Akademija, Kėdainių r. Ūkio pažanga labai priklauso nuo inovacijų diegimo, o dabar yra galimybė rasti koncentruotą informaciją apie inovacijas vienoje vietoje. Trejus bendro konsultantų, mokslininkų ir gamybininkų projektinio darbo metus vainikavo solidus rezultatas – įkurtas centras „Inovacijų vartai“.

Praėjusią savaitę Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) organizavo konferenciją „Žemės ūkio žinios ir inovacijos agroverslo plėtrai. Inovacijų vartai“, kurioje buvo pristatyta, kas nuveikta per trejus metus trukusį EIP (Europos inovacijų partnerytės) projektą, kurio partneriai buvo mokslo institucijos ir eksperimentiniai ūkiai.

Projektui vadovavęs LŽŪKT Plėtros padalinimo vadovas Rimtautas Petraitis pabrėžė, kad Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą (ŽŪŽIS, angl. AKIS) po 2020 m. bus privaloma turėti kiekvienoje ES šalyje. Lietuvoje ji jau sėkmingai sukurta ir pradėjo veikti. Sistema yra nemokama, palaikoma iš LŽŪKT resursų.

Nuo 2016 m. gruodžio iki 2019 m. gruodžio vykusiame projekte iš viso dalyvavo 18 partnerių. Įkurta Inovacijų paramos tarnyba, kurioje šiuo metu dirba du specialistai; įrengta dirvožemio ir vandens tyrimų laboratorija, atidarytas tiksliojo ūkininkavimo kompetencijų centras ir technologijų demonstravimo paviljonas.

Mokslas kuria – gamyba diegia

LAMMC direktorius Gintaras Brazauskas dėkojo LŽŪKT už iniciatyvą organizuoti šį projektą. „Mums aktualu, kad žinios, sukurtos mokslo, neliktų tik mokslo institucijų rėmuose, nes tik gamyboje įdiegtos žinios tampa inovacijomis. Geriausia sinergija būtų, jei žinios iš mokslo keliautų pas vartotojus, o problemos iš vartotojų – pas mokslininkus“, – kalbėjo G. Brazauskas.

Perkerpama Tiksliojo ūkininkavimo kompetencijų centro ir technologijų demonstravimo paviljono atidarymo juostelė: (iš kairės) LSMU Gyvulininkystės instituto direktoriaus pavaduotojas Artūras Šiukščius, LAMMC direktorius Gintaras Brazauskas, ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė, VDU ŽŪA vicekanclerė Jurgita Baranauskienė ir LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis

Inovacijos – tai visada ir šiokia tokia rizika. Tik tada, kai rizikos lieka minimaliai, inovacijas galima diegti gamyboje. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas pabrėžė, kad žemės ūkio bendrovės pagal inovacijų diegimo tempą yra pirmaujančiuos tarp šalies ūkių.

„Visos mums peršamos inovacijos pirmiausia turėtų pereiti filtrą – sakyčiau, kad Inovacijų vartai turėtų veikti kaip šliuzas, pro kurį praeitų tik patikrintos idėjos“, – sakė E. Pranauskas

„Ačiū, kad ėmėtės iniciatyvos įvertinti inovacijas“, – kalbėjo LŽŪBA direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas

LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis akcentavo, kad šiuolaikiniuose žemdirbių ūkiuose, kur darbų spartą labai padidino skaitmeninimas, IT technologijų naudojimas, vienas svarbiausių dalykų – su mažesniais resursais padaryti daugiau, o vienas iš įrankių, kaip to pasiekti – inovacijų diegimas. Sutrumpinti inovacijų keliui nuo jų kūrėjų iki naudotojų žemdirbių ir žemės ūkio įmonių sukurtas naujas LŽŪKT struktūrinis vienetas – Inovacijų paramos tarnyba.

Inovacijų paramos tarnybos vadovė Gintarė Kučinskienė pristatė pagrindinius siekius: koordinuoti išbandytų ir įdiegtų inovacijų sklaidos veiksmus. Tam sukurta informacinė sistema TITRIS – taikomųjų inovacijų tyrimų rezultatų informacinė sistema.

LŽŪKT Paslaugų klientams padalinio vadovas Gintas Saulius Cironka pristatė modernioje laboratorijoje atliekamus tyrimus, o Inovacijų paramos tarnybos vadovė Gintarė Kučinskienė išsamiai paaiškino TITRIS veikimo principus

„TITRIS yra nemokama, internetu pasiekiama, dvikalbė (LT/EN) informacinė sistema, kuri rinks, kaups ir viešins informaciją apie Lietuvos ir užsienio žemės ūkio sektoriuje sukurtas inovacijas. Tikimės, kad sistema gerokai paspartins inovacijų sklaidą ūkiuose“, – pabrėžė G. Kučinskienė pridurdama, kad sistemai pateiktas inovacijas vertins LŽŪKT specialistai.

Aišku viena: ateityje parama ūkiams didele dalimi priklausys nuo to, kiek jie bus įdiegę inovacijų. Siekiant, kad kelias to link būtų kuo sklandesnis, dirbama jau šiandien.

LŽŪKT Augalininkystės paslaugų vadovas Karolis Urba (dešinėje) papasakojo, kokių galimybių atveria tiksliojo ūkininkavimo technologinių paslaugų demonstravimo sistema – žemdirbiai čia gali išmokti išnaudoti modernios technikos su GPS sistemomis privalumus

Gamybininkų patirtis įgyvendinant inovacijas

Konferencijoje savo patirtį diegiant inovacijas pristatė keli projekte dalyvavę eksperimentiniai ūkiai. UAB „Genetiniai ištekliai“ Šeduvos avininkystės padalinio vadovas Rimantas Kairys papasakojo, kaip darbus paspartino moderni įranga, skirta įvertinti veislinių avių eksterjerą – automatinės avių bonitavimo staklės, taip pat dezinfekcinių vonelių bei fiksavimo staklių įsigijimas avių nagų profilaktikai.

UAB „Genetiniai ištekliai“ Šeduvos avininkystės padalinio vadovasRimantas Kairys akcentavo, kad nors Lietuvoje avininkystės ūkių yra daug, bet jie nėra labai pelningi, todėl inovacijos būtinos: tikėtina, kad jos leistų dirbti rentabiliau

Tai, kad įranga jau davė konkrečios naudos, daug pasako toks paprastas faktas: 2015 m. ūkyje 177 avys sirgo nagų ligomis, o šiemet – tik 65. Iš viso bendrovėje „Genetiniai ištekliai“ laikoma 2 240 avių. R. Kairys pabrėžė, kad įrenginiai naudojami ne vien ūkio reikmėms – turint juos, rengiami mokymai, seminarai kitiems avių augintojams.

„Bandysiu ir aš pro tuos inovacijų vartus pralįsti, jei praleis ūkininkai“, – pajuokavo VU mokslo darbuotojas Jonas Volungevičius, konferencijoje pristatęs dirvožemio aerodistancinius tyrimus – kai dirvožemio savybėms nustatyti išnaudojamos bepiločių orlaivių galimybės

Raseinių r. ūkininkas Tadas Galinaitis, kartu su tėvu ir broliais dirbantis 490 ha žemės ir laikantis 150 galvijų, papasakojo apie ūkyje įdiegtas inovacijas. 2012 m. buvo atlikti pirmieji dirvožemio tyrimai. 2016 m. įsigytas augalų apsaugos produktų purkštuvas su GPS signalu ir nepriklausoma sekcijų kontrole. Pernai ūkis nusipirko 240 AG traktorių su tikslaus vairavimo sistema, o šiemet – trąšų barstytuvą su GPS signalu ir sekcijų kontrole.

Raseinių r. ūkininkas Tadas Galinaitis per kelerius metus įsitikino, kad inovacijos leidžia dirbti taupiau ir tausoti gamtą

„Kokia viso to nauda? Sutaupome sėklos ir darbo laiko, daugiau plotų apdirbame su tais pačiais pajėgumais, tikimės sumažinti trąšų kiekį. Be to, svarbus ir ekologinis aspektas – saugome gamtą. Ūkininkaujame Dubysos regioniniame parke, todėl tai mums labai svarbu“, – sakė jaunas ūkininkas.

Pasak jo, dirvožemio tyrimai parodė, kad žemei trūksta fosforo ir kalio, todėl jau kelinti metai ūkyje naudojamos vienanarės trąšos. „Nesustosime vietoje. Mums dabar aktualu suvienodinti laukus, toliau mažinti sąnaudas ir siekti dar geresnės grūdų kokybės“, – ateities planais pasidalijo ūkininkas Tadas Galinaitis.

MŪ inf.