Prienai. Vis daugėja pieno ūkių, kurie nori daryti genominius tyrimus, nes ūkininkai supranta, kad nėra laiko laukti, kol išsiaiškinsi gyvulio vertę. Tuo keliu pradeda eiti ir mėsinių galvijų augintojai.

Su pažangiausiu veislininkystės įrankiu – genomo vertinimu ir genomine selekcija – Lietuvos ūkininkai supažindinti daugiau kaip prieš 10 metų, kai užsienio šalių veislininkystės įmonės šią naujovę jau gana sparčiai diegė.

Tačiau kol kas dar negalima sakyti, kad šis galvijų selekcijos būdas Lietuvoje įgauna pagreitį, nors jo sklaidai skiriama nemažai dėmesio. Dar kartą apie genominių tyrimų svarbą Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) direktorius dr. Edvardas Gedgaudas kalbėjo susitikime su šalies Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos nariais.

Kodėl galvijų laikytojams verta atlikti genomo tyrimus ir ką daryti, gavus atsakymus? „Ateiname į duomenų – deitaizmo (angl. dataism) – laikotarpį, kai informatika, daugybė duomenų sujungiama su biologija ir gauname tam tikrų svarbių atsakymų. Tai padeda ūkininkui uždirbti ir taupyti“, – teigė veislininkystės specialistas.  

Jis paprastai paaiškino, kaip imamas ir atliekamas genomo tyrimas. Mėsinių veislių galvijų genomo tyrimai atliekami JAV, o pieninių – Vokietijoje.

Pirmiausia paimamas mėginys – iškart, kai tik ženklinamas veršelis, ir siunčiamas ištirti. Laboratorijoje mėginiai rūšiuojami, skenuojami, jiems suteikiami barkodai, tada talpinami į mėginių lėkšteles ir prasideda kiekvieno gyvulio DNR išgryninimas. Tai trunka maždaug dvi dienas. Toliau į procesą įsijungia robotai – surenkama, apdorojama ir analizuojama DNR informacija, tipizuojami žymenys, paskui prasideda matematika – skaičiavimo centras pateikia duomenis, kuriais asociacijos ar veislininkystės įmonės ir naudojasi.  

Pieninių galvijų, ypač holšteinų veislės, kai kurių genominių duomenų patikimumas siekia 80 proc., mėsinių galvijų yra truputį mažesnis negu pieninių.

„Duomenys ir jų analizė sudaro visą esmę, kitaip genominis tyrimas neturės prasmės“, – pabrėžė E. Gedgaudas.

Jis itin pabrėžia gyvulio veislinę vertę ir veislinę vertę eurais – pastarasis rodiklis parodo, kiek ūkininkas iš pieninio gyvulio uždirbs per jo gyvenimą. Turint tokius duomenis, galima efektyvinti bandas.

„Užsibrėžiame liniją, nuo kurios darome tam tikrus sprendimus – kuriuos gyvulius laikyti, kurių atsisakyti, nes jie ne tik pelno neduos, bet ir bus nuostolingi. Pienininkai, gavę tokią informaciją apie 2–3 mėn. telyčią, jos net neaugina, – kalbėjo LGVA direktorius. – Kas turi vietos ir pašarų, tokias telyčias gali auginti penėjimui, dar vienas variantas – sėklinti jas mėsinių galvijų sperma.“

Genomo pateikti išsamūs duomenys leidžia daug efektyviau išnaudoti veislinius bulius. Galima analizuoti ir jaunus, ir vyresnius galvijus, genomas leidžia matyti kiekvieno buliaus perduodamas savybes. Tyrimai rodo, kad jauni buliai geresni už bendrąją populiaciją. Tai, anot E. Gedgaudo, rodo kryptingą selekcinį darbą.

„Turint genominio tyrimo duomenis reikia priimti drąsius sprendimus, bet ne visi tam ryžtasi. Drąsiausi buvo JAV ūkininkai, jie ir nuėjo greičiausiai į priekį. Europa, Lietuva taip pat, konstruktyvesnė“, – kalbėjo E. Gedgaudas.

Tačiau LGVA jau padarė proveržį ir šios asociacijos nariai naudojasi genominiais tyrimais. Beje, valstybė šiuo metu kompensuoja tik labai mažą genominio tyrimo dalį, bet pažangiausi šalies pieno ūkiai juos daro savo lėšomis.