Vilnius. Baigėsi penkias dienas trukęs Pasaulio pienininkystės kongresas, kuriame dalyvavo per 1 200 šio žemės ūkio sektoriaus lyderių, perdirbėjų, ūkininkų, mokslininkų, gyvulininkystės specialistų iš viso pasaulio.

Pasaulio pienininkystės kongresas pirmą kartą per visą jo istoriją surengtas Rytų Europoje. Tarptautinės pienininkystės federacijos (IDF) atstovai dėl tokio sprendimo nesigailėjo - visi įvertino puikius lietuvių organizacinius sugebėjimus ir liko patenkinti renginio organizacija.

Pasaulio pienininkystės kongrese dalyvavo per 1 200 šio žemės ūkio sektoriaus atstovų

Kongreso organizacinio komiteto pirmininkas Bronius Markauskas (nuotr.) teigė, kad aktyvus visų dalyvavimas mokslinėse konferencijose, dažnai karštos diskusijos po pranešimų buvo pats geriausias tokio aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatas.

Ūkininkas ir „Pienas LT" valdybos pirmininkas Tomas Raudonius, dalyvavęs ir pirmą kartą pienininkystės kongrese surengtame ūkininkų forume, teigė, kad nors tiesioginės reikšmės ūkininkams šis renginys neturės, vis dėlto žinoti, kaip gyvena likęs pasaulis, yra būtina.

„Forume vykęs žinių pasidalijimas mums padėjo dar labiau, iš arčiau suvokti skirtumus, kaip ūkininkai gyvena kitose šalyse, kas jiems aktualu, o kas - mums. Aišku tai, kad mes, palyginti su užsienio pieno ūkiais, dar akivaizdžiai kitur gyvename...", - kalbėjo ūkininkas.

Nors kongresas buvo labiau orientuotas į didesnes, ūkininkus jungiančias organizacijas, taip pat - į perdirbėjus, ūkininkams, kurie yra ant perdirbimo slenksčio, pasak T. Raudonius, taip pat buvo naudinga sužinoti, kurie produktai vystosi labiau, kokia jų paklausa skirtingose šalyse, kaip keičiasi importas ir eksportas.

IDF kongresas dalyviams buvo mokamas. Kongreso organizavimo išlaidos padengtos iš šio mokesčio ir rėmėjų lėšomis.   

Pieno kontrolės grandinėje - nauji metodai

Paskutinę Pasaulio pienininkystės kongreso dieną mokslinės konferencijos viena iš temų buvo „Analitinių sistemų integravimas į pieno kontrolės grandinę". Šios konferencijos tikslas - aptarti, kaip į žaliavinio pieno kontrolės grandinę yra integruojamos analitinės sistemos, ir pateikti įvairių šalių geros praktikos pavyzdžius. Kalbėta apie sistemų pavyzdžius, kurie gerokai aplenkia įprastas analitines priemones, bei apie kitus procesus, kurie gali padėti pasiekti optimalių rezultatų. Pranešėjai pateikė praktinių pavyzdžių apie laboratorijų sistemų diegimą, siekiant padidinti oficialių kontrolės priemonių efektyvumą ir sustiprinti vartotojų pasitikėjimą.

Profesorius Deivas Barbano (Dave Barbano) iš Kornelio universiteto (JAV) pristatė galimybes, kaip pasinaudoti analitiniais metodais ūkininkų ir gamintojų reikmėms, kaip integruoti tokius metodus, kad būtų geriau užtikrintas pieno gamybos kontrolės procesas. O tai apima ir pašarų naudojimą, karvės sveikatingumą pereinamuoju laikotarpiu nuo apsiveršiavimo iki apvaisinimo, reprodukcinį efektyvumą ir aplinkos poveikį.

„Pieno tyrimų" laboratorijos vadovas Saulius Savickis pristatė centralizuotą žalio pieno analizės sistemos plėtrą Lietuvoje.

Kristianas Baumgartneris (Christian Baumgartner) iš Vokietijos aptarė tiek tradicinę, tiek naujoviškesnę žalio pieno analizės sąvoką Bavarijoje. Prioritetas visada buvo nustatyti pieno kokybės parametrus, naudojant fizinius ir cheminius metodus pieno mėginiuose. Dabar jau įvedami nauji kokybės parametrai, daugiau dėmesio sutelkta tiems, kurie apibūdina pieno gamybos proceso kokybę ir kurių neaptinka cheminiai ar fiziniai metodai.

MŪ inf.