Akademija (Kėdainių r.). Prieš dvi savaites ūkininkams surengusi konfrenciją apie karvių produktyvumo didinimą, šįkart bendrovė „DeLaval" pakvietė juos į dar vieną šviečiamąjį renginį Agroakademijoje - apie siloso gamybą.
Konferencijoje „Siloso technologijos - naujausi atradimai, ateities tendencijos ir vadyba" savo žiniomis dalijosi mokslų daktaras Christeris Ohlsonas (Christer Ohlsson) iš Danijos įmonės „Chr. Hansen". Kopenhagoje 1874 m. farmacininko įkurta įmonė šiuo metu yra pasaulio lygio biomokslų pasiekimais paremtų ingredientų gamintoja bei tiekėja maisto, sveikatos, vaistų ir žemės ūkio pramonėms.
Apie siloso technologijas Lietuvos ūkininkams pasakojo dr. Christeris Ohlsonas
Pirmajame pranešime apie inovatyvias silosavimo technologijas ir siloso konservantus, Ch. Ohlsonas akcentavo, kad dėl žalingų mikroorganizmų silosas, tapęs mažos maistinės vertės pašaru, neužtikrina ūkiui ekonominės grąžos.
Svarbiausieji tų mikroorganizmų - grybai (mielės ir pelėsis), kenkiantys fermentacijai ir siloso kokybei. Todėl norint turėti kokybišką silosą, būtina laikytis tam tikrų principų: užtikrinti anaerobines sąlygas, o tai, pasak mokslininko, praktiškai padaryti nėra lengva, nors teoriškai skamba gana paprastai; užauginti aukštos kokybės javus ir juos laiku nukulti; greitai sumažinti pH kiekį silose (tam labai padeda natūralus priedas „Feedtech", į kurį dedamos pieno rūgšties bakterijos ir fermentai), kad žalingi mikroorganizmai negalėtų daugintis, o pieno rūgšties bakterijos auga ir esant žemam pH; padidinti osmosinį slėgį, o tam padeda žolės vytimas. „Derinant pH ir osmosinį slėgį užtikrinama siloso kokybė", - teigė Ch. Ohlsonas.
Kodėl silose reikia naudoti pieno rūgšties bakterijas? Jos padeda valdyti fermentacijos procesą ir nugalėti kitas bakterijas. Be to, mažina šilumą silose, t. y. - mažina grybų augimą, klostridijų kiekį, sausųjų medžiagų (SM) nuostolį ir gerina siloso kokybę. Daugeliu atveju temperatūra kyla sausame silose, kaitimas, pasak pranešėjo, labiau būdingas kukurūzų silosui.
Už pradinį siloso kaitimą atsakingos mielės, stebimos ankstyvose fermentacijos stadijose. Mielės naudoja cukrų ir pieno rūgštį acto rūgšties ir anglies dioksido gamybai. Pelėsiui augti silose reikia daugiau deguonies nei mielėms, jis pradeda kelti siloso temperatūrą dar neatidarius silosinių, o pastebimas jas atidarius. Pelėsis mėgsta augti kukurūzuose, su jo augimu siejama ir pavojingųjų mikotoksinų gamyba.
Ch. Ohlsonas teigė, kad naudojant inokuliantus - pieno rūgštį produkuojančių bakterijų mišinius - gaunamas didesnis primilžis. Inokuliantai 100 karvių ūkyje, kurios vidutiniškai duoda po 8 tūkst. kg pieno, sako, sumažina amoniako išsiskyrimą nuo 9 iki 6 proc., SM nuostolį - nuo 18 iki 16 proc., o primilžis didėja nuo 2,5 iki 5 proc. Tai reiškia ūkiui papildomas pajamas nuo 35 tūkst. Lt (jeigu primilžis padidėja apie 2,5 proc.) iki 60 tūkst. Lt. Toks tyrimas buvo atliktas viename Lietuvos ūkyje, kuriame primilžis, pradėjus naudoti inokuliantus, padidėjo 5,4 proc.
Vienas ūkininkas pranešėjo pasiteiravo, kad galbūt nebereikia karvėms duoti probiotikų primilžiui didinti, jeigu naudojami konservantai. Svečias tokios minties nepatvirtino.
Nors ir ne itin gausiai susirinkę, ūkininkai konferencijoje buvo labai aktyvūs ir turėjo nemažai klausimų svečiui
Mokslininkas iš Danijos įvardijo pagrindines silosavimo problemas: ilgas žolės vytimo laikotarpis (reikia vengti ilgo vytimo laukuose, rekomenduoja laukuose laikyti ne ilgiau 72 val.); netinkama javų branda; nešvarūs javai ir silosas (būtina laikytis higienos ruošiant silosą); netinkamas siloso priedų naudojimas; per trumpas tankinimo laikas; silosinė per ilgai atidaryta arba į ją patenka oro; silosinės atidarymas šiltuoju laikotarpiu; prasta silosinės ištuštinimo technika.
Silosas turi būti uždengiamas per 48 val. nuo pirmojo pakrovimo. Rekomenduojama vengti jo krovimo į krūvas, nes tokių „kalnų" apdorojimas ilgiau trunka, o ir tankinti juos sudėtinga. Dėl prasto sutankinimo silosas gali pradėti gesti viršuje, tad būtina nuo to apsaugoti. Tam labai svarbus spaudimas iš viršaus, todėl ant viršaus reikėtų dėti šlapesnį silosą, kad būtų spaudimas į apačią. Ir būtina nedelsiant užtaisyti net milimetro dydžio skylutę siloso dangoje, nes per ją pateks oras, o tai gali reikšti viso siloso ryšulio sugadinimą.
„Siloso valdymas susijęs su sveiku protu arba jo trūkumu", - pusiau juokais, pusiau rimtai sakė Ch. Ohlsonas.
Konferencijoje dalyvavę ūkininkai pranešėjui uždavė daug klausimų apie siloso fermentaciją, jo naudojimą, kiek priedai pagreitina fermentacijos procesą, kuo vieni skiriasi nuo kitų, ar galima duoti sušalusio siloso (galima, bet karvei reikės daug energijos jam suvirškinti). Jeigu ūkininkas pamato, kad silose pradeda kilti temperatūra, reikia žiūrėti, ar nėra dangos pažeidimų. Tačiau jeigu ant siloso pakyla plėvelė, tai yra normalu, nes ankstyvoje fermentacijos stadijoje būna labai aktyvi bakterijų veikla. Plėvelė kyla ir tuomet, kai būna didelis dienos ir nakties temperatūrų skirtumas. „Tiesiog tai reiškia, kad silosas gerai uždengtas ir į jį nepatenka oras", - paaiškino svečias.
Svečias iš Danijos vertino ūkininkų atsivežto siloso mėginius
Po konferencijos jis vertino ūkininkų atsivežto siloso mėginius (beje, juose nebuvo jokių priedų) juos uosdamas, lytėdamas. Geras silosas neturi turėti jokio kvapo, o jeigu jaučiamas intensyvus kvapas, vadinasi, kažkas ne taip. Geltona siloso spalva būna dėl acto rūgšties joje, tamsi - dėl klostridijų ir sviesto rūgšties. „Silosą reikia nuolat tikrinti, būtina žinoti, kuo šeriame gyvulius", - tvirtino Ch. Ohlsonas.
„DeLaval" direktorius Albinas Šulinskas teigė, kad žiniomis su ūkininkais dalijosi vienas geriausių savo srities specialistų
Bendrovės „DeLaval" direktorius Albinas Šulinskas pasidžiaugė, kad jų biologinis siloso priedas yra vienas geriausių rinkoje, leidžiantis padidinti karvių produktyvumą. Tačiau, jo teigimu, jokie konservantai neišlaisvins nuo technologijų naudojimo gaminant silosą. O technologinės klaidos gali kainuoti brangiai.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Ūgtelėjusi paroda EIMA – technologinis atsakas į pasaulinius iššūkius
2024-11-12 -
Kanapių verslo paroda-mugė „Cannabis Hub. LT-2024“
2024-11-04 -
Didžiausias skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos avininkystės – valstybės požiūris
2024-10-31
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)