Raseinių r. Lietuvos galvijų veisėjų asociacija (LGVA) antrą kartą surengė veislininkystės forumą „Sėkminga galvijininkystės formulė II". Į renginį Karpynėje atvyko per 100 ūkininkų - daugiau negu buvo užsiregistravusių iš anksto. Gyvulių genetikos svarbą supranta vis daugiau augintojų.

LGVA vadovas dr. Edvardas Gedgaudas teigia, kad ši tema aktuali kiekvienam pieno ūkiui, nes tik spręsdami veislininkystės problemas, gerindami galvijų genetiką, ūkininkai gali sėkmingai vystyti verslą. Toks supratimas ir šiuolaikiškas požiūris į veislininkystę kai kuriems pieno ūkių savininkams leido daug lengviau išgyventi pieno krizę. Apie tai savo patirtimi forume dalijosi patys ūkininkai. Rolanda Vasienė, melžianti tik 23 karves, gauna pavydėtiną primilžį - vidutiniškai 9,5 t iš karvės per metus. Romaldas Karazinas, turintis bene 5 kartus didesnę bandą, ko gero, laiko produktyviausias karves Lietuvoje - vidutinis karvės primilžis per metus siekia 12,4 t.

Veislininkystės forumas „Sėkminga galvijininkystės formulė II" sulaukė didelio ūkininkų susidomėjimo

Dar viena pienininkė iš Žemaitijos Ieva Stanienė sugeba rentabiliai dirbti net atsisakiusi gyvulių produktyvumo kontrolės, tačiau įdiegusi modernią bandos valdymo programą. Su didele humoro doze apie ūkininkavimo pradžią ir iki šiol kylančius sunkumus kalbėjo Vilmantas Navickas, su žmona iš keliolikos karvių pieno gaminantis fermentinius sūrius. Beje, renginio metu vyko ir šio ūkininko, taip pat ir Tado Krapiko bei „Bagaslaviškių" pieninės gamintų sūrių degustacija.

Sėkminga savo ūkininkavimo patirtimi dalijosi Žemaitijos ūkininkės Ieva Stanienė (kairėje) ir Rolanda Vasienė

Veislininkystėje - naujos tendencijos

Kiek toli žengia veislininkystės technologijos, pasakojo Vokietijos specialistas, vyriausiasis „Masterind" eksterjero vertintojas Ulrichas Biokmanas (Ulrich Bockmann), kuriantis ir galvijų poravimo programas. Jis pristatė naują Vokietijos galvijų veisėjų vystomą projektą KuhVision. Pagal šią genetinę programą bandoma pritaikyti genomo analizę buliams, kuri anksčiau buvo taikoma tik karvėms. Ši programa ūkininkams suteikia išsamios informacijos apie jų galvijų genomines veislines vertes, leidžia sukaupti daugiau duomenų iš ūkių ir gerinti produktyvumą. Daugiausia informacijos gaunama apie genetinius veiksnius, taip pat - apie produktyvumą, eksterjerą, nagų sveikatingumą, vaisos indeksus ir t. t. Informacija apie genetinius veiksnius gaunama atliekant genomo tyrimus. Pagal KuhVision išsamią informaciją bandą galima suskirstyti pagal 25 geriausius ir blogiausius požymius, įvertinti veislinę vertę pagal kilmę. Taigi, ši programa leidžia tiksliau vykdyti galvijų atranką ir optimizuoti poravimą.

Eksterjero vertintojas Ulrichas Biokmanas, kuriantis ir galvijų poravimo programas, pristatė naują Vokietijos galvijų veisėjų vystomą projektą

Dar viena Vokietijos specialistė Simone Jung („Bayern Genetic") plačiai papasakojo apie dar vieną naują tendenciją veislininkystėje - A2A2 baltymą išskiriantį pieną, kuris, kaip teigiama, tinka žmonėms, netoleruojantiems laktozės ir net padeda gydyti kai kurias ligas. Lietuvoje jau yra ūkininkų, kurie domisi tokių bandų formavimu ir jau daro genetinius bandos tyrimus. Forume dalyvavęs V. Navickas taip pat teigė labai besidomintis A2A2 pienu ir tuo tikslu žada daryti bandos genominius tyrimus.

Simone Jung („Bayern Genetic") plačiai papasakojo apie dar vieną naują tendenciją veislininkystėje - A2A2 baltymą išskiriantį pieną

Genominiai tyrimai Lietuvoje

Žinomas Lietuvos selekcininkas dr. Gintaras Kascėnas informavo apie Lietuvoje atliekamus genominius tyrimus. Penkerius metus atliekamų tyrimų tikslas - rasti geriausias karves, kurios galėtų tapti bulių motinomis. G. Kascėnas nustebęs, kad vis dar randama genominių ligų. Regis, jau seniai niekas nenaudoja tokių bulių, bet, pasirodo, per recesyvinį geną tos ligos (pvz., brahyspina), vis išlenda. „Panikuoti nereikia, nes tokių bulių daugiau niekas nenaudoja. Nedidelis pavojus yra, nes ūkininkai mėgsta tai daryti, jeigu geros karvės ir gero tėvo buliukas pasiliekamas ūkyje kergimui. Su tokiu buliuku, jeigu jis genomiškai neištirtas, galima turėti recesyvinį geną ir jį bandoje pasidauginti", - perspėjo G. Kascėnas.

„Gerų karvių Lietuvoje randame, bet jos dar nenusipelnė tapti bulių motinomis", - konstatavo žinomas selekcininkas Gintaras Kascėnas

Genetinių tyrimų Lietuvoje dar nėra atliekama daug, bet jų vis daugėja. Veislinių gyvulių vertės labai skiriasi, bet, pasak G. Kascėno, ištiriamas dar per mažas gyvulių kiekis, kad būtų galima daryti toli siekiančias išvadas. Šiemet buvo ištirti 193 gyvuliai 18 ūkių. „Jeigu jaunesnių gyvulių veislinė vertė yra aukštesnė, reiškia, ūkis daro pažangą ir eina į priekį", - sakė G. Kascėnas. Jis atkreipė dėmesį, kad veislinė vertė ūkiuose labai svyruoja, bet mažiausi svyravimai užfiksuoti geriausiuose ūkiuose.

Daugiausia veislinių gyvulių (58) ištirta Lukšių ŽŪB. Jų veislinė vertė svyravo nuo 102 iki 134 balų, o bendra veislinė vertė - 120 balų. Toks pat rezultatas užfiksuotas ir ŽŪB „Atžalynas", tik jų galvijų ištirta mažiau - 23. O aukščiausiai įvertinto šios bendrovės galvijo vertė - 136 balai.

Lukšių ŽŪB patirtis

Kaip išgyveno krizę ir jos metu netgi sugebėjo didinti karvių produktyvumą, pasakojo Lukšių žemės ūkio bendrovės Gyvulininkystės padalinio vadovas Kastytis Krištolaitis. 2014-2016 m. laikotarpiu bendrovės melžiamų karvių banda nuo 860 padidėjo iki 880, o produktyvumas nuo 9 831 kg išaugo iki 11 428 kg. Padidėjo baltymų (379 kg) ir riebalų (515 kg) kiekis piene, o tai didino ir pajamas. Buvo pastatytos naujos pašarų talpyklos, dėl ko buvo lengviau išsaugoti jų kokybę, ateityje planuojama naujos karvidės statyba ir senos renovacija.  Karvių sveikatingumas gerėjo: mažėjo metritų, medžiagų apykaitos ligų, placentos užsilaikymo atvejų, per mėnesį vidutiniškai būna apie 30 susirgimų mastitu. Metinis veršelių praradimas siekia 5 proc. Metinis karvių brokavimas nuo 35 proc. padidėjo iki 40, tai daugiausia lėmė reprodukcinės (26 proc.) ir tešmens (25 proc.) problemos, karvės brokuotos ir dėl galūnių (16 proc.) bei medžiagų apykaitos (10 proc.) ligų. Bandos sėklinimo indeksas gana geras - 1,7-1,8. Bendrovės tikslas - kad telyčia pirmą kartą veršiuotųsi iki 23 mėnesių amžiaus, kad sutrumpėtų jos auginimas ir išlaidos jai.

Kastytis Krištolaitis pasakojo, kaip Lukšių žemės ūkio bendrovės pieno ūkis išgyveno krizę

K. Krištolaitis neslėpė, kad bandoje yra nemažai šlubuojančių karvių, jie yra įsivežę ligų, pavyzdžiui, nagų puvinį, ir su tomis ligomis kovoti yra sunku. „Kiek teko girdėti, tų ligų išnaikinti neįmanoma, tik galima su jomis protingai susigyventi. Tai ir bandome daryti", - kalbėjo specialistas.

Kadangi bendrovės fermos skirtingose vietose, jose įdiegtos ir skirtingos bandos valdymo programos - vienoje „DelPro" („DeLaval"), kitoje - Dairy Plan („GEA Farm Technologies"), teikiančios labai daug informacijos, kurią reikia analizuoti. Tačiau be to šiuolaikiniame ūkininkavime - nė iš vietos. K. Krištolaičio įsitikinimu, nors kiekvienam ūkininkui turbūt atrodo, kad viską žino, ūkiui būtini konsultantai tiek šėrimo, tiek veisimo ir ligų klausimais. Tik reikia konsultantus gerai pasirinkti.

Forume daugiausia klausimų - dėl GPK veiklos

Renginys dėl aktualumo ir svarbos užtruko ilgiau, negu tikėtasi - visą darbo dieną. O jį užbaigė forumo diskusija, kurioje daugiausia klausimų ir kritikos teko valstybės valdomai įmonei „Gyvulių produktyvumo kontrolė".

Pirmiausia kritikos GPK pažėrė Žemaitijos ūkininkė I. Stanienė, atsisakiusi GPK paslaugų ir vietoje to įsidiegusi bandos valdymo programą „Dairy Plan C21", iš kurios gauna daugybę duomenų. GPK vadovas Alfredas Astikas atrėmė, kad ūkininkės išsakytos pastabos nebegalioja, nes situacija per keletą metų labai pasikeitė, tačiau teisintis per vėlu - traukinys, kaip sakoma, nuvažiavo.

Ūkininkai klausė, kodėl jie moka už 12 mėnesių, nors paslaugas gauna tik 11? A. Astikas atsakė, kad jie realiai moka už 11 mėnesių, tik mokestis išdėliotas dvylikai. Tokią padėtį, pasak jo, būtų galima ištaisyti, jeigu GPK darbuotojų atostogos būtų slenkančiu grafiku. Dabar visa įmonė atostogų išeina kartu - liepą.

Forumo rengėjas ir moderatorius - LGVA direktorius dr. Edvardas Gedgaudas

Dar vienas daugeliui rūpėjęs klausimas - kaip bandos valdymo programos duomenis prijungti prie GPK, kad šie duomenys būtų tikslesni? A. Astiko teigimu, problema, kad bandos valdymo programų daug ir jos labai įvairios, o kaip jas susieti, galbūt galėtų atsakyti ŽŪIKVC specialistai. „Bet kad ir ką jūsų programos rodytų, mūsų darbuotojai turėtų patys paimti pieno mėginius, pasverti ir atiduoti „Pieno tyrimams", - kalbėjo GPK vadovas.

Ūkininkai tiesiog apipylė A. Astiką klausimais, tačiau netrukus forumo moderatorius E. Gedgaudas buvo priverstas nutraukti tą diskusiją, nes ji, ko gero, būtų užsitęsusi iki nakties.

O aptarti dar buvo ir daugiau ką. Ūkininkai diskutavo apie veršelių laikymą žiemą - ar galima juos laikyti lauke? Dauguma sutiko, kad patiems veršeliams šaltis nėra baisus, jeigu jų kraikas sausas ir nepučia skersvėjai. Tačiau daugiau rūpesčių šiuo atveju kelia darbininkų gerovė, kuriems nėra sveika dirbti per šaltį lauke.

LGVA ir veislininkystės specialistai jau daug metų ragina ūkininkus daugiau dėmesio skirti gyvulių genetikai, kuri yra viena iš trijų banginių, ant kurių laikosi pieno ūkis. Gal dėl lietuviams būdingo konservatyvumo, o gal dėl pinigų stygiaus ar naujovių baimės, genetinio bandų gerinimo procesas Lietuvoje gerokai užtruko ir atsilieka nuo kaimynių Estijos bei Latvijos. Tačiau mūsų šalyje yra ūkių, kurie neatsilieka nuo naujovių, atsakingai vykdo gyvulių atranką ir, akivaizdu, jų sekėjų taip pat daugėja, kaip rodo aktyvus ūkininkų dalyvavimas veislininkystės forume. Nuoseklus LGVA, selekcininkų, konsultantų darbas, regis, padės pagerinti Lietuvoje auginamų pieninių gyvulių genetiką, o tai leis didinti karvių produktyvumą.

MŪ inf.