Pasvalys. Joniškėlio bandymų stotyje paminėtas šios mokslo įstaigos 90-metis. Karpių dvaro sodyboje 1927 m. įkurta stotis yra viena seniausių žemės ūkio mokslo įstaigų Lietuvoje, o čia dirbantys mokslininkai tyrinėja našiausius šalies dirvožemius. „Tvirtai įklimpę į sunkius Pasvalio molius" - toks Joniškėlyje dirbančių žmonių apibūdinimas ne kartą nuskambėjo šventinės konferencijos metu.

Šioje taiklioje frazėje tilpo ir pagrindinis mokslininkų tyrinėjimo objektas - žemdirbystės vystymas limnoglacialinės kilmės sunkaus priemolio giliau karbonatinguose glėjiškuose rudžemiuose, ir čia dirbančių žmonių kantrybė, pastovumas, atkaklumas bei patikimumas.

Joniškėlio bandymų stotis buvo įkurta pasvaliečio, garsaus šalies agronomo Juozo Tonkūno iniciatyva, pirmasis įstaigos direktorius buvo Zigmas Mackevičius. Praėjusio amžiaus viduryje ši Šiaurės Lietuvos mokslo įstaiga (tuomet ji vadinosi Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Joniškėlio filialas) buvo pasiekusi plėtros epogėjų, čia veikė net keturi mokslinių tyrimų skyriai: žemdirbystės, agrochemijos, žemės ūkio mechanizacijos ir gyvulininkystės, buvo ir didžiulis eksperimentinis ūkis - beveik 5 tūkst. ha žemės.

Konferencijos „Žemdirbystės mokslo raidos aspektai Šiaurės Lietuvos sunkiuose dirvožemiuose" dalyviai sustojo tradicinei nuotraukai ant Karpių dvaro, kuriame veikia Joniškėlio bandymų stotis, laiptų

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, bandymų stotis buvo pertvarkyta į du skyrius - mokslinių tyrimų ir sėklininkystės. 2010 m. Joniškėlio bandymų stotis tapo regioniniu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro padaliniu. Per 90 metų laikotarpį stotyje dirbę mokslo darbuotojai žemės ūkio mokslų srityje apgynė 22 daktaro ir 1 habilituoto daktaro disertacijas.

Šiuo metu stotyje dirba 6 mokslo darbuotojai - Aušra Arlauskienė, Aleksandras Velykis, Laura Masilionytė, Antanas Satkus, Danutė Jablonskytė-Raščė ir Vidas Damanauskas, nuo 2016 metų direktoriaus pareigose pakeitęs ilgametę įstaigos vadovę Stanislavą Maikštėnienę.

Vyresnioji mokslo darbuotoja Aušra Arlauskienė skaitė pranešimą apie tvarią žemdirbystę ir dirvožemio derlingumo potencialo didinimą regione, o pupinius augalus ji įvardijo kaip daugiafunkcius augalus, kurių visos naudingosios savybės dar iki galo neatskleistos

Mokslo darbuotojai atlieka tyrimus pagal ilgalaikes LAMMC, nacionalines bei tarptautines programas, dalyvauja Šiaurės šalių mokslininkų organizacijos (NJF), Tarptautiėns žemės dirbimo tyrimų organizacijos (ISTRO), Tarptautinės ankštinių augalų draugijos (ILS), Tarptautinės alelopatijos asociacijos (IAS), Lietuvos dirvožemininkų draugijos, Lietuvos herbologų sąjungos, Lietuvos agronomų sąjungos ir kitų organizacijų veikloje. Stoties mokslo darbuotojai yra nuolatiniai žurnalo „Mano ūkis" talkininkai, rengiantys publikacijas aktualiomis ūkiškomis temomis.

LAMMC Žemdirbystės instituto direktorius Gintaras Brazauskas Joniškėlio bandymų stotį įvardijo kaip patikimą ir tvirtą partnerę organizuojant mokslo tyrimus, rengiant bendrus projektus

Ryšiai su žemdirbiais, su agroverslo įmonėmis Joniškėlyje visada buvo labai glaudūs. LAMMC mokslinė sekretorė Vita Tilvikienė šį regioninį padalinį kaip tik ir išskyrė kaip itin aktyviai bendraujančią su ūkininkais, skleidžiančią mokslinę informaciją, organizuojančią daug lauko dienų ir seminarų.

Vidas Damanauskas vardijo iššūkius, laukiančius žemės ūkio mokslo. Tai klimato kaita, mažėjantis žemės ūkio pelningumas, būtinybė suspėti žengti koja kojon su sparčiai tobulėjančia technika ir technologijomis, ieškoti, rasti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus.

„Keičiasi augalų sėjomaina, pasėlių struktūra, ateina nauja ūkininkų karta, kuri nebijo eksperimentuoti", - apie naujas ūkininkavimo tendencijas, kurios neišvengiamai kels naujų iššūkių ir mokslui, kalbėjo Joniškėlio bandymų stoties direktorius Vidas Damanauskas

Pagrindinės mokslinių tyrinėjimų kryptis: žemės dirbimo ir dirvožemio fizikinių savybių tyrimai, traktorių važiuoklių poveikis dirvožemiui ir aplinkai, augalų įvairovės didinimas, tręšimo intensyvumas ir augalų produktyvumas, augalinės kilmės organinių trąšų gamyba ir panaudojimas ekologiniuose ūkiuose, paprastųjų kviečių ir speltų produktyvumas ir kokybiniai rodikliai ekologinės žemdirbystės sąlygomis, medingosios žolinių augalų juostos intensyviai durbamuose laukuose, sunkių dirvožemių potencialo panaudojimo galimybės.

Dvaro parke buvo pasodintas ąžuoliukas jubiliejinei sukakčiai atminti

Panaudos teise stočiai yra priskirtas 336 ha žemės plotas, įskaitant Karpių dvaro sodybą. Nuo 2002 m. stotis atestuota javų ir žolių sėklininkystei bei augalų apsaugps veiksmingumo bandymams atlikti. Nuo 2005 m. stotyje sertifikuotas ekologinės žemdirbystės ūkis. Stoties vardą garsina ir čia dirbantys artojai, nuolat užimantys prizines vietas Lietuvos artojų varžybose ir arimo konkursuose. Žemdirbiai žino, kad Joniškėlyje galima įsigyti kokybiškos, kruopščiai paruoštos žieminių ir vasarinių kviečių, vasarinių miežių, avižų, pupinių augalų ir raudonųjų dobilų naujausių veislių sėklos.

LŽŪKT direktoriaus pavaduotoja Giedrė Butkienė skaitė pranešimą apie sumanius ūkio sprendimus ir pristatė projektą „Žinių kaupimo, perdavimo, žemės ūkio technologijų kūrimo ir demonstravimo centras Inovacijų vartai", kurio viena iš 11 partnerių yra ir LAMMC Joniškėlio bandymų stotis. Vienas iš pagrindinių šio projekto tikslų - ugdyti žemdirbių kompetencijas tiksliojo ūkininkavimo srityje

Per 90 metų stočiai vadovavo 9 direktoriai, iš kurių ilgiausiai - lygiai tris dešimtmečius (nuo 1960 iki 1990 m.) - direktoriavo Juozas Zabarauskas. Dabartinis Joniškėlio bandymų stoties direktorius Vidas Damanauskas pasidžiaugė, kad net 4 iš visų direktorių vakar dalyvavo ir šventiniame renginyje: neseniai 95-erių metų jubiliejų paminėjęs Juozas Zabarauskas, Aleksandras Velykis (vadovavo stočiai 1992-1998 m.), Stanislava Maikštėnienė (vadovavo 1990-1992 ir 1998-2016 m.) ir, žinoma, dabartinis stoties vadovas.

Net 30 metų stočiai vadovavęs Juozas Zabarauskas prisipažino, kad nė nepajuto, kaip pralėkė tiek metų ir visiems dėkojo už bendradarbiavimą

S. Maikštėnienė, iš viso stotyje išdirbusi 45 metus, prisiminė, kad susikurti patogias darbo vietas, sutvarkyti ir išdailinti Karpių dvaro rūmus, net atstatyti jų autentišką židinį buvo ilgas ir nuoseklus darbas, kurį jau pavyko nuveikti. Liko ne mažiau svarbus nepadarytas darbas - žmonių atlyginimai. „Negalime pamiršti, kad svarbiausia yra žmogus. Kai žmogui blogai, visos technologijos gauna minusą", - atvirai kalbėjo buvusi įstaigos vadovė.

„Per visą įstaigos gyvavimo istoriją vis atsirasdavo lyderių, kurie stočiai „paslydus", jos veiklą laiku atstatydavo", - prisiminimais dalijosi Stanislava Maikštėnienė

Ji pasidžiaugė jaunąja stoties darbuotojų kartą ir linkėjo jiems būti darbštiems ir aktyviems. „Jaunimui linkiu visada sėdėti pirmose eilėse, užmiršti meilės ir vaikų reikalus, klausytis ir girdėti, kas šnekama", - draugiškai paauklėjo jaunus kolegas S. Maikštėnienė. Stoties darbe ji linkėjo išlaikyti agrocheminių, žemės dirbimo, biologinių ir augalų apsaugos tyrimų balansą bei stiprinti fitopatologijos srities tyrimus.

Pasvalio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vilhelminas Janušonis pabrėžė, kad mokslininkų atliktų tyrimų rezultatais visada galima pasitikėti

Pasvalio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vilhelminas Janušonis save pavadino mokslo vartotoju ir pabrėžė, kad ne tiek jau daug žemdirbių gali pasigirti turį žemės ūkio mokslo įstaigą savo rajone. „Linkiu kantrybės auklėjant ūkininkus. Mes, žemdirbiai, esame inertiški. Atkakliai skleiskite savo žinias. Tikiu, ateis laikas, kai ūkininkai čia šioje salėje netilps", - atvirai kalbėjo V. Janušonis, mestelėdamas akmenuką į savo ir kitų žemdirbių daržą, kad jie šimtais lankosi agrofirmų organizuojamuose renginiuose, o mokslo įstaigų rengiamos lauko dienos retai sulaukia deramo dėmesio. „Tikiu, kad valdžia turės ties blaivaus proto, kad neimtų griauti mokslo įstaigų, mokslui kaip niekam kitam reikia stabilumo", - sakė Pasvalio ūkininkų vadovas.

MŪ inf.