Basf 22 07 19 Lytagra 22 07 04
Renginiai
Komisaras dėkojo žemdirbiams, pažadų dalyti neskubėjo

Vilnius. Vilniuje viešintis ES žemės ūkio komisaras Januszʼas Wojciechowskiʼs (Janušas Voicechovskis) susitiko ne tik su politikais (Prezidentu, premjere, žemės ūkio ministru), bet ir su žemdirbių bendruomene.

Į Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje organizuotą diskusiją susirinkę žemdirbių asociacijų, mokslo įstaigų atstovai nestokojo klausimų, pats J. Wojciechowskiʼs sakė, kad jo vizitą lėmė dvi priežastys. Pirmoji – Rusijos invazija į Ukrainą, vykstantis karas ir jo poveikis maisto saugai, antroji – aptarti nacionalinį strateginį planą.

Maisto sauga tapo kaip niekad svarbi ir ją galima prilyginti energetiniam ar nacionaliniam saugumui. „Dėkoju jums, Lietuvos ūkininkai, kad užtikrinate maisto saugą ES. Per koronaviruso krizę ekonomika buvo supurtyta, laimė, nepatyrėme maisto saugos krizės. Tai – didelis jūsų indėlis“, – sakė J. Wojciechowskiʼs. Anot komisaro, būtina padėti ūkininkams, kad jie išvengtų neigiamų pasekmių.

Bioversija 22 02 02

Vėliau kalbėję žemdirbių atstovai įvertino komisaro padėką, pažymėję, kad mūsų šalyje žemdirbiams seniai nedėkojama, o tokio rango politikas esą apskritai pirmas, kuris tai padarė.

Antroji žemės ūkio komisaro įvardinta vizito priežastis – Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas. „Man svarbu išgirsti, ką Lietuva, ką jūs galvojate apie savo strateginį planą“, – kalbėjo J. Wojciechowskiʼs. Jis pabrėžė šio dokumento svarbą ir akcentavo, kad, pridėjus pereinamąjį laikotarpį, pagal tai, kas bus parengta, teks gyventi ir dirbti dar ilgai, tad „labai svarbu turėti gerai parengtą dokumentą, kuris būtų orientuotas į Lietuvos žemės ūkio ateitį“.

Žemės ūkio komisaras taip pat minėjo, kad jam žinomos šalies žemdirbiams „jautrios temos“, kai kurias jis išgirdo atstovams lankantis pas jį Briuselyje: konvergencija, nevienodos tiesioginės išmokos. Jis priminė, kad Lietuvai buvo numatytas didesnis išmokų vokas.

Išmokų suvienodinimas – tebesitęsiantis klausimas

Tiek Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkė Danutė Karalevičienė, tiek Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus atkreipė komisaro dėmesį, kad žemės ūkio politika turėtų būti aiškesnė ir skaidresnė. Pasak LŽŪT vadovės, labai dažnai mūsų šalyje tampa privalu tai, kas EK yra nurodoma kaip rekomendacija.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas priminė įvairių institucijų atliktus tyrimus, rodančius, kad įgyvendinant žaliąjį kursą gamyba gali mažėti 25 proc. „Kaip manote, ar tas 25 proc. sumažėjimas nesukels neregėto bado pasaulyje, atsižvelgiant į tai, kad Rusija užpuolė Ukrainą?“ – klausė A. Macijauskas, primindamas, kad Lietuva nėra numačiusi paramos tiksliajam ūkininkavimui, bei svarstydamas, ar, atsižvelgiant į šalių kaimynių sprendimus, Lietuvai nėra pernelyg užkeltas ir CO2 sumažinimo uždavinys.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas klausė komisaro nuomonės apie tikslųjį ūkininkavimą ir priminė, kad Lietuva nėra tam numačiusi paramos

Komisaras neskubėjo pritarti tokioms žaliojo kurso įtakos prognozėms, nors teigė susipažinęs su studijomis, tačiau, anot jo, jos nėra parengtos profesionaliai. Jis pritarė, jog tikslųjį ūkininkavimą reikia remti, ir teigė, kad tai turėtų būti svarstytina.

Diskusijos dalyviai kartas nuo karto primindavo, kad Lietuva tebelaukia išmokų suvienodinimo. J. Wojciechowskiʼs teigė suprantantis, kad teiginys, jog Rytų Europoje sąnaudos yra mažesnės, šiuo metu nebegalioja, tačiau, anot jo, klaida buvo padaryta iš pat pradžių, kai buvo sutikta su tokiomis proporcijomis.

„Dabar labai sunku pakeisti šią proporciją, bent jau politiniu lygmeniu (...). Mums reikia labai rimtų politinių diskusijų, kaip formuoti naują BŽŪP biudžetą. Manyčiau, reikėtų siūlyti suvienodinti tiesiogines išmokas visoms valstybėms narėms, nes tikrai nėra priežasčių, kodėl jos yra skirtingos. Trąšų, techninės įrangos kainos visur yra vienodos. Bet jūs turite suprasti, kad turime situaciją, kai valstybės narės jau patvirtino biudžetą septyniems metams ir neįmanoma nieko keisti“, – susirinkusiems žemdirbiams aiškino už žemės ūkį atsakingas EK narys.

Šiuo metu, anot jo, didinti BŽŪP biudžetą būtų sudėtinga, kitu atveju – reikėtų mažinti tiems, kas gauna daugiau, tad jis akcentavo diskusijų apie būsimos BŽŪP planavimo ir finansavimo svarbą.

Susitikime dalyvavęs Europos Parlamento narys Bronis Ropė palinkėjo komisarui, kad iki kadencijos pabaigos lietuviai jam galėtų padėkoti dar kartą – suradus mechanizmą, kaip tas išmokas suvienodinti, ir išsprendus ilgametę problemą.

Lietuvos žemdirbiai priminė komisarui, kad vis dar neišspręsta vienodų tiesioginių išmokų problema

Tarp įvardytų problemų – paukščių daroma žala ir valstybės bendrasis finansavimas

Jei ne įtempta komisaro darbotvarkė, klausimų būtų buvę ir daugiau. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas kėlė tiek Lietuvos, tiek visos ES kiaulininkystės sektoriaus problemas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Zigmantas Aleksandravičius kalbėjo, kad Lietuvoje įsisenėjusi praskrendančių paukščių padaromos žalos problema, priminė ir abejotiną paramą meldinėms nendrinukėms, akcentavo, kad negali būti vienodos nuostatos visoms šalims, kai, anot jo, „Lietuva ir taip mažai naudoja chemijos“.

J. Wojciechowskiʼs sutiko, kad būtina atsižvelgti į nevienodas skirtingų šalių pozicijas. „Esate visiškai teisus kalbėdamas apie žaliojo kurso rodiklius. Mes turime atsižvelgti, kokia yra startinė pozicija įvairiose šalyse narėse. (...) Mano iniciatyva atidėtas pesticidų direktyvos svarstymas, mano nuomone, reikėtų pažiūrėti ir rasti sąžiningą požiūrį visoms narėms. Reikia pasverti skirtumus, kokia yra startinė pozicija“, – kalbėjo komisaras.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis akcentavo skirtingą šalių narių kofinansavimą

Tuo tarpu Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis teigė, kad skirtumai tarp šalių narių atsiranda ir dėl to, kad dabartinis reglamentavimas leidžia kiekvienai valstybei pridėti labai skirtingą kiekį savų lėšų. Jis siūlė EK suvienodinti nacionalinio kofinansavimo sąlygas. J. J. Wojciechowskiʼs pritarė, kad sąlygos turėtų būti vienodos visiems.

„Pritariu, kad turime užtikrinti vienodas bendro finansavimo sąlygas (...) Kartais mums, manau, reikia valstybėms narėms leisti teikti paramą. Panašiai, kaip ir su valstybės pagalba, kai buvo situacija dėl koronaviruso ir dabar dėl karo. Skirtingose narėse mokama buvo skirtingai“, – kalbėjo komisaras.

Žemdirbiai teigė įvardiję tik keletą svarbiausių klausimų ir išsakė viltį susitikti dar kartą su komisaru prieš pateikiant strateginį planą.

Trečiadienį J. Voicechovskis susitiko ir su Prezidentu Gitanu Nausėda, premjere Ingrida Šimonyte bei žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, parlamentinio Kaimo reikalų komiteto nariais. Prieš atvykdamas į Lietuvą komisaras lankėsi ir Estijoje bei Latvijoje.

Autorius: Asta Laukaitienė, Domanto Mickevičiaus nuotr.
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar Lietuvos žemės ūkis geba prisitaikyti prie klimato kaitos?
Visos apklausos