Šiauliai. Kas svarbu ruošiant silosą, kaip valdyti ir įveikti problemas - tokie silosavimo teoriniai bei praktiniai patarimai buvo aptariami bedrovės „DeLaval" surengtoje konferencijoje „Europos silosavimo praktika ir jos ekonominė vertė".

Konferencija sulaukė ūkininkų susidomėjimo, kurių į seminarą susirinko per pusšimtį. Jie daug diskutavo su pranešėjais, kėlė klausimus, o praktinėje renginio dalyje mokėsi praktiškai įvertinti siloso kokybę ir identifikuoti galimas siloso ruošimo problemas.

Ūkininkai domėjosi siloso gamybos ypatumais

Nepriklausomas pašarų gamybos ekspertas iš Vokietijos dr. Horstas Auerbachas (Horst Auerbach) kalbėjo apie silosą iš žolės, javų ir kukurūzų. Prieš analizuodamas įvairius siloso gamybos aspektus, H. Auerbachas pirmiausia aiškino, kas yra gera siloso kokybė. Siloso kokybę nusako energijos koncentracija ir maistinės savybės, tačiau ne tik tai. Galima pagaminti lyg ir geros kokybės šiuo atžvilgiu silosą, tačiau pieninės karvės jo gali neėsti tiek, kiek reikėtų. Todėl svečias iš Vokietijos kalbėjo ir apie kitus veiksnius, kurie turi įtakos pašaro ėdamumui. Pirmiausia - tai siloso fermentacija, taip pat tinkamas siloso susmulkinimas, jo užterštumas.

Norint įsitikinti, kiek siloso fermentacija turi įtakos jo ėdamumui, buvo atliktas šėrimo eksperimentas su pieninėmis karvėmis. Jos šertos skirtingais silosais: su didele energijos koncentracija ir gera fermentacijos kokybe bei didele energijos koncentracija ir prasta fermentacijos kokybe. Geros fermentacijos siloso karvė suėsdavo 11,2 kg SM/per dieną, prastos - 8,9 kg SM/ per dieną.n„Siloso suvartojimas karvei per dieną skyrėsi daugiau kaip 2 kg SM - tai reikšmingas skirtumas", - pabrėžė H. Auerbachas.

Nepriklausomas pašarų gamybos ekspertas iš Vokietijos dr. Horstas Auerbachas 20 metų specializavosi būtent siloso gamyboje

Jis taipogi atkreipė dėmesį, kad su geros fermentacijos silosu gaunamas ir papildomas teigiamas poveikis - sumažėja išskiriamo amoniako kiekis ir daugiau įsisavinama baltymų, todėl galima sumažinti sojų, rapsų ir kitų baltymų šaltinių kiekius racione.

Siloso kokybei pavojų kelia užteršimas (klostridijų veikla, sviesto rūgštis) ir anaerobinis nestabilumas (kaitimas), kuriam įtakos turi mielės ir pelėsiai. Ši problema aktualiausia kukurūzų ir itin suvytusios žolės silose.

Dirvožemis yra pagrindinis kelias, kuriuo į silosą patenka klostridijos. Antrasis kelias - per srutas. „Taigi, geriausia praktika yra laikytis siloso gamybos taisyklių", - teigė pašarų gamybos specialistas. Svarbiausios jų: pasėlių valdymas (dirvožemio sudėtis, tręšimas ir kt.), reikia užauginti geros kokybės žolę, javus, pjauti juos tinkamu laiku ir optimalaus aukščio, trumpai vytinti (24 val., ilgiausiai - 48 val.), žolinių ir ankštinių augalų pašaro ilgis turi būti 2-6 cm, kukurūzų - 1-2 cm, suspaudimas ne mažiau 200 kg SM/m³, greitas ir oro nepraleidžiantis užsandarinimas.  

Praktinėje konferencijos dalyje ūkininkai mokėsi vertinti siloso kokybę

Pašaro ilgį ir kokybę lemia daug veiksnių. „Kaip smulkinti pašarą, yra filosofinis klausimas. Atlikta daug tyrimų, bet nė viename nepasakyta, kad stambus smulkinimas yra geriau", - šyptelėjo H. Auerbachas. Tai priklauso ir nuo medžiagos sausumo ar drėgnumo, kitų raciono pašarų. Europoje pašarai smulkinami 0,8-1 cm, Amerikoje - 2-4 cm ilgio. „Vokiečių ūkiai naudoja smulkesnį pašarą ir aš tuo džiaugiuosi", - teigė pranešėjas.

Siloso kokybę galima pagerinti naudojant siloso priedus, kurie kompensuoja silosuojamos žaliosios masės ir silosavimo technologijų trūkumą. Svarbiausia, pasak H. Auerbacho, išsirinkti tinkamą.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto mokslininkas dr. Jonas Jatkauskas ūkininkams pasakojo apie pašarų išteklius, jų mitybinės vertės didinimą ir higieninės kokybės gerinimą. „Jeigu neįgyvendiname pagrindinių reikalavimų silosui, apie priedus net neverta kalbėti. Pirmiausia reikia išmokti teisingai jį paruošti", - teigė J. Jatkauskas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto mokslininkas dr. Jonas Jatkauskas  

Pristatydamas pagrindinius silosavimo principus jis akcentavo, jog labai svarbi pirmoji aerobinė fazė, kad kuo greičiau pasišalintų deguonis. O siloso fermentacijos kokybę lemia kovos tarp bakterijų baigtis. Mokslininkas suteikė vertingų patarimų ūkininkams, kaip nustatyti siloso gedimą, kaip jį imti iš tranšėjos, kaip paimti mėginius tyrimui. Jis pastebėjo, kad sviesto rūgštis pašare savaime nėra blogai, tačiau ji yra indikatorius, kad pašaras prastos kokybės. Kai pačiupinėji sviesto rūgšties turintį pašarą, rankos, pasak J. Jatkausko, ilgai turi blogą kvapą.

Gyvulininkystės instituto mokslininkas akcentavo inokuliantų naudą silose: juos naudojant mažėja somatinių ląstelių kiekis piene, didėja produktyvumas ir gerėja pieno kokybė. Tačiau inokuliantus reikia naudoti tik išmokus teisingai pagaminti silosą.

„Jau daug metų kartoju, kad ruošiant silosą ir apskritai gaminant pašarus reikia įsiminti kiekvieną žingsnį, ką esame padarę, užsirašyti viską, nes vėliau būna labai sunku atsekti, kur padaryta technologinė klaida. O kai ateina laikas šerti ir pamatai sugadintą ar nekokybišką silosą, prasideda kaltų ieškojimai", - patirtimi dalijosi J. Jatkauskas.

„DeLaval" atstovas dr. Genadijus Vorobjovas ūkininkams pristatė visiškai naujus „Feedtech" siloso inokuliantus, kurie dar net nepasirodę prekyboje. Pirmųjų pavyzdžių tikimasi sulaukti parodoje „Ką pasėsi..." Pasak G. Vorobjovo, tyrimais įrodyta, kad naujieji siloso konservantai padeda sumažinti siloso nuostolius ir bandos šėrimo išlaidas.

„DeLaval" atstovas Genadijus Vorobjovas laukia į Lietuvą atkeliaujančių naujos kartos inokuliantų

MŪ inf.