Akademija (Kauno r.). „Esame priversti būti efektyvūs, kad galėtume išgyventi“, – teigė Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Gytis Kauzonas.

Efektyvumo šio verslo atstovai siekia ne tik gamindami išskirtinės kokybės vištieną ir kiaušinius, bet ir vis plačiau taikydami dirbtinį intelektą (DI).

Kaip taikomas DI vertinant vištų gerovę ir sveikatingumą, kiaušinių kokybę, kaip Lietuvos verslas taikosi prie daugybės iššūkių, kokią naudą žmonių mityboje teikia kiaušiniai, autoritetingi lektoriai kalbėjo Kauno technologijos universiteto Dirbtinio intelekto centro surengtoje konferencijoje.

„Paukštininkystė – sritis, nuolat susiduriant su iššūkiais, tarp jų – ir geopolitiniais, bet gebanti juos išspręsti“, – teigė G. Kauzonas.

Ką iš tiesų maitina ukrainietiškos vištienos verslas?

Anot LPA direktoriaus, mėsinė paukštininkystė jau pasiekė aukštąjį pilotažą – sugeba užauginti paukščius be antibiotikų. Be Lietuvos, tuo pasigirti Europoje gali tik dar 2–3 šalys. Todėl vištiena iš Lietuvos keliauja į 52 valstybes.

„Kiaušinių gamyba taip pat gali džiaugtis pasiekimais, bet daugiausia iššūkių – vietinėje rinkoje, todėl išskirtinumas – kelias ir šiam sektoriui išgyventi, nes konkurencija aštri“, – pabrėžė G. Kauzonas.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas įsitikinęs, kad sektoriui išgyventi padeda efektyvumas ir išskirtinumas

Kiaušinių sektoriuje būti efektyviu skatina gyvūnų gerovės reikalavimai. Nuo 2025-ųjų prekybos centrai pranešė nebepriimsiantys narvuose laikomų vištų kiaušinių, nors Lietuvoje juose dar laikoma apie 79 proc. vištų dedeklių, ant kraiko – 18,5 procento. Beje, pagerintas sąlygas, didesnius narvelius vištoms Lietuvos įmonės pagal naujus reikalavimus įrengė prieš 10 metų, ši įranga turėjo tarnauti 20–25 metus, tačiau vėl teks keisti paukščių laikymo sąlygas ir tam reikės 60 mln. eurų. Paukštininkystėje, G. Kauzono teigimu, įranga yra brangiausia.  

„Daugeliui žaliojo kurso propaguotojų turėtų kilti klausimas ir dėl tvarumo, kai beveik nauja įranga turės būti išmetama ir vietoje jos montuojama kita“, – atkreipė dėmesį LPA vadovas.

UAB „Vievio paukščiai“ direktorius Mindaugas Antanaitis svarstė, kaip bus su ukrainietiškais kiaušiniais, kuriems apskritai netaikomi jokie ES reikalavimai? Ar bus uždrausta prekiauti tik lietuviškais, latviškais ir estiškais narveliuose laikomų vištų kiaušiniais? O kiaušiniai iš Ukrainos, kuriems netaikomi jokie ES reikalavimai, kaip važiavo taip ir važiuos toliau?

M. Antanaičio teigimu, kiaušinius į Europą veža Ukrainos įmonės, priklausančios seniai Ukrainoje nebuvusiems milijardieriams. O pačioje Ukrainoje kiaušiniai labai pabrango, nes „koks tikslas parduoti pigiai, kai tu gali išvežti brangiai.“

„Bet viską būtų galima vertinti kitaip, jeigu ukrainietiškai vištienai ir kiaušiniams būtų taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir ES šalims. Dabar su jais tenka konkuruoti nelygiomis sąlygomis“, – konstatavo M. Antanaitis.  

UAB „Vievio paukščiai“ direktorius Mindaugas Antanaitis apgailestauja, kad rinkoje tenka konkuruoti nevienodomis sąlygomis

Kodėl ukrainietiški kiaušiniai yra daug pigesni negu vietiniai? Anot G. Kauzono, ten įprasta naudoti visai kitokias dezinfekcijos priemones, veterinarinius preparatus, niekas nekalba apie didesnius narvelius, nes jiems nereikia taikyti griežtų ES laikymo reikalavimų.

Visi paukštininkystės sektoriaus atstovai vieningai sutarė – jeigu tai tikrai padėtų šaliai kovojant su okupantais, galbūt būtų galima užmerkti akis. Tačiau yra duomenų, kad ukrainietiškų kiaušinių verslas maitina tikrai ne ukrainiečius. Gal tik darbo vietų sukuria, bet jų šiame sektoriuje nėra daug.

„Palaikome Ukrainą, mūsų įmonės skiria jai ir lėšų, laukiame jos pergalės kare su agresoriais, juk suprantame, kad Ukraina kovoja ir dėl mūsų laisvės. Tik yra vienas „bet“ – visų didžiųjų Ukrainos žemvaldžių registracijos šalys yra Vakaruose“, –  pastebėjo G. Kauzonas.

Vienas didžiausių paukštininkystės žaidėjų – įmonė MHP S.E., Ukrainoje valdanti apie 360 tūkst. ha ir užimanti apie 70 proc. paukštienos rinkos šalyje. Panašu, kad po Ukrainos vėliava slepiasi nevisai ukrainietiškas verslas.

Kaip pasakojo informaciją surinkęs LPA direktorius, šią įmonę valdo įtakingas Ukrainos oligarchas Jurijus Kovsiukas, gyvenantis Londone, nuskambėjęs ne viename skandale, net dėl mokesčių pačiai Ukrainai. Ir įmonė registruota net ne Ukrainoje, o Kipre. Tarp MHP S.E. akcininkų yra investuotojai iš Vakarų – Jungtinės Karalystės, JAV, Kaimanų salų, Kipro, netgi Norvegijos investicijų valdymo bankas, valdantis Vyriausybės pensijų fondą.

„MHP įmonei Europos institucijos yra suteikusios beveik 600 mln. JAV dolerių negrąžinamos paramos, iš jų 298 mln. suteikė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, 211 mln. – Tarptautinė finansų korporacija. Tad kyla klausimas, ar tikrai gelbėjame Ukrainą, atidarydami vartus jų paukštienai į Europą? Formaliai – taip, bet realiai – gelbėjame Europos institucijų investicijas. Tai pats girdėjau pokalbiuose Briuselyje“, – atvirai kalbėjo G. Kauzonas.

„Ne pelkės pamaitins tautą“

„Norint pagaminti išskirtinius produktus, užauginti vištas be antibiotikų, būtinos ir naujausios technologijos. Todėl mes glaudžiai bendradarbiaujame su KTU Dirbtinio intelekto centru“, – sakė M. Antanaitis.

O šio centro vadovė prof. Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė atkreipė dėmesį, kad būtent žemės ūkyje yra itin didelės DI pritaikymo galimybės.

KTU Dirbtinio intelekto centro vadovė prof. Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė išvardijo nemažai žemės ūkio sričių, kuriose dirbtinis intelektas gali suteikti nemažai privalumų

Pranešimus apie sudėtingus technologinius sprendimus ir DI, apie tendencijas, kokios galimybės pagerinti kiaušinių kokybę, skaitė KTU DI centro mokslininkai prof. Vidas Raudonis, Arnas Nakrošis, prof. habil. dr. Romas Gružauskas.

KTU Dirbtinio intelekto centro viena iš mokslinių krypčių yra DI taikymas agrosektoriuje, konkrečiau – paukštienos ir kiaušinių gamyboje. DI technologijų taikymas yra stipriai susijęs su šiuo metu aktualia tvarumo tyrimų kryptimi – tiksliąja paukštininkyste. Išmaniosiomis stebėjimo sistemomis paukščių pulkai yra nuolat stebimi 7 dienas per savaitę ir 24 valandas per parą. Tokios sistemos gali iš anksto identifikuoti anomalijas, atlikti prognozavimą, vykdyti autonominį ir adaptyvųjį tam tikrų įrenginių valdymą ir panašiai.

Kiti tiksliosios paukštininkystės privalumai apima laiko kaštų taupymą, greitą problemų aptikimą ir efektyvų jų sprendimą, o skaitmenizacijos didinimas, DI technologijų integracija ir tvarumo tikslų siekimas atitinka visus Lietuvos ir ES prioritetus ir rekomendacijas.

Konferencijoje Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doc. dr. Lina Zabulienė kalbėjo apie jodo ir seleno svarbą žmonių mityboje, o LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto dekanė prof. habil. dr. Elena Bartkienė aptarė tyrimus, atliktus tiriant jodu ir selenu papildytų lesalų įtaką kiaušinių fizikinėms cheminėms savybėms taip pat kalbėta apie kiaušinių kokybės gerinimą, papildant juos jodu ir selenu.

G. Kauzonas neabejoja, kad paukštininkystės sektorius augs, nes paukštiena ir kiaušiniai – vieni iš tvariausių produktų. Kiaušiniai ir paukštiena 1 kg produkto pagaminti išskiria mažiausią ŠESD kiekį, palyginti su kitais gyvūniniais produktais.

„Ir Lietuvos valdžia turi suprasti, kad ne pelkės pamaitins tautą“, – reziumavo G. Kauzonas.

Vienu metu Lietuvoje auginama apie 10,5 mln. naminių paukščių. Iš jų beveik 7 mln. – broileriai, apie 3,5 mln. – dedeklės, 110–150 tūkst. – kalakutai.