Panevėžys. Estijos mėsinių galvijų augintojai seniai suprato, kad būtina gyvulį tinkamai paruošti parodai. Pasikvietę specialistus, jie greitai išmoko šio meno, o dabar jau moko ir lietuvius.

Į specializuotą mėsinių galvijų parodą Algirdiškyje Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) pasikvietė ekspertą-konsultantą iš Estijos Targo Pikmetsą (Targo Pikkmets), kuris mokė, kaip paruošti buliuką parodai. Lietuvos parodose, kai reikia galvijus atvesti į ringą ar maniežą, dar kyla nemažai problemų, nes nemokyti už pavadžio vaikščioti galvijai tam priešinasi.

LMGAGA tarybos narys Darius Dzekčiorius prisiminė, kad šią temą Lietuvoje jis pats bandė vystyti prieš dešimtmetį, bet gal buvo per anksti. „Bet kuo toliau, tuo labiau augintojai supranta, kad gyvulį į parodą reikia vežti, o tuo labiau – jį paruošti. Gyvulys turi eiti vedamas už pavadžio“, – kalbėjo D. Dzekčiorius, pristatydamas T. Pikmetsą.

Estijos mėsinių galvijų augintojų asociacijos tarybos narys T. Pikmetsas pats ūkininkauja, augina šarolė veislės galvijus. Tik prieš 10 metų pradėjęs auginti mišrūnus, netrukus perėjo prie grynaveislių galvijų. „Pradžioje atrodė viskas gerai, kol neatėjo gyvulių pardavimo laikas –pamačiau, kad pajamos yra gerokai per mažos. Tuomet supratau, kad, palyginti su kitais ūkiais, turiu daryti kai ką išskirtinio, kad mano maža 15–20 žindenių banda duotų didesnę finansinę naudą“, – sakė svečias iš Estijos.

Į seminarą susirinko nemažai mėsinių galvijų augintojų ir specialistų

Supratęs, kad grynaveislio gyvulio pirkėjas visada nori ramaus, lengvai vedžiojamo galvijo, Targo ir nutarė pirmiausia galvijus mokyti vaikščioti ringe, su virve, pratinti juos prie žmogaus. Jis pasirinko amerikietišką mokslininkės Temple Grandin sistemą, subūrė iniciatyvinę grupę ir organizavo mokymus.

„Lietuvoje turite gerų gyvulių, stiprių ūkininkų, tik reikia pradėti treniruoti galvijus, rengti juos parodoms, nes tai yra ateitis“, – teigė T. Pikmetsas, pravedęs Lietuvos augintojams teorinį seminarą.  

Gyvulių treniravimas, pratinimas vaikščioti ringe užima daug laiko. Lektorius akcentavo, kad svarbu neperskubėti – geriau treniruotei skirti 10–15 min. kasdien, nei kartą per savaitę valandą. „Kartojimas yra labai svarbu. Turite būti tvirto charakterio, nebijoti gyvulio, bet ne per daug drąsus ir pernelyg pasitikintis, juk galvijas sveria apie 700 kg, – įspėjo apie saugumą Targo. – Reikia pažinti kiekvieno gyvulio temperamentą, nes jie būna skirtingi. Būtina rasti kiekvienam individui tinkančią treniravimo metodiką. Pagrindinis principas – kuo lėčiau tai darysite, tuo greičiau gyvuliai išmoks ir pripras vaikščioti vedžiojami.“  

„Lietuvoje turite gerų gyvulių, stiprių ūkininkų, tik reikia pradėti treniruoti galvijus, rengti juos parodoms, nes tai yra ateitis“, – Lietuvos ūkininkams sakė Targo Pikmetsas

Galvijai labai reaguoja į garsus, net stiprų vėjo gūsį, vieni yra baikštesni, kiti – mažiau baikštūs. Jeigu vedžioti mokomas gyvulys yra jį suerzinusioje aplinkoje, reikia palaukti bent pusvalandį, kol nusiramins, apsipras su padėtimi, ir tik tada pradėti darbą.

T. Pikmetsas rodė svarbiausias gyvulio reakcijos, matymo zonas. Pavyzdžiui, ties pečių juosta yra vadinamoji nulinė zona, jeigu žmogus stovi ties ja, gyvulys gali judėti ir į priekį, ir atgal. Saugi zona,  atkreipė dėmesį lektorius, priklauso nuo kiekvieno gyvulio temperamento. Jie mato siaura amplitude, jeigu nori pamatyti daugiau, turi pasukti galvą. Jeigu dirbant su gyvuliu jis kreipia galvą, vadinasi, nori pamatyti, kas čia vyksta.

Galvijo užpakalinėje dalyje yra akloji zona, kur gyvuliai negali nieko matyti, kas vyksta. Pajutęs, kad kažkas eina ten, galvijas, nesuprasdamas, kas vyksta, gali spirti. Todėl Targo pabrėžė, kad niekada negalima eiti prie galvijo iš užpakalinės pusės. „Jeigu eisite link jo teisingoje zonoje, gyvulys natūraliai judės į priekį. Jeigu išeisite iš šios zonos, gyvulys sustos. Labai svarbu suprasti, kur yra tinkamiausia zona prieiti prie gyvulio, nes taip bus lengviau jį valdyti. Jeigu gyvuliai labai ramūs, pratę prie žmogaus lietimo, jie gali ir nejudėti“, – dalijosi žiniomis Estijos specialistas.

Spirdamas suaugęs gyvulys iš pradžių atmeta koją į šoną ir tada spiria atgal, o jaunesni gyvuliai iškart spiria atgal. Todėl, dirbant su gyvuliais, reikia įvertinti galimo spyrio amplitudę. Labai svarbu, einant pas galvijus, pasirinkti tinkamas priemones. Viena iš jų – lazda. Targo ūkyje jų yra daugelyje vietų, kad visada būtų galima greitai paimti.

Lektorius pastebėjo, kad daug lengviau užmegzti kontaktą su jaunesniu gyvuliu. Jeigu ūkininkas su karvėmis elgiasi gerai, jos yra ramios, nebijo žmogaus, tai einant prie su veršeliu gulinčios motinos ir bandant ją paliesti, ar su ranka, ar su šaka galima paliesti ir veršelį.

Galvijai tvarte ar aptvare vis ieško vietos pasikasyti. Tai gali padaryti ir augintojas. Pati geriausia vieta pradėti kasyti – prie uodegos, nes ten sunkiausia gyvuliui pasikasyti pačiam. Tokia žmogaus atliekama procedūra galvijui patiks ir jis tai įvertins. Jiems taip pat labai patinka krūtinės kasymas. „Bet tai galima daryti tik ramiam gyvuliui ir jei esate tikras, kad turite kontaktą su tuo galviju“, – pabrėžė T. Pikmetsas. Visada padeda skanėstai – jeigu duodate obuolį ar koncentruotųjų pašarų ir tuo metu kasote gyvulio krūtinę, jam tai labai patinka.

Galvijai mėgsta stebėti šalia esantį objektą. Jeigu tai nekelia baimės, viskas gerai, bet staigūs judesiai ar kažkas panašaus sukels stresą ir gyvulys iškart parodys, kad jam tai nepatinka.

Targo rodė kelis būdus, kaip užrišti apynasrį, kad gyvulys iš jo neišsinertų. Svarbiausia, kad toks užrišimas yra tvirtas, saugus ir lengvai atsiriša, nes nėra mazgų. Kiekvienas augintojas gali atrasti savo būdą, svarbu pasirinkti tokį, kuris veiktų. Apynasrį reikia kabinti ramiai, be staigių judesių.

Targo rodė kelis būdus, kaip užrišti apynasrį, kad gyvulys iš jo neišsinertų

„Kai prieš parodą treniruojatės, reikia įjungti garsiai muziką, ar patriukšmauti, kad gyvulys įprastų prie triukšmo. Labai svarbu, kad galvijas nebijotų minios, būtų ramus parodoje, kur bus daugiau gyvulių. Jis turi jausti, kad su savo šeimininku yra saugus ir aplinka nekelia pavojaus“, – dėstė T. Pikmetsas.

Saugumas dirbant su maždaug 700 kg sveriančiu gyvuliu – svarbiausias dalykas. Ir Lietuvoje, ir Estijoje yra buvę tragiškų atvejų, kai ūkininkai žuvo, todėl teisingo elgesio su galvijais reikia mokytis nuolat. „Jeigu susierzinęs gyvulys bėga į jus, nebandykite jo sustabdyti – tai nepavyks. Tiesiog pasitraukite į šoną. Jeigu vienas gyvulys pabėgs, o kiti liks, nesivaikykite jo – bandos gyvulys sugrįš į bandą“, – dalijo patarimus lektorius.

MŪ inf.