Kaunas. Kooperacija žemės ūkyje gali būti sėkminga. To pavyzdys – prieš dvidešimt penkerius metus įkurtas Latvijos ūkininkų kooperatyvas LATRAPS. Tai didžiausia kooperatinė bendrovė Baltijos šalyse.

LATRAPS – tai įmonė, kurios 100 proc. nuosavybės priklauso daugiau nei 1 200 Latvijos ūkininkų. Jos pagrindinė veikla – teikti kompleksines paslaugas ūkininkams, apimančias visą grūdų gamybos ir pardavimo ciklą.

Latvių ūkininkų kooperacijos sėkmės istoriją konferencijoje „Tvarus ūkis“ pristatė LATRAPS generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Roberts Strīpnieks.

Pagal išsilavinimą miškininkas R. Strīpnieks daugiau kaip 20 metų vadovavo didžiausiai Latvijos miškininkystės įmonei, atsakingai už valstybinių miškų valdymą. Tapęs kooperatyvo vadovu, žemės ūkio sektoriui atstovauja Latvijos darbdavių konfederacijoje, Latvijos prekybos ir pramonės rūmuose.

Nuo 12 iki daugiau kaip 1 200 narių

Pasak LATRAPS vadovo, nors sovietmetis bendradarbiavimui, kooperacijai suteikė neigiamą atspalvį, tačiau tik kooperacija buvo vienintelė išeitis, kai labai nukrito grūdų supirkimo kainos.

„Jei nori įžiebti ugnį, turi būti kibirkštis. Latvijos ūkininkams ja tapo vienos įmonės planas supirkti iš ūkininkų grūdus atviro aukciono principu, per kurį supirkimo kaina buvo numušta iki žemumų. Tai sukėlė ūkininkų įniršį ir paskatino ieškoti kitų alternatyvų.

Jie suprato, kad tik suvieniję jėgas gali sustiprinti savo derybines galias tiek įsigyjant jiems reikalingų prekių, tiek parduodant užaugintą produkciją, derėtis lygiavertėmis sąlygomis, neleisdami kitiems juos kiršyti ir valdyti. Taip dvylika derlingiausio Žiemgalos regiono ūkininkų susivienijo ir 2000 m. balandžio 22 d. įsteigė kooperatyvą LATRAPS“, – trumpai istoriją pristatė dabartinis kooperatyvo vadovas.

Beje, lig šiol tie dvylika narių dalyvauja kooperatyvo, kurto su didele aistra, pasitikėjimu ir viltimi, veikloje.

Šiuo metu latvių kooperatyvas vienija daugiau kaip 1 200 narių, plėtojančių augalininkystę visoje šalyje, išskyrus šiaurinę Latvijos dalį. Kooperatyvui priklauso įvairaus dydžio ūkiai. Didžiąją jų dalį sudaro Žiemgalos (44,2 proc.) ir Latgalos (33,7 proc.) krašto ūkininkai. Prie kooperatyvo prisijungusių Kuržemės ūkininkų dalis sudaro apie 15,4, Vidžemės – 6,6 procento.

Didžiausią dalį (47 proc.) sudaro nuo 100 iki 500 ha valdantys šeimos ūkiai, dirbantys savo jėgomis arba samdantys tik kelis darbuotojus. Ūkio dydžio vidurkis – 350 hektarų. Pasak R. Strīpnieks, būtent tokio dydžio ūkiams kooperatyvas suteikia didžiausią naudą, nes toks ūkis per mažas visai infrastruktūrai susikurti, bet patiems jau sunku viską suvaldyti.

Antroje vietoje pagal ūkio dydį – didesni kaip 1 500 ha ūkiai (sudaro 35 proc.), trečioje – 500–1 500 ha (15 proc.), ketvirtoje – mažesnis kaip 100 ha ūkiai (3 proc.). Kooperatyvo vadovas pripažino, kad labai stambiems ūkiams kooperacija nėra naudinga, nes jie jau patys turi stiprias derybines galias.

Apima daug veiklos sričių

Veiklą kooperatyvas pradėjo nuo dviejų veiklos sričių. Viena jų – narių aprūpinimas prekėmis ir paslaugomis, kurių reikia ūkininkaujant. Beje, kooperatyvo kūrimosi pradžioje buvo svarbi ne kaina, bet pati galimybė įsigyti, kadangi pasiūla buvo labai menka. Dabar taip pat aprūpina narius trąšomis, sėklomis, augalų apsaugos priemonėmis, teikia agronomines konsultacijas.

Antra sritis – pasirūpinti užaugintu derliumi, jo pardavimu. Šiuo metu kooperatyvas eksportuoja daugiau kaip 70 proc. užaugintos produkcijos į 30 pasaulio šalių. Didžiausi kiekiai išvežami į Nigeriją, Senegalą, Kongą, Madagaskarą, Pietų Afrikos Respubliką ir Kamerūną.

„Galima sakyti, kad Latvijos ūkininkų užaugintais grūdais maitiname visą Afrikos žemyną, nes pagal eksporto kiekius tik septintoje vietoje yra Belgija“, – grūdų eksporto kryptis pristatė LATRAPS vadovas.

Per ketvirtį amžiaus kooperatyvas ne tik išaugo narių skaičiumi, bet ir gerokai sustiprino savo infrastruktūrą, išplėtė veiklų spektrą. Veiklos pradžioje narių lėšomis išsinuomoję pirmąjį sandėlį (kuris lig šiol kooperatyvo valdomas pats didžiausias) nupirktoms prekėms laikyti ir grūdams supilti, šiuo metu LATRAPS nuosavybės ir nuomos teise valdo sandėlius visoje Latvijos teritorijoje.

Jam priklauso 8 grūdų priėmimo ir pirminio apdorojimo centrai, taip pat kartu su partneriais valdomi dar 26 grūdų priėmimo punktai. Bendras sandėliavimo pajėgumas viršija 260 tūkst. tonų. Ši infrastruktūra leidžia efektyviai tvarkyti grūdų ir rapsų srautus.

Be to, neseniai kooperatyvas įsigijo Rygos uosto grūdų terminalo akcijų paketo dalį ir uosto grūdų saugyklos tapo svarbia infrastruktūros dalimi, todėl ūkininkai gali tiesiogiai pristatyti grūdus į uostą ir taip sutrumpinti logistikos grandinę ir sumažinti sąnaudas.

Bendradarbiaudamas su logistikos įmonėmis kooperatyvas užtikrina narių užaugintos produkcijos pervežimą, nemažai grūdų paima tiesiai iš laukų. Per metus pervežama apie 600–650 tūkst. t. produkcijos. Tiesa, turi ir keletą nuosavų vilkikų ir sunkvežimių, kad prireikus galėtų užpildyti susidarančias transporto trūkumo spragas.

Bet tuo kooperatyvo veikla neapsiriboja. Jis taip pat aprūpina narius degalais, užtikrindamas konkurencingas kainas, prekiauja žemės ūkio technika, atsarginėmis dalimis, teikia techninės priežiūros ir remonto paslaugas.

Bendradarbiaudamas su patikimomis draudimo kompanijomis kooperatyvas savo nariams teikia pasėlių draudimo, taip pat – finansavimo paslaugas. Siekdamas kuo mažiau būti priklausomas nuo rinkos svyravimų, geopolitinių kai kurių regionų žaidimų, darančių įtaką grūdų kainai, kooperatyvas įsigijo grūdų malimo ir aliejaus spaudimo įmones, kad galėtų plėtoti perdirbimą ir didinti produkcijos pridėtinę vertę.

Kooperatyvui priklauso rapsų aliejaus gamybos įmonė, kuri perdirba narių užaugintus rapsus į aliejų ir rupinius. Taip pat LATRAPS valdo salyklo gamyklą, kurioje gaminamas miežių salyklas, naudojamas alaus ir kitų gėrimų pramonėje.

„Esame lengviausiai atidaromos durys ūkininkams, norintiems žengti į pasaulį. Esame tam, kad palengvintume ūkininkų apsirūpinimą viskuo, ko jiems reikia kasdienėje veikloje, ir užtikrintume naudingą pardavimą. Be to, pasižadėjome būti bendrove, kuri pavers Latviją geresne vieta gyventi ir dirbti žemės ūkyje. Tad dalį lėšų skiriame moksliniams tyrimams, dalijimuisi informacija, dalyvaujame politiniuose debatuose, kad galėtume geriausiai atstovauti ūkininkų interesams“, – veiklas ir naudas vardijo kooperatyvo vadovas.

Įgyvendina ambicingą projektą

Pristatydamas finansinius kooperatyvo rodiklius, R. Strīpnieks pasidžiaugė itin sėkmingais 2023 metais, kai buvo pasiekta 339,1 mln. Eur apyvarta. Jo skaičiavimais, 2024 m. apyvarta (kooperatyvo finansinių metų pradžia – liepos 1 d.) turėtų siekti 270 mln. eurų.

Siekdamas išsiveržti į tarptautinius vandenis ir pritraukti investicijų ambicingam projektui – didžiausiai Rytų Europoje žirnių baltymų izoliato gamyklos statybai – kooperatyvas išleido obligacijų, kurios parduodamos „Nasdaq“ biržoje.

„Sustiprėjome ir Latvijos sienos mus jau riboja. Svarstome ne tik apie bendradarbiavimą su kitų Baltijos šalių kooperatyvais derybinei galiai stiprinti, bet ir plėstis. Pradėjome įgyvendinti svajonę – didžiausios Rytų Europoje žirnių baltymų izoliato gamyklos Jelgavoje statybas. Joje bus gaminamas aukštos kokybės augalinis baltymas, skirtas maisto pramonei. Mūsų nariams tai padės diversifikuoti veiklą ir prisidėti prie tvarios maisto gamybos“, – įsitikinęs LATRAPS vadovas.

Projektui įgyvendinti LATRAPS bendradarbiauja su viena iš Europos maisto pramonės lyderių – Vokietijos kompanija „Pfeifer & Langen International B.V.“ Ši partnerystė sustiprino projekto finansinį ir technologinį pagrindą. Bendra investicijų suma – 132 mln. eurų.

Statybos pradėtos 2024 m. gale, daugumą pastatų numatyta užbaigti iki 2025 m. vasaros pabaigos ir iš karto pradėti montuoti įrangą. Planuojama, kad gamykla veiklą pradės 2027 m., o jos gamybos pajėgumai bus 69  tūkst. t įvairių produktų, įskaitant 9 tūkst. t. aukštos kokybės žirnių baltymų izoliato.

„Kuo kooperatyvas skiriasi nuo verslo įmonės? Kooperatyvą kontroliuoja jo klientai ir tai yra didžiulis iššūkis. Be to, ta kontrolė dviguba – ne tik klientų, bet ir rinkos.

O norint, kad kooperacinės bendrovės veikla būtų sėkminga, pirmiausia būtina atsakyti į klausimą, ar tai ūkininkui naudinga, ir rasti būdą, kaip atskirti asmeninę gerovę nuo bendros gerovės. Jei pavyksta bendras vertybe iškelti aukščiau už asmenines, neabejotinai turėsite sėkmingos kooperacijos ir augimo galimybę.

Kitaip kooperatyvas taps tik pinigų dėžute, kuri labai greitai ištuštės“, – pagrindinius sėkmingos kooperacijos patarimus atskleidė ketvirtį amžiaus gyvuojančio ir sparčiai augančio latvių ūkininkų kooperatyvo vadovas.