Akademija, Kėdainių r. Kokia ekologinio ūkininkavimo šiandiena ir perspektyvos, subsidijavimo galimybės, ką apsimoka auginti ekologiškai, o ko ne, kokias veisles, dirvožemio gerinimo priemones, techniką  ir inžinerinius sprendimus geriausia rinktis. Į visus šiuos klausimus atsakymų ieškota bendrovių „Linas Agro“ ir „Dotnuva Baltic“ surengtoje virtualioje konferencijoje.

Tardamas sveikinimo žodį „Linas Agro“ prekybos vadovas Sigitas Rymko pabrėžė, kad būtina kalbėtis ir dalintis informacija apie ekologinį ūkininkavimą, kuris yra labai svarbi žemės ūkio sritis.

„Mūsų įmonė šioje srityje dirba jau dešimtmetį – ne tik superkame ekologiškus grūdus, bet ir siūlome įvairias ekologines dirvožemio gerinimo priemones. Tad paskatinti vieno ekologiškai ūkininkaujančio ūkininko ir nusprendėme pasidalyti savo patirtimi bei įžvalgomis“, – sakė S. Rymko, išreikšdamas viltį, kad mūsų šalies ekologiniai plotai, kurie proporcine išraiška gerokai mažesni nei kaimynų estų ar latvių, ateityje didės.

Jam pritarė ir „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis pridurdamas, kad konferencija skirta augti ir keistis norintiems ūkiams, ieškantiems tvarių sprendimų.

Ekologinis ūkininkavimas – aplinkosauginių priemonių prioritetas

Europos Sąjungos finansines perspektyvas ir žemės ūkio subsidijavimo galimybes pristatęs Europos Parlamento narys Bronis Ropė apgailestavo, kad Lietuvoje dar nėra išvystytas ekologinių produktų vartojimas ir žaliavos parduodamos kitose rinkose, o šio sektoriaus plėtrą gerokai stabdė lėšų trūkumas paramos programose.

Jis priminė, kad prieš dvejus metus pakeisto ES ekologinės gamybos reglamento, turinčio užtikrinti visų šalių žemdirbiams vienodas taisykles ir konkurencines sąlygas, įsigaliojimas atidėtas iki 2022 metų.

„Džiugu pranešti, kad parama Lietuvos žemės ūkiui didėja, nors visoje Europoje mažėja. Tiesioginės išmokos 2021–2027 m., palyginti su ankstesniu laikotarpiu, didėja beveik 30 proc. – iki 4 mlrd. eurų, o bendra suma, įskaitant tiesiogines išmokas, kaimo plėtros programą ir Atsigavimo fondo lėšas, didėja beveik 19 proc. Aišku, tai dar nesiekia ES vidurkio, 2027 m. pasieksime apie 82 proc. ES vidurkio, bet tai daug daugiau nei buvo šiame laikotarpyje“, – sakė europarlamentaras.

Jis pabrėžė, kad vadinamojo Atsigavimo fondo lėšas vienintelis žemės ūkio sektorius galės naudoti jau šiemet – pinigai numatyti 2021–2022 m. laikotarpiui, kai kitiems sektoriams jie bus skiriami tik nuo 2023 metų.

Europarlamentaras atkreipė dėmesį, kad iš dvejų metų laikotarpiui Lietuvai skirtos beveik 140 mln. eurų sumos ne mažiau kaip 37 proc. (tai sudaro apie 52 mln. eurų) turi būti skirta su aplinkosauga ir klimato kaita susijusioms priemonėms, tarp kurių ekologinis ūkininkavimas yra svarbiausias prioritetas.

Taip pat bus skatinamos klimato kaitos švelninimo priemonės, ŠESD mažinimo, dirvožemio išsaugojimo, vandens naudojimo, biologinės įvairovės didinimo, pesticidų mažinimo, gyvūnų gerovės ir „Leader“ priemonės.

B. Ropė patikino, kad ekologinės išmokos šiemet bus mokamos, dabar valstybės narės turi paruošti programą ir numatyti išmokas, tarp jų ir ekologiniam ūkininkavimui.

Paklausiausi – ekologiški žirniai

Apžvelgdama ekologinę rinką, pristatydama tendencijas ir poreikius, bendrovės „Linas Agro“ prekybos vadovė Elvyra Zalatorienė pasidžiaugė naujosios valdžios ambicingais planais padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotus Lietuvoje, nes kol kas mūsų šalis, ekologiškai dirbdama tik 8,5 proc. visų šalyje deklaruotų žemės ūkio naudmenų, atitinka ES vidurkį, tačiau gerokai atsilieka nuo lyderių – Austrijos, Estijos ir Švedijos.

Auga ir ekologiškų produktų paklausa, ji per pastarąjį dešimtmetį padvigubėjo. Didžiausia ekologiškų produktų vartotoja yra Vokietija. Vienas ES gyventojas ekologiškai produkcijai vidutiniškai išleidžia 76 eurus per metus, daugiausia išleidžia danai ir šveicarai – po 312 eurų per metus.

Pasak E. Zalatorienės, pastaraisiais metais ypač išaugo žirnių paklausa, tad juos pirmiausia ir verta auginti ekologiniuose ūkiuose. Žirniai apie 50 eurų pigesni nei pupos, tad nors ir turi mažiau baltymų, tačiau dėl mažesnės kainos yra patrauklesni pašarų gamintojams.

„Pastaruoju metu žirniai naudojami ne tik pašarų, bet ir maisto pramonėje, nes tai vertingas baltymų šaltinis, ypač tinka veganiškai mitybai, jais keičiami sojų produktai, kurie dažnai sukelia alergijas“, – išaugusią žirnių paklausą pabrėžė E. Zalatorienė.

Atsižvelgdama į rinkos poreikius ir tendencijas ji rekomendavo ekologams šį pavasarį be žirnių, kurių labai trūksta, taip pat sėti grikių, sorų, spelta kviečių, salyklinių miežių, kmynų, lęšių.

„Kiekvienais metais yra didelė ekologiškų rapsų paklausa, tačiau rekomenduojame jiems daryti išankstines sutartis. Pavyzdžiui, šiemet jų reikėjo labiausiai prieš derliaus nuėmimo pradžią, tad laimėjo tie, kurie turėjo sutartis“, – patarė specialistė.

O štai dėl besikeičiančių mitybos įpročių ekologiškų rugių  poreikis mažėja, ne kokios prognozės ir dėl ekologiškų avižų.

„Vokietijos ūkininkai dar turi apie 30 proc. derliaus, avižos dar neparduotos ir Lietuvoje, todėl naują sezoną pradėsime su nemaža dalimi seno derliaus. Tad, jei dar nenupirkote sėklų, geriau auginkite ką nors kitą“, – rekomendavo E. Zalatorienė.

Apie tinkamas augalų veisles

Pasak bendrovių „Linas Agro“ ir „Dotnuva Baltic“ Sėklininkystės skyriaus vadovo Sigito Augo,  norint gauti gerą derlių, labai svarbu pasirinkti tinkamas augalų veisles, kurios būtų išbandytos vietos sąlygomis.

Dėl selekcijos ir sėklininkystės kasmet derlius padidėja 1–2 proc., tam įtakos turi veislės genetinės ir sėklų biologinės savybės, tad tiksliesiems veislių bandymams bendrovė skiria ypač didelį dėmesį.

Štai pernai įmonė tyrė 71 žieminių kviečių veislę, 41 – rapsų, 21 – vasarinių kviečių, 17 – vasarinių miežių, 13 – avižų, 4 – pupų. Iš viso tirtos 167 veislės 668 apskaitiniuose laukeliuose. Šių metų planuose – 70 veislių žieminių kviečių tyrimai, 11 žieminių kviečių atsėliavimo bandymų, siekiant išsiaiškinti, kuri veislė pakenčia atsėliuotus plotus.

„Labai trūksta bandymų, kurios žieminių kviečių veislės yra tinkamiausios ekologinės priežiūros sąlygomis, tad šiemet pasėjome 12 veislių, kurios bus prižiūrimos ekologiškai. Taip pat atliekame 70 žiemkentiškumo bandymų.

Pavasario planuose – vasarinių kviečių, miežių, avižų, žirnių, pupų bandymai“, – pasakojo S. Augas, pristatydamas ir šiam sezonui įmonės siūlomų vasarinių kviečių, miežių, avižų, kvietrugių, sojų, žirnių, pupų, taip pat įvairių žolių sėklų, tarp jų ir sideralinių augalų bei jų mišinių veisles.

Svarbu ir mikroorganizmai, ir ekologiškos trąšos

Apie dirvožemio kokybę, jo gerinimo būdus ir jo svarbą derlingumui, taip pat priemones augalų augimui subalansuoti ekologiniuose ūkiuose kalbėjo„Linas Agro“ Technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius.

Tarp priemonių dirvožemio derlumui išlaikyti ar net padidinti jis išskyrė didesnį sėjomainoje auginamų augalų skaičių, nes tai gerina dirvos struktūrą, sumažina pasėliams neigiamą poveikį darančių patogenų išplitimą.

Kitos priemonės – auginti tarpinius pasėlius, nepaliekant laukų be augalinės dangos visus metus, palikti visas organines liekanas, naudoti organines trąšas, dirvožemį judinti tik tiek, kiek būtina, kalkinimu užtikrinti neutralų pH lygį.

„Kaip sumažinti auginamos produkcijos savikainą, kad galėtume konkuruoti eksporto rinkose su ją pigiai užauginančiomis valstybėmis, pvz., Kinija, Ukraina ir kartu padidinti ūkio pelningumą?

Reikia didinti augalų derlingumą, o tą galima padaryti gerinant dirvožemį – auginant sideralinius augalus, naudojant mikrooganizmus ir tręšiant organinėmis trąšomis, kuriose yra NPK“, – sakė A. Lukoševičius, pristatydamas įmonės siūlomus produktus ekologiniams ūkiams: natūralias granuliuotas trąšas, mikroorganizmų,  mikroelementų ir aminorūgščių preparatus.

Reguliuojamas drenažas ir išmani ūkininkavimo sistema

Kuo reguliuojamas drenažas gali būti naudingas Lietuvos ekologams – į šį klausimą atsakė „Ekodrena“ direktorius Jonas Steikūnas, atskleisdamas klientų, įsirengusių šias sistemas ūkiuose, įžvalgas ir pastebėjimus.

Reguliuojamą drenažą, kuris leidžia kaupti vandenį ir jį panaudoti esant poreikiui, įmonė įrengė jau 40-yje ūkių. Vienas iš šios sistemos privalumų – iki 40 proc. sumažėjęs azoto išsiplovimas.

Tad, kokie šias sistemas savo laukuose įsirengusių ūkininkų pastebėjimai? Neužtenka drėgmės kaupti tik pavasarį. Lygį reikia keisti labai retai, tad negaištamas tam laikas, nors profilaktiškai reikia leisti kartą per sezoną vandeniui išbėgti, kad išsivalytų sistema. Vanduo išlaikomas iki birželio. Reikia mažiau tręšti, nes neišplaunamas azotas. Laukuose, kur įrengtas drenažas, mažiau išgula pasėliai. Investicija didelė, bet greitai atsiperkanti.

Pasak J. Steikūno, sistema kainuoja 600 Eur/ha, tačiau ją įsirengus užtikrinamas 20–37  proc. didesnis derlius, todėl reguliuojamas drenažas atsiperka per 3–5 metus.

Naujai kuriamą išmaniojo ūkininkavimo ir ūkio valdymo programą, padedančią suvaldyti ūkio duomenis ir juos „įdarbinti“, kad būtų gaunama kuo didesnė grąža, pristatė „Geoface“ agronomas-konsultantas Marius Kazlauskas.

Taip pat virtualioje konferencijoje pranešimą skaitė profesionalių ekologinių akėčių ir kitos technikos gamintojos „Einböck“, įsikūrusios Austrijoje, atstovas, ekologinio ūkininkavimo patirtimi, įžvalgomis ir patarimais dalijosi Vokietijos ir Estijos ūkininkai.

MŪ inf.