Kaunas. Tarp parodos „Ką pasėsi..." medalininkų šiemet yra trys trąšos, ir visos jos gali būti priskiriamos biologinių preparatų grupei. Tai aiškiai atspindi šiandienines tendencijas - pirmiausia reikia užtikrinti dirvožemio, kai pagrindinės žemdirbio gamybos priemonės, gyvybingumą, o tik tada galima tikėtis gausaus derliaus.

Medaliu šiemet apdovanotas pagrindinės parodos rėmėjos bendrovės „Bio Energy" produktas Fosfix (nuotr. viršuje) savo sudėtyje turi bakterijų Bacillus megaterium var. Phosphaticum. Šios bakterijos, patekusios į dirvą, atpalaiduoja fosforą iš neprieinamų augalams formų, tokių kaip kalcio, geležies ir aliuminio fosfatai, ir paverčia juos augalams prieinamomis organinio fosforo formomis.

Panaudojus šį produktą, augalai nejaučia fosforo stygiaus, gali tolygiai vystytis ir brandinti derlių. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad jau po mėnesio, apdorojus dirvą preparatu Fosfix, augalams prieinamo fosforo dirvožemyje padaugėja 22 proc., o po dviejų mėnesių - net 31 proc. Paprastai neprieinamo augalams fosforo viename hektare yra vidutiniškai nuo 3 iki 30 tonų!

Bendrovės „Bio Energy" direktorius Marius Vyšniauskas (dešinėje) ir pardavimų vadovas Povilas Drulis

„Pirmasis mūsų biologinis preparatas buvo Azofix, kuris 2012 m. gavo parodos „Ką pasėsi..." medalį. Patys žemdirbiai mums iškėlė naują uždavinį - kadangi fosforo prieinamumas augalams šiandien yra viena iš didžiausių problemų (kad ir kiek jo duotume, pirmaisiais metais jo augalai maksimaliai pasisavina 10 proc.), tad ilgai ieškojome būdų, kaip padidinti augalams prieinamo fosforo kiekį dirvožemyje", - preparato Fosfix atsiradimo istoriją prisiminė bendrovės „Bio Energy" pardavimų vadovas Povilas Drulis.

Bakterijos Bacillus megaterium var. Phosphaticum dirvožemyje pradeda veikti jau 5 ^oC temperatūroje (natūraliai dirvoje gyvenančios fosforą atpalaiduojančios bakterijos pradeda veikti tik nuo 13 laipsnių šilumos). Kuo anksčiau trąšos išpurškiamos ant dirvos, tuo geresni rezultatai gaunami. Geriausias produkto naudojimo laikas - prieš sėją arba po sėjos, kol augalų lapija dar nėra padengusi dirvos paviršiaus. Beje, Fosfix gaminamas Lietuvoje, gamykloje Panevėžyje. Fosfix galiojimo laikas - 360 dienų. Hektarinė norma kainuoja 50 Lt. „Įvertinus tai, kad jis 30 proc. padidina prieinamo fosforo kiekį dirvožemyje, tai tikrai nėra brangu", - įsitikinęs P. Drulis.

Medaliu apdovanotos skystos bendrovės „Kustodija" biotrąšos NPK Magic yra trijų bakterijų ir jūsų dumblių mišinys, skirtas dirvožemio mikrobiologiniam aktyvumui paskatinti. Svarbiausias tikslas jį naudojant - kad dirvoje esantys elementai būtų kuo našiau panaudojami: bakterijos veikia kaip pagalbininkės pasisavinant maisto medžiagas.

Bendrovės „Kustodija" komercijos direktorius Remigijus Peleckis

Naudojant NPK Magic iš oro fiksuojamas azotas, iš dirvožemio atpalaiduojamas augalams prieinamas fosforas ir mobilizuojamas dirvožemyje esantis kalis. Produkto sudėtyje esančiame dumblių ekstrakte gausu fitohormonų, auksinų, citokininų, giberelinų, amino rūgščių ir vitaminų. Produktas tinka visiems augalams ir visų tipų dirvožemiams, Jis naudojamas prieš sėją arba augalų vegetacijos pradžioje. Galima maišyti su biologiniais produktais, mikroelementų trąšomis (tik žinoma, reikia prisiminti, kad daugiau kaip 3 komponentai mišiniams nenaudotini).

„Ne taip seniai aš pats buvau biologijos skeptikas. Kai mokiausi agronomijos, mums į galvas tik ir kalė, kad žemės ūkyje svarbiausia yra trąšos ir pesticidai. Apie biologinius produktus tais laikais kalbėjo tik dabar jau amžiną atilsį Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo profesorius Edmundas Lapinskas. Jis labai tikėjo tuo, ką darė, ir ilgamečiais tyrimais įrodė, kad bakterijos tikrai veikia. Pavyzdžiui, raudonųjų dobilų azotobakterės sukaupia iki 250 kg/ha azoto. Tai tarsi galinga gamykla dirvoje", - sako bendrovės „Kustodija" komercijos direktorius Remigijus Peleckis.

Pasak R. Peleckio, dirvos dabar yra tiek užterštos įvairiomis kenksmingomis medžiagomis, kad kai kuriose šalyse registruojant produktą reikalaujama atlikti atsparumo antibiotikams testą, taip užtikrinant, kad produktas bus tikrai veiksmingas.

Medaliu apdovanotas ir bendrovės „Arvi fertis" produktas „Arvis Fertis Bio". Tai pirmą kartą sukurtos ir laukuose jau išbandytos kompleksinės trąšos su biologiniais priedais - mikroorganizmais. Šie skatina geriau pasisavinti azotą, fosforą beik kitus maistinius elementus, todėl trąšų reikia naudoti mažiau.

„Dauguma Lietuvos žemdirbių, kurie galvoja apie ateitį, mato, kad net ir gausiai tręšdami nepasiekia tų rezultatų, kurių tikisi, - pastebi bendrovės „Arvi fertis" agronomas Virgilijus Paltanavičius. - Pasirodo, labai daug kas priklauso nuo to, ar dirvožemis gyvas, ar jau nelabai." Didelės azoto trąšų normos dirvoje sukuria rūgščią terpę, kuri žudo mikroorganizmus, ir dirvožemis po truputį degraduoja. „Arvis Fertis Bio" kaip tik ir skirtos mikroorganizmams ir mikrofaunai dirvoje atstatyti.

Bendrovės „Arvi fertis" agronomas Virgilijus Paltanavičius

Pernai naujojo produkto tyrimai cukrinių runkelių ir kviečių pasėliuose atlikti LAMMC Rumokų bandymų stotyje, Aleksandro Stulginskio universitete bei Kėdainių r. ūkininko Algimanto Kižausko ūkyje. „Gauti, sakyčiau, pritrenkiantys rezultatai. Cukrinių runkelių derlius padidėjo beveik 12 t/ha, kviečių - iki 0,9 t/ha!", - puikius rezultatus pastebėjo V. Paltanavičius.

Beje, jis neseniai lankėsi Kazachstane ir Ukrainoje, ten mokslas kelia tikrą paniką, kad dirvožemiai sparčiai degraduoja. Iki šiol faktiškai neskyrę dėmesio dirvožemio gyvybingumo atstatymui, tų kraštų žemdirbiai dabar nori nenori privalės į šį faktą atsižvelgti. Tad naujoms trąšos su biologiniais priedais prognozuojamos geros rinkos tiek Vakaruose, tiek Rytuose.

MŪ inf.

PARODOS „KĄ PASĖSI... 2014“ FOTOALBUMAS