Vareikonys. Per Kauno r. ūkininkų sąjungos išplėstinį susirinkimą žemdirbiai kalbėjo apie sausros padarytą žalą ir aptarė meteorologinių stotelių tinklo plėtros galimybes rajone.

„Kauno r. labai didelių turbulencijų nebuvo. Bet jeigu jau pas mus šiemet kilo bėdų, tai Žemaitijoje iš viso didelė tragedija“, – susirinkimą pradėjo Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Kaip sakė Babtų seniūnijos ūkininkas Romas Majauskas, tikrosios sausros pasekmės bus matomos vėliau. Anot jo, gali būti, kad pupos nesunoks ir nebus ką kulti.

„Tas pats su žirniais, vasarinėmis kultūromis – prastai dygo, kai kur nesudygo. Žieminės kultūros išretėjo, anksčiau būdavo kokie 5, dabar – 3 ir mažiau stiebų. Be to, po lietaus prasidėjo kenkėjai – nepavyksta atsiginti“, – kalbėjo ūkininkas. 

Anot ūkininko Romo Majausko, tikrosios sausros pasekmės bus matomos vėliau

Čekiškės seniūnijoje ūkininkaujantis Danas Laurinavičius teigė, kad jo ūkiui sausra padarė apie 30 proc. nuostolių.

„Palyginti su praėjusiais metais, mano vertinimu, sausros sukelti nuostoliai siekia apie 30 procentų. Dalis žieminių plotų, kur prastesnės žemės, visiškai nurudę, nebus grūdų, iš tų plotų nieko neimsime“, – sakė D. Laurinavičius.

Dano Laurinavičiaus ūkiui sausra padarė apie 30 proc. nuostolių, palyginti su pernai

Garliavos seniūnijos ūkininko Tomo Dirmeikio ūkyje, kur lengvesnis dirvožemis, yra žuvusių plotų, iš kurių ūkininkas derliaus gauti net nesitiki.

„Šie metai išskirtiniai. Šalnos iš pradžių darė labai didelę įtaką, nes pavasarį augalai augo ne taip intensyviai, o paskui dar sausra užsitęsė“, – priminė T. Dirmeikis.

Ūkininko Tomo Dirmeikio manymu, šalna ir sausa pridarė daug problemų

O štai Jonavos r. ūkininkaujantis Rimantas Kubiliūnas, kalbėdamas apie sausros padarinius, juokavo, kad tikisi labai „didelio“ miežių derliaus – 1,5 t/ha.

„Kokia situacija su žiemkenčiais, manau, be rudens tikrai nieko nematysime. Žieminiai rapsai labai apšalo, o su vasariniais – tragedija“, – nedaugžodžiavo ūkininkas.

Pasak ūkininko Rimanto Kubiliūno, šiemet pašarų galvijams neužteks, jeigu nebus leidžiama šienauti žaliojo pūdymo

Jis laiko ir apie 250 mėsinių galvijų, kurių pašarui šiemet iš 70 ha susuko vos 450 ritinių, kai įprastai būdavo apie 1 000.

„Pasiekėme ritinių antirekordą. Nežinau, kaip bus su pašarais. Turime žaliąjį pūdymą, bet jo šienauti negalime. Antros žolės geros neturėsime, ji tik žalesnė, bet tankis tas pats“, – teigė R. Kubiliūnas.

Vis dėlto ne visus ūkininkus nuvylė pirmos žolės derlius. Pavyzdžiui, Regina Bernatonienė turėjo neblogą pirmos derlių, greičiausiai tai lėmė pavasarinis tręšimas. Vis dėlto antros žolės prognozės niūresnės.

Nors ūkininkė Regina Bernatonienė pirmos žolės derliumi ir nesiskundžia, tačiau antros derlius, panašu, bus nekoks

„Antra žolė bus tik stiebai, nes drėgmės trūko. (...) Sėtinės pievos nesudygo beveik visiškai, ten net piktžolės nedygsta“, – aiškino R. Bernatonienė.

Šilauogių ūkį turinti Daiva Šimkevičienė pabrėžė, kad uogynams ypač pakenkė šalnos, o gegužę jų pasitaikė net 11 dienų.

„Uogynai nuo šalnos nuknetėjo labai“, – dėmesį atkreipė Daiva Šimkevičienė

TPI indeksas Lietuvai tinkamiausias

Dauguma Kauno r. žemdirbių mano, kad TPI indeksas, pagal kurį nustatoma sausra, nėra pats geriausias, todėl pasisakė už tai, kad galbūt jį vertėtų pakeisti. Tačiau, kaip teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Valiukas, jis turi mokslinį pagrįstumą.  

„Lietuvai jis tinkamiausias. Būtų kitas indeksas, atsirastų kitų problemų. (...) Uždengtume vieną skylę, bet kita atsirastų kitoje vietoje“, – aiškino D. Valiukas ir pridūrė, kad universalaus indekso nėra.

Tai, kad TPI indeksas tinkamiausiais Lietuvos klimatinėms sąlygoms, pabrėžė ir Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės patarėja Judita Liukaitytė-Kukienė.

Nori plėsti meteorologinių stotelių tinklą Kauno rajone

Nors Kauno r. yra vienas daugiausia meteorologinių stotelių turintis rajonas Lietuvoje, tačiau ūkininkai vienbalsiai tikina – jų reikia dar daugiau. Mat kartais net kelių kilometrų spinduliu gali iškristi labai nevienodas kritulių kiekis.

R. Kubiliūnas atliko bandymą – kolbą pastatė prie meteorologinės stotelės, kad palygintų duomenis. Keletą jų išdalijo ir draugams 2–3 km spinduliu.

„Stotelė užfiksavo, kad iškrito 9,4 mm kritulių, o kolboje buvo 10 mm, tad rodo gana tiksliai. Atstumas nuo tos stotelės iki mano miežių lauko yra apie 1,5 km, bet lauke buvo tik apie 5 mm kritulių. Už 2 km pas kaimyną – 16 mm, arčiau Jonavos – 21 mm. Įsivaizduokite, koks didžiulis skirtumas, nors atstumas nuo meteorologinės stotelės yra tik 2–3 kilometrai“, – stotelių tinklo plėtros būtinybę argumentavo R. Kubiliūnas.

Pasak D. Laurinavičiaus, stambesni Čekiškės sen. ūkininkai netgi patys nusipirktų stotelę, tik ją prižiūrėti prašytų savivaldybės, ŽŪM ar Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT). Tiesa, Kauno r. vicemeras Antanas Nesteckis tikino, kad tokių ilgalaikių įsipareigojimų savivaldybė prisiimti negalėtų, tačiau ūkininkams gelėtų padėti kitaip, pavyzdžiui, sumažinant žemės mokestį.

LŽŪKT direktoriaus Sauliaus Cironkos teigimu, pati stotelė atsieitų apie 10 tūkst. Eur, o jos išlaikymas per metus – apie 1 000 eurų.

Konsultavimo tarnybos direktoriaus Sauliaus Cironkos teigimu, stotelės išlaikymas per metus kainuotų apie 1 000 eurų

„Tinkamiausia stotelės aprėptis – 10–13 kilometrų. Aišku, reikia ir pasėlius matyti, nes miškuose statyti nėra prasmės“, – pridūrė S. Cironka.

D. Valiukas pabrėžė, kad prieš įsirengiant stoteles reikėtų pasikonsultuoti su Hidrometeorologijos ar Konsultavimo tarnyba tam, jog duomenys būtų kuo tikslesni.

„Svarbu parinkti tinkamą stotelių įrengimo vietą. Reikia, kad specialistai įvertintų, jog tam tikroje vietoje ją pastačius bus gaunami reprezentatyvūs duomenys“, – sakė D. Valiukas ir pabrėžė, kad labai svarbu ir tai, jog pasibaigus stotelės išlaikymo finansavimui ji būtų prižiūrima toliau, kitaip sistema nebus stabili.

Draudimas ypač svarbus

Anot pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ padalinio Lietuvoje „VH Lietuva“ vadovo Martyno Rusteikos, dauguma Kauno r. ūkininkaujančių ir pasėlius apdraudusių žemdirbių gaus draudimo išmoką už sausros padarytą žalą, jei ši viršys 20 procentų.

Anot „VH Lietuva“ vadovo Martyno Rusteikos, draustis nuo sausros ūkininkai vėl pradėjo 2018 m., kai ši pasikartojo

Ūkininkai klausė, kaip apskaičiuojamas žalos dydis ir ar vadovaujamasi tik savivaldybių pateikiama statistika. M. Rusteika patikino, kad dažnai savivaldybių statistika neatitinka realybės, todėl atsižvelgiama ir į patį ūkį.

„Jeigu statistika rodo, kad vidurkis 5 t/ha, bet žinau, kad žemdirbys kulia 8t/ha, nes nuolat draudžiasi ir žinome jo vidurkį, atsižvelgiame į tai ir leidžiame pasirinkti 7,5–8,5 t/ha“, – aiškino M. Rusteika.

Ūkininkai ir patys neabejoja draudimo nauda. „Šią dieną neįsivaizduoju, kaip reikėtų ūkininkauti. Kad valstybė padės, nereikėtų labai tikėtis. Patys turime valdyti situaciją“, – pabrėžė R. Kubiliūnas, kuris taip pat ragino mažinti SPI indeksą iki 1,5 (dabar – 1,7). Mat jo ūkis šiemet SPI 1,7 nepasiekė, todėl į išmokas už sausros padarytą žalą nepretenduoja.

„Nors ir nepasiekiau to SPI 1,7, bet, mano manymu, tai yra vienas geriausių ir labiausiai tikrovę atitinkančių indeksų“, – pridūrė ūkininkas.

Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Raimundo Juknevičiaus, Žemės ūkio rizikų valdymo tobulinimo darbo grupėje vis akcentuojama, kad reikia maksimaliai plėsti galimybę ūkininkams apsidrausti.

Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus, didžiausia problema – kad neatsiranda užtektinai viešųjų pinigų rizikoms valdyti

„Brangių rizikų nepatempia nei draudimo kompanija, nei ūkininkai, todėl turime atsigręžti į valstybę ir prašyti pagalbos“, – teigė R. Juknevičius.

Jis taip pat prisiminė 2006 m., kai valstybė skyrė 300 tūkst. litų sausros padariniams sušvelninti žemės ūkio sektoriuje. „Kodėl valstybė nepadeda dabar? Nes žemės ūkis ir žmonių išmaitinimas nėra strateginis tikslas“, – reziumavo LŪS pirmininkas.