Henriko Žilinsko teigimu, akademijos indėlis organizuojant kongresą svarus - pakviesti geriausi savo srities mokslininkai iš garsiausių Europos universitetų, kurie suteikė daugiau mokslo žinių, o kongrese vykusiai diskusijai - daugiau vertės, nes dalyviai turėjo galimybę išgirsti įvairaus spektro pranešimus.

Pagrindiniai Veterinarijos kongreso rengėjai (iš kairės): LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, AB „Kauno grūdai" generalinis direktoriusTautvydas Barštys, LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. Henrikas Žilinskas, LSMU prorektorius veterinarijai prof. Antanas Sederevičius

Antrasis Veterinarijos kongresas buvo gausesnis ir dalyvių, ir pranešimų skaičiumi. Organizatorių duomenimis, renginyje dalyvavo apie 800 dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Baltarusijos. Kongrese pranešimai skaityti ir atviros diskusijos vyko 6-iuose sektoriuose: galvijų, kiaulių, arklių, paukščių, smulkių gyvūnų ligų, gyvūnų mitybos ir sveikatingumo sektoriuose.

Pranešimus aktualiomis temomis skaitė, Lietuvos bei aplinkinių valstybių veterinarijos gydytojus su naujausiais ligų gydymo sprendimais, diagnostika bei profilaktika, gerąja patirtimi ir sukaupta praktika dalijosi tarptautiniu mastu pripažintų veterinarinės farmacijos kompanijų atstovai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, nepriklausomi lektoriai iš 11 šalių - Vokietijos, Danijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Austrijos, Švedijos, Nyderlandų, Šveicarijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos.

Galvijininkystės sesijoje prof. habil. dr. Qendrim Zebeli (Austrija) skaitė labai vertingą pranešimą apie apsiveršiavusių karvių šėrimą, jo poveikį karvės ir veršiuko sveikatai

AB „Kauno grūdai" generalinis direktorius Tautvydas Barštys įsitikinęs, kad tokių renginių organizavimas padeda ugdyti kompetentingus, su šiuolaikinėmis gydymo technologijomis susipažinusius veterinarijos gydytojus, skatina juos tobulėti. „O nuo veterinarijos gydytojų kompetencijos juk ir priklauso didžiuosiuose ūkiuose laikomų bei kiekvieno iš mūsų namuose apsigyvenusio augintinio sveikatingumas ir gerovė", - teigė T. Barštys.

Paukštininkystės asociacijos vadovas prof. Vytautas Tėvelis pastebėjo, kad mokslas šiais laikais vystosi taip greitai, kad ir dviejų tokių kongresų per metus nebūtų per daug. O gamyba ir ūkininkavimas be mokslo pažangos ir naujovių šiais laikais sunkiai įsivaizduojami.

Paukštininkystės asociacijos vadovas prof. Vytautas Tėvelis akcentavo, kad žinių niekada nebūna per daug

Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas prof. Vidmantas Bižokas dar kartą priminė problemą - jaunų specialistų nenorą dirbti su produkcijos gyvūnais, į kai kuriuos rajonus 10-15 metų neatvyksta dirbti jaunų veterinarų. Tuo tarpu Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos vadovas Saulius Laurusevičius siūlė Veterinarijos akademijai daugiau bendradarbiauti su privačiomis veterinarijos klinikomis, kurios yra toli pažengusios, o jose dirbantys veterinarijos gydytojai stažuojasi gerose užsienio klinikose.

S. Laurusevičius akcentavo Veterinarijos kongreso naudą. „Toks renginys svarbus ne tik žinių prasme. Tai gera proga po vienu stogu susirinkti įvairių veterinarijos sričių kolegoms, aptarti problemas, galbūt ir vienos ar kitos ligos gydymo taktiką, o tai itin svarbu mišria veterinarijos praktika užsiimantiems gydytojams. Tikiuosi, kad kongresas bus rengiamas ir ateityje, o mes, jeigu būtų suteikta galimybė, pasistengtume jam duoti naudos", - kalbėjo S. Laurusevičius.

Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos vadovas Saulius Laurusevičius (kairėje) akcentavo Veterinarijos kongreso naudą, o  Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas prof. Vidmantas Bižokas organizatoriams siūlė ateityje kartu derinti kongreso temas

Aišku, kongrese aptarta ir svarbiausia šių dienų problema - dėl pernelyg didelio vartojimo išsivystęs bakterijų atsparumas antibiotikams. Veterinarijos farmacijos asociacijos vadovas Jurūnas Jonas Jablonskas akcentavo ir kitą iš to išplaukiančią problemą - būtina stebėti, kad ant žmonių stalo nepatektų antibiotikų ragavę gyvūnai.

LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas pasidžiaugė verslo iniciatyva organizuoti Veterinarijos kongresą. „Turime orientuotis į jaunimą, į jau dirbančius specialistus, kurie nori žinių. Veterinarijos srityje reikia tokių laimėjimų, kurių esame pasiekę žmonių sveikatos srityje. Tikiuosi, kad šis, dar tik antrasis tarptautinis veterinarijos kongresas, bus tęstinis ir susirinkę į dvidešimtąjį ar penkiasdešimtąjį jau galėsime daryti apibendrinimą, apie tai, koks reikšmingas šis renginys", - spaudos konferencijoje kalbėjo profesorius R. Žaliūnas.

Klausytojų netrūko nė vienoje kongreso sekcijoje

MŪ inf.