Galvijų augintojai mokėsi vedžioti buliukus
2020-02-04

Biržai. Mėsinių galvijų augintojai tobulėja augindami grynaveislius galvijus, tačiau jų paruošimas parodoms tebėra silpnoji vieta. Todėl grupė ūkininkų nutarė mokytis buliukų išvedžiojimo meno.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) pasikvietė Estijos ekspertą-konsultantą ir šarolė galvijų augintoją Targo Pikmetsą (Targo Pikkmets), kuris pernai metų specializuotoje mėsinių galvijų parodoje pirmą kartą vedė teorinį seminarą, kaip paruošti buliuką parodai. Šįkart Audriaus Stačkūno ūkyje Biržų rajone jis dvi dienas ūkininkus mokė, kaip suprasti galvijų mąstymą, kaip su jais elgtis ir pradėti dirbti su buliuku, kad šis įprastų vaikščioti vedžiojamas už pavadžio.

Lietuvos parodose, kai reikia galvijus atvesti į ringą ar maniežą, dar kyla nemažai problemų, nes nemokyti už pavadžio vaikščioti galvijai tam priešinasi. Be to, tai reikalinga ne tik gyvulius rengiant parodoms – grynaveislio gyvulio pirkėjas visada nori ramaus, lengvai vedžiojamo ir prie žmogaus įpratusio galvijo.

Mintis pasikviesti ekspertą ir mokytis šio meno kilo LMGAGA Limuzinų klubo nariams, per vieną susitikimą aptarusiems svarbiausias sektoriaus problemas.

Estijos ekspertas-konsultantas ir šarolė galvijų augintojas Targo Pikmetsas šalies ūkininkams suteikė ir teorinių žinių, kaip mokyti buliukus

Targo Pikmetsas domėjosi, kodėl seminaro dalyviai nori išmokti vedžioti galvijus. Svarbiausias visų tikslas – suprasti gyvulius ir žinoti, kaip su jais elgtis kiekvieną dieną. Be to, auginant veislinius galvijus būtina mokėti juos paruošti parodoms, aukcionams, nes ramus, vedžiojamas gyvulys sukuria jam pridėtinę vertę. Reikia pasiimti tai, kas yra geriausio.

Po teorinės dalies apie galvijų elgesį, ūkininkai mokėsi iš virvės padaryti apynasrį ir jį uždėti gyvuliui, po to A. Stačkūno buliukų fermoje kiekvienas pabandė sutramdyti iki tol niekada už pavadžio nevedžiotą metų laiko limuzinų veislės buliuką. Pirmiausia tai darė pats T. Pikmetsas. Su pirmuoju buliuku kontaktas per pusvalandį neužsimezgė, nepavyko jo nuraminti ir uždėti pavadžio, tačiau antrasis, pavergtas malonaus kasymo specialia parodomąja lazda (angl. cattle show stick), pasidavė dresūrai. Kai gyvulys nurimsta, pasikeičia ir jo stovėsena.

Kursuose dalyvavę Lietuvos ūkininkai mokėsi, be kita ko, ir surišti apynasrį

Targo akcentavo, kad dirbant su buliuku labai svarbu neskubėti ir turėti kantrybės. Nemenkas iššūkis vien tik atskirti gyvulį iš bandos ir įvaryti jį į atskirą mokymui skirtą aptvarą. Tam paspaudžiami specialūs galvijų kūno balanso taškai, kad jis eitų į reikiamą pusę.  

„Treniruotei 10–15 minučių reikia skirti kasdien, o ne valandą kartą per savaitę. Kartojimas yra labai svarbu. Pagrindinis principas – kuo lėčiau tai darysite, tuo greičiau gyvuliai išmoks ir pripras vaikščioti vedžiojami. Reikia pažinti kiekvieno gyvulio temperamentą, nes jie būna skirtingi, ir rasti kiekvienam individui tinkančią treniravimo metodiką“, - aiškino T. Pikmetsas, pridūręs, kad ir ūkininkas turi būti tvirto charakterio, nebijoti gyvulio, bet ne per daug drąsus ir pernelyg pasitikintis.

Pavyko: šiam buliukui pirmą kartą buvo uždėtas apynasris

LMGAGA direktorius Mindaugas Kinderis pastebėjo, kad ūkininkams parodytas pats darbo su gyvuliu principas, o dirbti kasdien reikės patiems. „Tokie mokymai labai naudingi ir tuo, kad ūkininkams iškart parodomos jų klaidos, paaiškinama, kaip elgtis vienu ar kitu atveju ne teoriškai, o dirbant su gyvuliu“, - teigė M. Kinderis. Dėl to, kad visi galėtų praktiškai išbandyti įgytas teorines buliukų išvedžiojimo žinias, mokymuose dalyvavo tik nedidelė  ūkininkų grupė.

Su galvijais reikia dirbti atsakingai

Galvijai aplinką daugiausia suvokia per akis, ausis ir nosį, taip pat žengdami per kanopas pajaučia nesaugų, slidų ar blizgantį paviršių - jeigu kas nors ne taip, jie bijos ir neis. „Galvijams visada reikia duoti laiko susipažinti su aplinka. Todėl ir tą vietą, kurioje ruošiatės mokytis vedžioti buliukus, reikia paruošti taip, kad ta aplinka būtų artima jo kasdienei ir nebūtų jokių trikdžių, ringe, kuriame dirbama su gyvuliu, neturi būti jokių aštrių kampų, vietų, kad gyvulys nesusižeistų“, - aiškino T. Pikmetsas.  

Ūkininkai, prieš pradėdami praktinę mokymų dalį, atidžiai klausė lektoriaus nurodymų

Galvijas mato 300 laipsnių kampu. Jeigu žmogus atsistos jo užpakalyje, aklojoje zonoje, gyvulys spirs. Tai, pasak lektoriaus, normalus jo elgesys, nes galvijas bijo to, ko nemato ir nejaučia. Ir dėl to bus kaltas pats žmogus. Taip pat galvijai nemėgsta ryškios šviesos. Jie įpratę būti grupėse, tad kai kuriais atvejais geriau dirbti su keliais iškart.

Sunku pasakyti, koks gyvuliui yra geras ar blogas kvapas, tačiau, sakė Targo, iš patirties aišku, kad nuėjus į fermą su įprastais drabužiais, galvijai nereaguoja, bet juos pakeitus, galvijai iškart tai jaučia ir žiūri, kas yra ne taip. „Dėl nepažįstamo kvapo gyvulys gali elgtis neįprastai, jaus baimę, net jeigu visa kita jam bus įprasta. Su galvijais visada reikia elgtis atsargiai, nes ir mažas veršelis, sveriantis 120 kg, gali sužeisti“, - saugaus elgesio taisykles dar kartą priminė T. Pikmetsas.

T. Pikmetsas aiškino, kad gyvuliui visada turi būti erdvės judėti į priekį, nes kitu atveju jis išsigąs ir elgesys gali būti neprognozuojamas. Einant link gyvulio 45 laipsnių kampu, jis eis į priekį, jeigu 90 laipsnių – eis atgal. Bet kiek gali prieiti prie gyvulio, anot lektoriaus, priklauso nuo kiekvieno individo charakterio. Svarbiausia – suprasti jų judėjimą ir akląją zoną.  

„Dirbti turite susikaupę ir be baimės, privalote stebėti gyvulį ir turėti galimybę laiku atsitraukti. Jeigu gyvulys pajuto stresą, geriau padaryti pertrauką ir prie jo grįžti vėliau. Turite nuolat tobulėti, kaupti patirtį. Ir gerbti gyvulius, elgtis su jais atsakingai“ , – pagrindinius elgesio su galviju akcentus dėstė lektorius.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas, Jūsų nuomone, labiausiai lemia žemės ūkio paskirties sklypų kainą?
Orai