Raseiniai. Genominis tyrimas tampa vis svarbesne sėkmingos šiuolaikinės pienininkystės sąlyga. Apie jo teikiamą naudą kalbėta konferencijoje apie pieno ūkio efektyvumo didinimą.

Žemės ūkio rūmų kartu su veislininkystės įmone „Litgenas“ surengtoje konferencijoje dalyvavo lektoriai iš JAV, Nyderlandų ir Lietuvos. Daugiausia dėmesio skirta genominiam tyrimui, jo teikiamai naudai pieno ūkio efektyvumui.

Viskonsino-Madisono universiteto (JAV) pienininkystės mokslų departamento specialistas Paulo‘as Carvalho‘as (Paulo Karvaljo) kalbėjo apie genomo kuriamą pridėtinę vertę pieno ūkiuose.

Tik maždaug prieš 30 metų pradėtos vertinti galvijų veislinės vertės, o per paskutiniuosius 20-25 metus įvyko dar daugiau reikšmingų pokyčių, svarbiausias iš jų – gyvulio genomo nustatymas.

„Pradėjus diegti programas, naudoti kompiuterius, pamatėme didesnį verčių patikimumą ir galėjome pradėti numatyti tam tikrą gyvulio vertę. Prieš 20 metų pristatyti pirmieji genominiai tyrimai ir jų duomenys nuolat tampa vis patikimesni“, – sakė lektorius.

Genominis tyrimas leidžia pasirinkti geriausius gyvulius

Be genominės informacijos reikėtų maždaug 10 metų auginti gyvulį, kad gautume tokią patikimą informaciją, kokią suteikia genomas. P. Carvalho‘as aiškino, kad jeigu turime jauną bulių ir žinome jo kilmę, ji atitinka 7 produkuojančias to buliaus dukras. O, pavyzdžiui, baltymų indeksas pagal genetinį tyrimą atitinka net 34 dukras.

Viskonsino-Madisono universiteto (JAV) pienininkystės mokslų departamento specialistas Paulo‘as Carvalho‘as įvertino genominio tyrimo svarbą ir naudą

2007 m. vidutinis karvės produktyvumas per dieną JAV buvo 32 kg, dabar – 35 kg pieno. Visa tai, lektoriaus teigimu, pasiekta dėl genominio tyrimo. Genominis tyrimas parodo, kurios telyčios duos daugiau pieno, tuo pačiu – ir didesnę pridėtinę vertę ūkiui. Genominis produktyvumo patikimumas siekia 70, o nustatant produktyvumą pagal kilmę – tik 30 procentų.

„Turėdami genominę informaciją, galime numatyti gyvulio ateitį. Darydami genominius telyčių tyrimus turėsime patikimą informaciją jai esant vos 2 mėn. amžiaus“, – sakė mokslininkas.

Jis rekomenduoja ūkininkams daryti bandų selekciją – geriausias karves ir telyčias sėklinti seksuota sperma, prasčiausius palikti penėjimui arba sėklinti su mėsinių galvijų sperma.  

Parenkant poras svarbiausia tinkamai parinkti bulius. Sėklinant su prasčiausiu ir su geriausiu buliumi negalima tikėtis tokios pačios palikuonių veislinės vertės. „Ne kiekvienas bulius sukuria tam tikrą genetinį potencialą“, – pabrėžė lektorius.  

Jis lygino bulius, įvertintus pagal palikuonis ir pagal genominį tyrimą. Patikrintų pagal palikuonis bulių genominė vertė yra žemesnė negu jaunų genominių buliukų, bet buliaus patikimumas didesnis. Patikrintų bulių skirtumai pagal veislinę vertę yra labai dideli – nuo minus 138 iki plius 461 dolerio, nauda ūkiui – 235 doleriai. Genominių bulių – nuo minus 63 iki plius 712, nauda ūkiui – 454 doleriai. Taigi, genomiškai ištirti buliai ūkiui leidžia uždirbti daugiau. 

P. Carvalho‘as pateikė ūkio, turinčio 400 telyčių ir galimybę 100 telyčių parduoti, pavyzdį. Ūkyje naudojami duomenys pagal palikuonių patikrinimą ir pagal genomą. Pagal genominį tyrimą atrinktų karvių produktyvumo skirtumas yra 182 kg per laktaciją arba 501 kg per gyvenimą (skaičiuojant vidutiniškai 2,7 laktacijos) didesnis.

Vieno gyvulio genominis tyrimas kainuoja 50 Eur, 400 telyčių tai sudarė 20 tūkst. Eur. Įvertinus šėrimo kaštus, didesnis produktyvumas leido ūkiui uždirbti 5 500 Eur daugiau. Kitą naudą ūkis gaus iš telyčių, kurias parduos dar mažas su mažiausiomis veislinėmis vertėmis. Tokiu būdu dar galės sutaupyti 144,9 tūkst. Eur brokuojant ir neauginant 100 prasčiausių gyvulių.

„Atlikdami genominį tyrimą galime pasirinkti geriausius gyvulius su didžiausiu patikimumu“, – reziumavo Viskonsino-Madisono universiteto tyrėjas.

Genominis ūkyje atvesto prieauglio tyrimas turi tapti rutininiu

Žemės ūkio rūmai ir įmonė „Litgenas“ atliko parodomuosius bandymus, siekiant įvertinti pieno ūkių ekonominį potencialą, mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą ir gerinti pieno kokybę. Tuo tikslu genominiam tyrimui iš devyniolikos ūkių buvo atrinktos 8–14 mėn. amžiaus telyčios – apie 1 800 iš ekologinių, apie 2 400 – iš intensyvaus auginimo skirtingų regionų ūkių.

Iš visų analizuojamų gyvulių buvo atrinkta 300 geriausių telyčių. Jos atrinktos iš bandos, kurios bendra veislinė vertė (VV) ne mažesnė kaip 100 balų. Gimę atrinktų telyčių palikuonys (200 telyčaičių) taip pat ištirtos genomiškai, kad būtų įvertinta prieauglio nauda, ekonominė vertė ir palyginti rezultatai su motinų genetiniais tyrimais.

Vertindamas bandymo rezultatus, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) vadovas dr. Edvardas Gedgaudas teigė, kad genominis tyrimas padėjo nustatyti efektyviausius bandos gyvulius, leido vykdyti savalaikę atranką, o tai didino bandos ekonominį efektyvumą.

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius dr. Edvardas Gedgaudas pristatė parodomojo bandymo Lietuvos ūkiuose rezultatus

Ekologiniuose ūkiuose siūloma mažinti bulių kiekį, rinktis daugiau seksuotos bulių spermos.

Pastebėta, kad veislinės vertės žemiau 100 balų nepadeda išnaudoti genetinio potencialo, siekiant didinti būsimų gyvulių produktyvumą, didesnės VV buliai nepajėgūs atsverti žemų motinų verčių. E. Gedgaudas pasidžiaugė, kad tyrimo metu pavyko pagerinti palikuonių vertę, palyginti su bendra ūkių verte.

Ūkiams rekomenduojama gautus palikuonis sėklinti dar didesnės VV pagal genomą patikrintų bulių sperma, taisant esamus palikuonių trūkumus ir toliau gerinant bandų veislines vertes. Genomo sujungimas su seksuotos bulių spermos naudojimu – vienas iš efektyvesnių metodų gerinant genetiką, gaunant daugiau moteriškos lyties palikuonių. Genominis ūkyje atvesto prieauglio tyrimas turi tapti rutininiu.

MŪ inf.