Basf A1 2024 10 11 Basf m1 2024 10 11
Renginiai
Gyvulininkystės pažangos vitrinoje – geriausi genetikos pavyzdžiai ir patirtis
Ūkininkė Eglė Butkienė parodoje su šarolė veislės buliumi Texasu

Akademija (Kauno r.). Antrą kartą VDU Žemės ūkio akademijoje surengtoje Gyvulininkystės parodoje pažangiausieji šalies ūkininkai pristato geriausios genetikos pavyzdžius.

Ketvirtadienį prasidėjusioje parodoje eksponuojami pieniniai ir mėsiniai galvijai, avys, ožkos, triušiai, žirgai, paukščiai, alpakos, nykstančių veislių ir senojo genotipo gyvuliai – iš viso apie 500 skirtingų veislių gyvūnų. Paroda truks iki šeštadienio.

Vakar parodoje prasidėjo ir dvi dienas truksianti VDU Žemės ūkio akademijos ir LSMU Veterinarijos akademijos konferencija „Tvarioji gyvulininkystė: iššūkiai ir galimybės“.

Bioversija m7 2024 11 01

Su savo produkcija parodoje supažindina ir degustacijas rengia žemės ūkio produktų perdirbėjai, vyksta edukaciniai užsiėmimai, pavyzdžiui, Avių augintojų asociacijos stende galima išbandyti sausą vilnos vėlimą.

Parodą vakar aplankė daug svečių, tarp jų – žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius (nuotraukoje – dešinėje), Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Saulius Cironka (centre), LSMU Gyvulininkystės instituto direktorius Artūras Šiukščius (kairėje)

Dalis gyvulių augintojų vis dar ilgisi daugelį metų Algirdiškyje vykdavusios veislininkystės pasiekimų parodos, tačiau į VDU Žemės ūkio akademiją persikėlusi paroda jau irgi atranda savo vietą. Infrastrukūra sukurta, paviljonai statyti būtent gyvuliams eksponuoti, privažiavimas patogus iš bet kurios Lietuvos vietos, išmoktos ir pernykštės pamokos – paviljone patiesti guminiai kilimai, kad vedami į gardus gyvuliai neslidinėtų. Tiesa, gyvulių augintojų manymu, jie praverstų ir pačiuose garduose.

Tarp parodos eksponatų – į nykstančių Lietuvos senųjų gyvūnų veislių sąrašą įtrauktos vištinės žąsys, tai - vienintelė išlikusi lietuviška naminių žąsų veislė

Parodos laureatai – žinomi augintojai ir įmonės

Geriausiu parodos eksponatu tarp mėsinių galvijų pripažintas Gintauto Migonio angusų veislės bulius Adorable Era Aplaus. Birželį 1,2 tonos svėręs 4,5 metų bulius vidutiniškai per kontrolinį auginimą priaugdavo 1,958 kg./d, o vidutinis viso gyvenimo prieaugis 1,538 kg/d.


Geriausias parodos mėsinis galvijas - angusų veislės bulius Adorable Era Aplaus

Tarp pieninių gyvulių nugalėjo Griškabūdžio ŽŪB holšteinų veislės telyčia. Geriausiu tarp avių pripažintas Evaldo ir Eimantės Laucevičių ūkio sufolkų veislės avinas.

Laucevičių ūkio sufolkai

Inovatyviausiais parodoje šiais metais pripažinti trijų bendrovių eksponatai: mėšlo surinkimo robotas Lely Discovery Collector (AB „Lytagra“), teleskopinis krautuvas Merlo TF42.7 TTCS-136 (UAB „Rovaltra“) ir aerobinį puvimą skatinanti ekologiška priemonė Penergetic K, skirta mėšlui, kompostui ir bioatliekoms skaidyti (UAB „Bioenergy LT“).

„Lytagros“ komercijos direktorius Rimas Norvilas (nuotraukoje – antras iš dešinės) atsiėmė apdovanojimą už inovatyvią technologiją – Lietuvos ūkiuose sėkmingai dirbantį mėšlo surinkimo robotą

Paroda labiausiai turi rūpėti patiems augintojams

Žinoma veisėja Eglė Butkienė (Jurbarko r.) atvežė šarolė veislės galvijų. Įspūdingiausias eksponatas – apie pusantros tonos sveriantis išskirtinio ramumo bulius Texas. Jis atkeliavo iš Prancūzijos, jau greitai turi gimti jo pirmieji palikuonys. Neeiliniai šio buliaus įvertinimai – visi devynetai (už eksterjerą, raumeningumą, tipingumą).

„Rodome, ką turime ir ko siekiame“, – sako į veislininkystę visa galva pasinėrusi šarolė klubo vadovė E. Butkienė.

Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos (EMGAA) vadovas, limuzinų augintojas ir LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas doc. Arūnas Rutkauskas ragina pačius ūkininkus būti aktyvesnius ir daugiau dėmesio skirti veislininkystei.

„Manau, reikia dar kelių metų, kad ūkininkai patys norėtų čia atvažiuoti ir atvežti savo geriausius veislinius galvijus, kad savo sąmonėje Algirdiškį pakeistų į šią parodą. Organizatoriai duoda plotą, parūpina gardus, o visa kita turi rūpėti mums patiems – augintojams, nes viskas nuo mūsų pačių priklauso“, – kalbėjo A. Rutkauskas.

Jis įkalbėjo pirmą kartą į parodą atvežti herefordų veislės galvijus Alytaus r. ūkininką Vidmantą Vansauską, su limuzinais pasirodyti Aureliją Rimeikytę (Šiaulių r.), kuri juos auginti pradėjo visai neseniai, Paulių Urbiką (Šilalės r.) su aubrakais. „Smagu, kad atsiranda vienas kitas naujas veidas, bet, svarbiausia, kad jie nori prisidėti ir savo iniciatyva, padėti organizuojant renginį“, – džiaugėsi A. Rutkauskas.

Herefordų veislės žindenė Hadi su savo dukra

Jo manymu, paroda turi rūpėti ne tik patiems galvijų augintojams, bet ir jų vaikams ar vaikaičiams, kad atvažiavę pamatytų ir užsidegtų aistra dirbti su gyvuliais, juos ruošti parodoms ir eksponuoti. Šeimos galvijais besirūpinę A. Rutkausko vaikai – geriausias to pavyzdys.

„Kol patys nori, tai viskas gerai, o kaip bus vėliau, matysime“, – svarsto A. Rutkauskas.

Kol Arūnas Rutkauskas turi oficialių pareigų parodoje ir vilki kostiumą, eksponuojamais ūkio limuzinais rūpinasi jo vaikai – sūnus Eimantas ir dukra Ugnė

Parodai organizuoti lėšų skiria ir Žemės ūkio ministerija, kompensuoja gyvulių atvežimo išlaidas. Bet dalis galvijų augintojų tų lėšų neima ir, sako, neims.

„Norime tuo parodyti, kad paroda yra skirta ūkininkams, ne ministerijai. Džiaugiuosi, kad yra bendraminčių – neprašome, kad kažkas duotų pinigų, kad mes kažką padarytume. Tiesiog patys darome“, – idealizmo A. Rutkauskui ir jo artimiausiems bendražygiams tikrai netrūksta.

Pasak jo, taip vyksta ir Belgijoje, Liuksemburge, šių šalių ūkininkai džiaugiasi, kad turi galimybę demonstruoti galvijus parodoje, o kokie 70 km – jiems tai ne atstumas. „Aišku, ten sąlygos galbūt kitokios, bet jeigu ir mes galime tai padaryti be pagalbos, tai kodėl gi ne? Manau, pirmiausia turime kalbėti ne apie paramas, o kaip jaunimą pritraukti į ūkius“, – kalbėjo EMGAA vadovas.

EMGAA, vienijanti limuzinų ir aubrakų augintojus, turi, kuo didžiuotis – šių veislių gyvulių genetika Lietuvoje jau nė kiek nenusileidžia auginamiems jų gimtinėje Prancūzijoje.

„Patys prancūzai pripažįsta, kad mes jau turime gerą genetiką. Tik mes dar nemokame parduoti jautienos. Todėl ir rengiame degustacijas, norėdami parodyti, kad tai skanu ir lengvai paruošiama“, – Arūnas nepraranda vilties pripratinti lietuvius prie kokybiškos jautienos.

Šios asociacijos kvietimu į parodą atvyko svečias iš Prancūzijos Luc‘as Deliere‘as – kulinarinio meistriškumo lektorius, kuris šiandien dalysis savo žiniomis ir daugiamete jautienos išpjaustymo ir ruošimo patirtimi.  

Autorius: Dovilė Šimkevičienė
Gudinas -  23 06 14 + prenumerata 2025
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kiek jūsų ūkyje yra nuosavos ir nuomojamos žemės?
Visos apklausos