Akademija (Kauno r.). Net ir dažniausiai pesimistiškai nusiteikęs Jonas Vilionis Pieno gamintojų asociacijos tarybos posėdį pradėjo pakiliai – pieno kainos aukštumoje, naujoje valdžioje – daug agrarininkų.

„Kiek truks šis gerų kainų periodas, niekas nežino, bet bent jau turime viltį“, – pradėjo LPGA prezidentas J. Vilionis paskutinį šių metų posėdį.

Į pakaunėje vykusį išplėstinį tarybos posėdį susirinko nemažai aktyviausių pieno sektoriaus dalyvių. Atvyko naujasis Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, būsimasis Ministro Pirmininko Gintauto Palucko patarėjas žemės ūkio klausimais prof. Vigilijus Jukna, o posėdžiui įsibėgėjus – ir naujasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Būtent jam pienininkai ir turėjo daugiausiai klausimų. Kol kas savu laikomą žemės ūkio ministrą ūkininkai, kiti sektoriaus dalyviai sutiko ir išlydėjo su didelėmis viltimis, tačiau jau uždavė ir daug namų darbų.

Į paskutinį šių metų Lietuvos Pieno gamintojų asociacijos tarybos posėdį atvyko aktyviausi pieno sektoriaus dalyviai

Ministras jau turi prioritetinių problemų sąrašą

I. Hofmanas pripažino, kad šiek tiek keista kalbėti „iš kitos barikadų pusės“, juolab kad ir pieno sektoriaus situacija, jame vykstantys procesai nėra lengvi ir paprasti, jis gerai supranta didžiausius iššūkius. Ir tai – ne vien ekonominiai dalykai, bet ir jaunimo nenoras vystyti pienininkystę, didelė biurokratinė našta, sunkus darbas.  

Kol kas savu laikomą žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną ūkininkai sutiko šiltai ir su didele viltimi

Vis dėlto ministras paminėjo ir daug vilties teikiantį faktą – Lietuva 2024 m. bus primelžusi daugiausia pieno nuo 2017 m. ir 4 proc. daugiau negu 2023 metais.

Svarstydamas, kokią pagalbą pieno ūkiams galėtų suteikti Žemės ūkio ministerija, I. Hofmanas žadėjo sprendimų ieškoti darbo grupėse su socialiniais partneriais.

„Viena iš investavimo krypčių galėtų būti robotai. Dideli, modernūs ūkiai ir kainą geresnę gauna, ir šiaip atsparesni krizėms, bet problema ta, kad iš gamybos traukiasi 50–150 karvių ūkiai, tai lemia ne tik pieno kaina, bet ir veiklos nepatrauklumas. Tad viena iš priemonių galėtų būti robotų finansavimas“, – svarstė ministras.

Tarp kitų paramos priemonių, jo manymu, galėtų būti genetikos gerinimas, nes mažesnieji ūkiai nepajėgūs investuoti į gerą genetiką, o tai didžiausias rezervas produktyvumui ir pieno gamybai didinti.  

Kaip vieną svarbiausių savo darbų jis įvardijo Pieno įstatymo tobulinimą. „Mano tikslas, kad visos pieno grandinės dalys (ūkininkas, perdirbėjas, prekybininkas) būtų įtrauktos į Pieno įstatymą. Lengva nebus. Esu realistas – pienininkystės problemos įsisenėjusios, su jomis susiduria ir kitos šalys. Jeigu jas būtų paprasta išspręsti, tai būtų padaryta anksčiau“, – kalbėjo I. Hofmanas, prašęs ir pačių ūkininkų aktyvumo.

Vieną viziją, kaip padėti pieno sektoriui užklupus eiliniam sunkmečiui, jis turi. „Mano matymas – įsteigti fondą, jo mokestis būtų tarsi akcizas nuo 1 kg pieno. Tokiu būdu sukauptas rezervas galėtų kompensuoti praradimus, nukritus rinkoje pieno kainai, – savo mintis išsakė I. Hofmanas. – Aišku, Jonas Vilionis pasakytų, reikia kompensacijų ir dotacijų, bet, supraskite, nacionalinis biudžetas yra toks, koks yra, jo galimybės ribotos.“

Ūkininkas Nerijus Narauskas ministrui pasiūlė ištraukti iš stalčiaus 2017 m. gruodį tuomečio „Pienas LT“ vadovo šviesaus atminimo Naglio Narausko iniciatyva parengtą Pieno strategiją, kurią visi socialiniai partneriai (išskyrus prekybininkus) pasirašė 2017 m. – ji ir galėtų tapti Pieno įstatymo pagrindu.

Ministras siūlė ūkininkams ir socialiniams partneriams kartu ieškoti sprendimų, kurie nekainuotų biudžetui, pavyzdžiui, kaip sumažinti administracinę naštą ir pan. Ir ką tikrai pažadėjo – tai girdėti žemdirbius, bendradarbiauti, kartu su spręsti problemas.

Problemų ir biurokratinės naštos – apstu

O problemų, kurias turėtų išspręsti naujasis žemės ūkio ministras, ūkininkai išsakė nemažai. Utenos r. ūkininkas Arūnas Kudrevičius priminė I. Hofmanui, kad naujasis Europos žemės ūkio ir maisto komisaras Christopheʼas Hansenʼas (Kristofas Hansenas) viešai ragino peržiūrėti ūkininko dalį pajamų grandinėje.

„Ministre, reikia tai daryti, nes geros pieno kainos laikysis gal 2–3 mėnesius, o mes dar turime išsikapstyti iš senų dvejų metų bėdų“, – sakė A. Kudrevičius.

Ūkininkai prašė ginti gyvulininkystę nuo nepelnytų kaltinimų aplinkos tarša – pagal ŠESD kiekį 50 karvių ūkis prilyginamas kone naftos perdirbimo įmonei! Nors karvių tankis Lietuvoje, palyginti su kai kuriomis kitomis ES šalimis, visiškai mažas – tik 3 karvės/ha.

Ūkininkai Arūnas Kudrevičius ir Nerijus Narauskas (centre) išsakė ministrui savo požiūrį ir mintis

I. Hofmanas patikino, kad vienas pirmųjų jo darbų yra susipažinti, ką ministerija yra padariusi dėl ŠESD emisijų ir jų skaičiavimo.

Telšių r. ūkininkė Zita Dargienė priminė tręšimo mėšlu ir srutomis problemas. Anot jos, tręšiantiems mėšlu, srutomis ir cheminėmis trąšomis reikia rengti tręšimo planus, už pažeidimus taikomos sankcijos. Vis dėlto, pasak, Z. Dargienės, tiems, kurie tręšia tik cheminėmis trąšomis, nors ir nepaisytų tręšimo normų, sankcijos nebūtų taikomos.

„Tai labai diskutuotina, esame pasirengę argumentuoti savo teiginius“, – kalbėjo Z. Dargienė.

Būtinus peržiūrėti teisės aktus ministrui vardijo ir ūkininkė Zita Dargienė

Ministras stebėjosi tuo, nes, jo manymu, Lietuvoje apskritai nėra problemos dėl to – turime mažai srutų ir mėšlo. „Tokie reikalavimai atėjo iš Nyderlandų, Danijos, kur daug gyvulių ir yra problemų dėl tręšimo mėšlu ir srutomis. Pažadėti negaliu, bet, jeigu pasvėrus visus argumentus už ir prieš, bus įmanoma tai padaryti, tai padarysime“, – sakė I. Hofmanas.

AB „Lytagra“ valdybos pirmininkas Adomas Balsys turėjo priekaištų dėl GAAB 7 reikalavimo kukurūzams, dėl biurokratinių trukdžių nuomojamoje žemėje statant srutų rezervuarą. Kolegų pritarimo sulaukė jo siūlymas Žemės ūkio ministerijoje paskirti už konkrečius regionus atsakingus asmenis, kurie ir padėtų spręsti biurokratines problemas, kai metų metus reikia vargti norint gauti fermos statybos leidimą ir pan.

I. Hofmanas kvietė socialinius partnerius surašyti visas problemas, pasakyti, kur, jų nuomone, biurokratinė našta per didelė ir žadėjo kartu viską spręsti.

Prof. V. Juknai – premjero pasiūlymas

LPGA posėdžio dalyviai pasidžiaugė, kad naujoje šalies valdžioje yra tikrų agrarininkų – žemės ūkio ministras, bent 4 Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai, o premjero patarėjo pareigas numatoma patikėti mokslo atstovui – VDU prof. V. Juknai, gyvulininkystės specialistui, buvusiam Seimo nariui, prieš šiuos Seimo rinkimus pasitraukusiam iš aktyvios politikos.

V. Jukna žadėjo stengtis, kad gyvulininkystės ūkiams atsirastų prioritetiniai balai paramose, kad atsirastų parama genetikai, jis tikisi padėti išspręsti statybų biurokratines kliūtis, grąžinti išmokas už pieninius bulius. „Žodžiu, darysiu viską, kad gyvulininkystės sektorius, kuriame esu visą savo profesinį gyvenimą, nesitrauktų“, – tokius pažadus V. Jukna dalijo ūkininkams, kurie savo ruožtu jų žadėjo nepamiršti ir, reikalui esant, priminti.