Raseiniai. Ieškodami galimybių pakelti šalies veislininkystės lygį, Žemės ūkio rūmai kartu su bendrove „Litgenas" vykdo bendrą projektą, kurio tikslas - įvertinti pieno ūkių ekonominį potencialą ir, gerinant galvijų veislinę vertę, mažinti produkcijos savikainą bei didinti produktyvumą.

Tuo tikslu surengtoje konferencijoje „Genoekonomika - tai efektyvaus ir ekonomiško pieno ūkio ateitis" patirtimi dalijosi veislininkystės specialistai ir ūkininkai iš Vokietijos bei Latvijos. Pasiklausyti gerosios praktikos pavyzdžių atvyko daugiau kaip pusantro šimto šalies ūkininkų, pieno gamintojų.

Pasiklausyti apie genominių tyrimų svarbą ir naudą atvyko daugiau kaip pusantro šimto šalies pieno gamintojų

Kam reikalingas ūkininkui veislinis darbas? Tam, kad turėtų idealią karvę, duodančią daug pieno ir visada sveiką. Todėl ūkyje reikalinga pažanga, iš kurios visada laimėsi. Ir ta pažanga dabar labai glaudžiai siejasi su genominiais tyrimais. Genomas - galingiausia ir kompaktiškiausia koduojanti informacijos perdavimo sistema. Ji leidžia žinoti, kokią naudą, informaciją kiekvieno gyvulio genai perduos būsimiems palikuonims. Pranešimą apie genominės selekcijos naudą Vokietijos pieno ūkiuose Lietuvos ūkininkams skaitė įmonės „Masterrind" (Vokietija) veislininkystės specialistas Aleksas Baueris (Alex Bauer).

Anksčiau įvertinti buliui ir jo dukterims reikėdavo daugelio metų. Dabar, atsiradus genominiams tyrimams, nebereikia laukti buliaus dukterų, taip sutaupoma daug laiko, be to, galima ištirti daugiau pačių geriausių bulių. Vokietijoje pradėjus genominę selekciją, iš pradžių tyrimai buvo atliekami maždaug 10 proc. bulių, dabar jau tiriama jų 80-85 procentai. „Nes buvo įsitikinta, kad tai iš tiesų veikia ir duoda naudos, nes ūkininkas gauna daugiau pieno, sveikesnius gyvulius su mažesnėmis sąnaudomis. Genomas leidžia pagreitinti genetinį progresą, nes atrenkami jaunesni ir geresni buliai, o ir jų atrinkimas žymiai efektyvesnis", - teigė A. Baueris.

Veislininkystės specialistas Aleksas Baueris aiškino apie genominės selekcijos naudą

Vokietijos ūkininkas pirmiausia žiūri į bendrą gyvulio veislinės vertės indeksą. Vienas pagrindinių jo aspektų - ekonominis, padedantis sutaupyti pinigų (tai gyvulio ilgaamžiškumas, nes kuo ilgiau gyvulys gyvena, tuo daugiau uždirba, taip pat somatinių ląstelių skaičius, veršiavimosi lengvumas, sveikos kojos ir kt.). Pasak lektoriaus, yra paskaičiuota, kad aukštos veislinės vertės gyvuliai per gyvenimą vidutiniškai duoda 2 tūkst. kg pieno daugiau ir tokiu būdu papildomai uždirba maždaug 516 eurų (skaičiuojant 25 ct/l pieno).

A.Baueris rodė Vokietijos Brandenburgo žemės veislinių ūkių rodiklių skirtumus, naudojant bulius, kurių veislinis indeksas iki 126 ir daugiau kaip 136. Tokių bulių dukrų produktyvumas per pirmąją laktaciją atitinkamai buvo 8 tūkst. ir 9 tūkst. kg pieno (apie 300 Eur skirtumas), per antrąją - atitinkamai 9,1 tūkst. ir 10,6 tūkst. kg (apie 450 Eur skirtumas), per trečiąją - 9,3 tūkst. ir 10,9 tūkst. kg (beveik 500 Eur skirtumas). „Taigi, ūkininkai, pataupę geresnei spermai, prarado apie 1 250 eurų. Pirkę pačią geriausią spermą, vienai dozei daugiau išleido 37 eurais. Net skaičiuojant, kad apsisėklinimo indeksas yra 2,5, nauda vis tiek akivaizdi", - paskaičiavo A. Baueris.

Bendroje gyvulio veislinėje vertėje labai svarbus produktyvumo indeksas. Per dvejus metus buvo įvertintos Brandenburgo ūkių pirmaveršės, viso - 134 tūkst. karvių. Palyginus pagal primelžto pieno kiekį po 25 proc. geriausių (per metus davusių daugiau kaip 10 tūkst. kg, per gyvenimą - apie 32 tūkst. kg) ir blogiausių (mažiau negu 9 tūkst. kg, apie 20 tūkst. kg), produktyvumo skirtumas per gyvenimą sudarė 11,6 tūkst. kg ir o riebalų ir baltymų suma - 674 kg. Geresnieji gyvuliai ir ilgiau gyveno, ir jų veršelių mirtingumas buvo mažesnis. Taip pat šis ilgalaikis tyrimas parodė, kad aukštesnio veislinės vertės indekso karvių dukros lengviau apsivaisina ir lengviau veršiuojasi, jų geresnės kojos ir tešmuo, o tai taip pat reiškia ekonominę naudą. „Tešmens prisitvirtinimas, aukštis, spenių, ypač užpakalinių, išsidėstymas turi labai didelės įtakos karvės produktyvumui", - atkreipė dėmesį veislininkystės ekspertas iš Vokietijos.  

Vokietijoje, skaičiuojant kiekvieno gyvulio ekonominę naudą, dažnai vertinamas viso gyvenimo produktyvumas. Tai yra, jeigu yra trijų laktacijų karvė, nebaigusi ketvirtosios dėl kokių nors problemų, visą jos duotą pieno kiekį dalija iš šėrimo dienų skaičiaus ir gauna pelną, kurį ji duodavo kiekvieną dieną. A. Baueris rodė daugelio veislinės vertės indeksų svarbą, į ką labiausiai reikia atkreipti dėmesį, norint gauti didžiausią ekonominę naudą. „Tačiau kokią genetiką rinktis, turi spręsti turi pats ūkininkas, o aš tik galiu parodyti, kurie punktai gali padėti pagerinti bandą, į ką pirmiausia reikia atkreipti dėmesį", - sakė A. Baueris.

Gerų veislinių gyvulių Lietuvoje yra

Veislininkystės įmonės „Litgenas" vadovas ir žinomas veislininkystės specialistas Gintaras Kascėnas pabrėžė, kad kartu su ŽŪR vykdomo projekto esmė - nustatyti geriausius šalies pieno ūkių gyvulius ir juos identifikuoti pagal genomą, juos sėklinti geriausių bulių sperma, pageidautina - seksuota, kad jų palikuonys jau turėtų aukštesnę veislinę vertę, o blogiausius - išbrokuoti.

Pagal šį projektą iš įvairių ūkių imami jaunų gyvulių mėginiai ir Vokietijos laboratorijoje nustatomas jų genomas. Jau nustatyta 306 galvijų genominė vertė. Vėliau bus tiriami jų palikuonys, t. y. dar apie 200 gyvulių. Šiuo metu yra apsėklinti 249 gyvuliai su 29 skirtingų bulių sperma, didžioji dauguma - su seksuota sperma, kad būtų gauti moteriškos lytis palikuonys.

Gintaras Kascėnas analizavo Lietuvos ūkiuose laikomų gyvulių, kuriems atliktas genominis tyrimas, veislinę vertę

„Didžiausia mūsų problema, kaip parodė 306 genominiai tyrimai, labai dideli veislinės vertės skirtumai", - pastebėjo G. Kascėnas. Veislinės vertės indeksas svyruoja nuo 86 iki 136, todėl išvestas vidurkis (117) atrodo visai neblogai, tačiau iš tikrųjų, G. Kascėno teigimu, nelabai atspindi realią padėtį. O problemų yra, didžiausios jų - tešmuo (indeksas nuo 63 iki 138), kojos (nuo 73 iki 131), ir produktyvumas (71 iki 138).

Ūkiuose, kurie daug metų naudoja gerą genetiką, pasak G. Kascėno, veislinės vertės skirtumai yra minimalūs. Pavyzdžiui, Lukšių ŽŪB, kurioje buvo ištirti 57 gyvuliai, bendras veislinės vertės vidurkis 117. Lietuvos vidurkį šios bendrovės galvijai labiausiai lenkia pagal sveikatingumą, o Vazniškių ŽŪB, kurios veislinės vertės vidurkis 122, labiausiai lenkia šalies vidurkį pagal produktyvumą, bet atsilieka pagal somatines ląsteles ir dukterų vaisą.

„Visų tirtų telyčių kojų indekso vidurkis yra tik 103, o kol jos taps karvėmis, tas rodiklis dar blogės. Tešmens indekso vidurkis - 104, irgi vaizdas nekoks. Bet neblogas vaisos rezultatas. Mes visiems ūkininkams nuolat kartojame ir bandome atkreipti dėmesį į vaisą. Štai ir rezultatai", - kalbėjo G. Kascėnas, pridūręs, kad už kiekvieno rodiklio slypi dar daug informacijos, tik reikia lįsti giliau ir aiškintis.

Žiūrėdamas į geriausius 20 gyvulių iš 306 ištirtų pagal genomą, G. Kascėnas teigė, kad jie gana geri ir su jais galima dirbti veislinį darbą. „Normaliuose Lietuvos ūkiuose mūsų komerciniai gyvuliai, kuriems naudojama gera genetika, pagal veislinę vertę gali konkuruoti ir su vokiečiais. Vienintelis dalykas, kurio trūksta mums - elitiniai gyvuliai. Ieškodami potencialios bulių motinos Lietuvoje, geriausiai, ką esame radę, tai tokią, kurios veislinės vertės indeksas 144. Kaip komercinė karvė - ji labai gera, bet buliaus motinai dar netinkama. Buliaus motinos indeksas turi būti apie 160", - kalbėjo veislininkystės ekspertas.   

Vis dėlto jis neragino ūkininkų imti ir aklai daryti savo gyvulių genominius tyrimus, dėl vienos labai svarbios priežasties: „Apsisprendžiant, ar verta daryti genominius tyrimus, reikia labai gerai pagalvoti, ar gautus duomenis panaudosite. Ar tikrai priimsite sprendimus? Jeigu taip, tai kai genominis tyrimas gyvuliui kainuos apie 20 eurų, jį apsimokės daryti. Bet daryti genominį tyrimą ir jį padėti į stalčių prasmės nėra", - sakė G. Kascėnas.

MŪ inf.