Basf 2024 04 09 / 2024 04 19 A1 Basf 2024 04 09 / 2024 04 19 m1
Renginiai
Inovacijų žemės ūkyje daug, svarbu jas diegti praktikoje

Akademija (Kėdainų r.). Žemės ūkio mokslas nestovi vietoje – kasmet mokslininkai pristato naujų tyrimų rezultatus, kuria technologijas ir inovatyvius produktus, kurie gali būti pritaikomi praktikoje.

Apie tai antradienį kalbėta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) organizuotoje konferencijoje. Renginyje dalyvavo daugiau kaip 250 žmonių, tarp jų – ne tik mokslininkai, bet ir nemažai žemdirbių, taip pat – verslo, viešojo sektoriaus atstovų.

Ši konferencija vainikavo prieš tai vykusias 6 nuotolines konferencijas, kuriose pristatyti tematiniai skirtingų sektorių (augalų apsaugos, selekcijos, sodininkystės ir t.t.) naujausi mokslo tyrimai. Šie virtualūs renginiai taip pat domino klausytojus, į kai kuriuos jų buvo prisijungę po 200 ir daugiau žmonių.

Bioversija 2024 04 15 m7

Dviračiai irgi tobulėja

Pastaroji gyvai surengta konferencija subūrė mokslo ir su juo susijusių sričių atstovus ne tik pristatyti naujausių tyrimų rezultatus, bet ir drauge padiskutuoti apie inovacijų žemės ir miškų ūkyje svarbą bei iššūkius, kylančius jas kuriant ir diegiant praktikoje.

Skaitydamas įžanginį pranešimą apie inovacijas žemės ir miškų ūkyje LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas iškėlė retorinį klausimą – ar dar liko neišrastų dviračių? Pasak pranešėjo, nors dviratis sugalvotas labai seniai, bet jis dabar nebėra toks pat, koks buvo jo pirmtakas. Analogijų galima rasti ir žemės ūkyje – jis dabar kitoks, nei buvo prieš šimtus metų.

Kai visas inovacijas apjungiame, turime tą proveržį. Žemės ūkiui ypač išskirtinis buvo paskutinis šimtmetis. Tačiau ateityje mūsų laukia nauji iššūkiai“, - sakėLAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas, pateikdamas duomenų apie klimato kaitą, žmonių skaičiaus Žemėje augimą, maisto sistemų pokyčius ir spaudimą joms

„Situacija sudėtinga, bet kiekvienas galime prisidėti ją gerinant. Pavyzdžiui, keisdami mitybą, nes sveika mityba yra tvaresnė. Kol kas augalinės produkcijos vartojame per mažai, o gyvulinės – per daug“, - sakė G. Brazauskas.

Kalbėdamas apie iššūkius, kurie laukia žemės ūkio, LAMMC direktorius sakė, jog vienas jų – azotas (N). Dabar sintetiniu būdu, t. y., trąšų fabrikuose jo fiksuojama itin daug. Tačiau tik maža jo dalis vėliau patenka į produktus, nes didžioji dalis išplaunama į vandenis. Problemą padėtų spręsti pupiniai N fiksuojantys augalai, kurių šiuo metų Europoje auginama gerokai per mažai.

Įdomu tai, kad pasaulio mokslas bando sukurti ir N fiksuojančius kviečius. Tam pasitelkiamos GMO technologijos ir bakterijos. O Meksikoje atrasti kukurūzai, kurie patys geba sudaryti simbiozę su gumbelinėmis N fiksuojančiomis bakterijomis. Mokslininkai tikisi juos panaudodami sukurti komercinių veislių.

Dar vienas klausimas, kurį būtina spręsti, – tai anglies (C) sekvestracija. Pasak G. Brazausko, priešindustrinėje eroje C ciklas buvo nusistovėjęs. Pradėjus naudoti iškastinį kurą, C ėmė kauptis atmosferoje, o jos pašalinimas kol kas yra per lėtas. „Reikia gyvų sistemų – miškų ir žemės ūkio potencialas šiuo atveju didžiausias“, – sakė pranešėjas.

Konferencijos metu LAMMC direktorius G. Brazauskas įteikė padėkas mokslininkams už jų aktyvią veiklą: dr. Valdai Araminienei, dr. Ritai Armonienei, dr. Jūratei Ramanauskienei, dr. Ivetai Varnagirytei-Kabašinskienei, dr. Adui Marčiulynui, dr. Paulinai Martusevičei, prof. habil. dr. Vidmantui Staniui, dr. Monikai Toleikienei, dr. Modupe Olufemi Doyeni.

LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas (dešinėje) ir direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Vita Tilvikienė (kairėje) su padėkas pelniusiais mokslininkais

Didžiulis vietinių žolių potencialas

Konferencijoje LAMMC mokslininkai pristatė įvairių pastaraisiais metais sukurtų naujovių, kurios irgi gali prisidėti sprendžiant minėtus iššūkius.

Pavyzdžiui, daugiamečių žolynų auginimas. Kaip pastebėjo žolių selekcininkė dr. Eglė Norkevičienė, žolynų plotai mūsų šalyje mažėja, o ariamosios žemės – didėja ir tai nėra gerai. „Žolynai teikia įvairią naudą. Jie svarbūs ir dirvožemiui, ir kaip maisto, pašaro šaltinis, kaip buveinės, erozijos prevencijai“, – vardijo mokslininkė.

Ji ragino žemdirbius auginti įvairesnes žoles. Yra sukurtų įvairių vietinių rūšių žolių veislių: vienos atsparesnės sausroms, kitos labiau tinka užmirkstantiems dirvožemiams. Pasak mokslininkės, žolynų pritaikomumas irgi galėtų būti platesnis, negu tradicinis. Pavyzdžiui, pažeistų dirvožemių atkūrimui, biokurui, vaistų gamybai, žydinčioms juostoms.

„Galėtų plėtotis įvairesnių žolių sėklininkystė. Vietinių žolių išteklių potencialas Lietuvoje labai didelis ir jis nėra pilnai išnaudojamas“, – sakė E. Norkevičienė.

Įvairesnių pupinių augalų galimybės

Pupiniai augalai būtini ne tik chemizuotoje, bet ir ekologinėje žemdirbystėje. Deja, šiuo metu ES jiems skiriama tik 1,5 proc. plotų. Lietuvoje iš pupinių populiariausi žirniai ir pupos, nors jų rūšių yra kur kas daugiau.

Dr. Monika Toleikienė pristatė tyrimus su naujais pupiniais augalais. Mokslininkai tyrė 5 skirtingas sėjomainas su jais. „Kai kalbame apie azoto balansą, tai nepakanka auginti sėjomainoje pupinius augalus kartą per 5 metus. Idealiu atveju reikėtų juos auginti kas antrus metus“, – sakė mokslininkė. Ji patarė kaitalioti skirtingų rūšių pupinius augalus, nes tai padeda mažinti ligų ir kenkėjų protrūkius.

LAMMC mokslininkai pirmieji Šiaurės Europoje pradėjo plačiau tyrinėti čia gamyboje dar neauginamų retesnių pupinių augalų – sojų, avinžirnių, lęšių, taip pat kitų vertingų augalų – bolivinių balandų, burnočių – technologijas.

„Siekiant šiuos augalus įvesti į sėjomainas, reikia veislių atrankos ir adaptacijos. Šių augalų rizika – išgulimas (lęšių), ligos (avinžirnių), ilga vegetacija (sojų). Tačiau pritaikius jiems tinkamas technologijas galima gauti gerus derlius“, – sakė M. Toleikienė.   

Nauji produktai – ne tik maistui, bet ir sveikatingumui

LAMMC mokslininkai tyrinėja ne vien naujų rūšių augalų auginimo galimybes mūsų žemės ūkyje, bet ir ieško kaip maistui, sveikatinimui pritaikyti jau esamus ar naujus augalus.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto (SDI) mokslininkė dr. Aistė Balčiūnaitienė pristatė šio instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijoje kuriamus įdomesnius produktus.

Viena tokių inovacijų – daugiafunkcis, visiškai skaidus substratas iš atsinaujinančių žaliavų, skirtas auginti augalams hidroponikoje. Kaip sakė A. Balčiūnaitienė, dabar šiltnamiuose naudojami substratai yra taršūs ir neskaidūs. Juos panaudojus, lieka daugybė teršalų, kurių nėra kaip utilizuoti. Todėl naujas substratas gali padėti spręsti šią problemą.

Kita tyrimų kryptis – vaistiniai augalai. LAMMC SDI laboratorijoje sukurtas natūralus čiulptukas, turintis antimikrobinį poveikį dažnai kūdikių ir mažų vaikų ligai pienligei.

LAMMC SDI laboratorijos mokslininkė dr. Dalia Urbonavičienė pristato kuriamus produktus su naujais vaistiniais augalais

Be to, mokslininkai kuria įvairius funkcinius produktus iš vaisių ir daržovių, ieško ir randa naujų galimybių, kur panaudoti jų atliekas – žieveles, išspaudas. Tai – ir funkciniai gėrimai, ir natūralių medžiagų kilimėliai nuo pragulų, kurios dažna problema senyvo amžiaus ligoniams.

Bendradarbiaujant su LSMU Gyvulininkystės institutu kuriami funkciniai produktai gyvulių gydymui.

Mokslininkai atlieka ultravioletinio apšvietimo tyrimus su įvairiais augalais

Dr. Akvilė Viršilė pristatė tyrimus su ultravioletinio (UV) apšvietimo sistemomis kontroliuojamos aplinkos daržininkystėje. Buvo auginama per 20 rūšių žalumyninių, prieskoninių ir vaistinių augalų kontroliuojamomis sąlygomis ir tiriama, kaip juos veikia UV-A apšvietimas. Gauta labai daug duomenų, rodančių nevienodą poveikį skirtingiems augalams ir jų biocheminei sudėčiai. Šie duomenys padės kuriant tokių augalų auginimo technologijas ir siekiant aukštos vertės produkcijos.

Ar inovacijos atsiperka?

LAMMC Miškų instituto mokslininkai  dr. Vaida Sirgedaitė-Šežienė ir dr. Marius Aleinikovas pristatė biologinės kilmės preparatus miškų apsaugai, kalbėjo apie aplinką tausojančios ir produktams aukštesnę pridėtinę vertę suteikiančios medienos modifikavimą.

Konferencijoje pristatyti tyrimai – tai tik nedidelė dalis LAMMC mokslininkų atliktų ir tęsiamų darbų. Siekiant inovacijų plėtros svarbu ne tik idėjos, bet ir daug kitų dalykų. Todėl antroje renginio dalyje surengta diskusija „Ar inovacijos atsiperka?

Joje dalyvavo LAMMC direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Vita Tilvikienė, Lietuvos mokslo tarybos Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skyriaus vedėja Lina Kisielė, Inovacijų agentūros Sumanios specializacijos skyriaus Gyvybės mokslų srities vadovė Donata Pečiukėnienė, UAB „Agrokoncernas“ Komercijos vadovas Arnas Radzevičius, UAB „Dotnuva Baltic“ sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas ir žemės ūkio kooperatyvo „Lagrenas“ vadovas Karolis Banaitis.

Diskusijoje „Ar inovacijos atsiperka?“ dalyvavo mokslo, verslo, žemdirbių, viešojo sektoriaus atstovai

Kaip teigė diskusijos dalyviai, proveržis galimas tik esant mokslo ir verslo sinergijai. Taip pat svarbi ir valstybės politika, švietimas, kvalifikuoti specialistai. Pažymėta ir tai, kad inovacijoms ir jų įgyvendinimui reikia nemažai lėšų.

Diskusijos dalyviai buvo vieningos nuomonės, kad kuriant ir diegiant inovacijas labai svarbu tinkamai komunikuoti tarp įvairių grandžių: mokslo, verslo ir žemdirbių, politikos bei valstybės institucijų.

Autorius: Rasa Jagaitė
    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
    Visos apklausos