Raseiniai / Telšiai. Lietuvos galvijų veisėjų asociacija (LGVA) įvardijo geriausią Lietuvos telyčią – jos veislinės vertės (VV) indeksas yra 154. Tai kol kas aukščiausias rezultatas tarp šalies pieninių galvijų, kuriems atliktas genominis tyrimas.

LGVA konferencijoje žinomas veislininkystės specialistas, bendrovės „Litgenas“ vadovas Gintaras Kascėnas paskelbė geriausią 2021 m. gyvulį – juo tapo Telšių r. ūkininkės Ievos Stanienės holšteinų veislės telyčia, atvesta 2021-ųjų lapkritį.

Pagal VV indeksą (154) ji patektų į Vokietijos TOP 500 gyvulių sąrašą. „Tai – jėga“, – reziumavo G. Kascėnas. Buliaus motina ši telyčia dar negalėtų būti, nebent turėtų išskirtinę, labai seną kilmę.

Vertindamas Lietuvoje laikomų pieninių gyvulių genetinę kokybę G. Kascėnas teigė, kad pažanga didžiulė. Iš tų gyvulių, kurių genomas tirtas praėjusiais metais, beveik 10 telyčių VV indeksas buvo aukštesnis kaip 150. Ankstesniais metais geriausios telyčios VV indeksas siekė 146.

Šimtą melžiamų holšteinų veislės karvių laikanti Ieva Stanienė karvių genetika susidomėjo vos tik pradėjusi pati ūkininkauti, nors tam daug dėmesio skyrė dar tada, kai ūkio vadžias laikė šviesios atminties vyras Antanas.

„Jau tuo metu ūkyje buvo tokių karvių, kurioms pirkome spermą po 120 litų. Tai buvo labai brangu“, – prisimena Ieva.

Po kurio laiko gyvulių parodoje Nyderlanduose pamatė puikių buliaus Mascol dukterų – iškart užsisakė jo spermos savo telyčioms ir karvėms. Dėl aukščiausio VV indekso Lietuvoje išgarsėjusi telyčaitė, buliaus Crimsono dukra, yra būtent Mascol palikuonė – jo anūkė.

Ji atvesta iš dvynukių, tačiau antrosios telyčios VV indeksas mažesnis – 136. „Matote, kaip genomas „sukrinta“. Vienų tėvų dvynės telyčios, o jų kokybė labai skiriasi. Antroji ir prasčiau atrodo. O mūsų geriausioji – labai graži“, – sako I. Stanienė.

Geriausia 2021 m. Lietuvos telyčia auga Ievos Stanienės ūkyje

Pernai ištirti 28 I. Stanienės ūkio telyčių genomai. Rezultatai parodė, kad dvi telyčios neperspektyvios kaip būsimos piendavės, todėl bus sėklinamos su mėsinių bulių sperma arba auginamos produkcijai.

Šiemet genominis tyrimas bus atliktas dar 50-iai šio ūkio telyčių. Penkios iš jų sėklintos su Captain buliaus, turinčio A2A2 geną, sperma.  

„Vėliau tirsiu absoliučiai visas ūkio telyčias, nes genomas parodo apie gyvulį daugybę informacijos, kuri padeda ne tik atsirinkti geriausius, bet ir sutaupo lėšų“, – įsitikinusi Ieva.

Veislinis darbas, sako ūkininkė, įtraukia. Ji praleidžia daug laiko studijuodama geriausių pasaulio bulių rodiklius ir rinkdama genetiką savo ūkiui.

„Nesu veislininkystės specialistė, bet rinkdamasi bulius juos tikrinu Kanados, JAV, Vokietijos duomenų bazėse. Daug analizuoju, žiūriu, kas man tinka, dažnai genetiką išsirenku pati“, – sako ūkininkė.

Ūkininkė ketina tirti visų ūkio telyčių genomą

I. Stanienės pieno ūkis – vienas produktyviausių Lietuvoje. Vidutinis primilžis iš karvės – daugiau kaip 11 t per metus, šiemet jį tikimasi padidinti iki 12 tonų.

„Jeigu nori rinktis gerą genetiką, turi žinoti, kad reikės tokias karves atitinkamai šerti, sudaryti labai geras laikymo sąlygas. Gali rinktis geriausią genetiką, bet jeigu prastai šersi veršelius iki 3 mėn., paskui – jau karvėmis tapusias telyčias, genetika nepadės“, – teigia Ieva.

Ieva Stanienė, kiek tik gali, stengiasi dalyvauti įvairiuose parodose, veislininkystės renginiuose užsienyje