Prienai. Estai mėsinius galvijus veislei eksportuoja į 12 Europos valstybių, o angusų veislės buliukus spermos gamybai perka viena garsiausių pasaulio veislininkystės įmonių „Masterrind“ (Vokietija), kuri dar derasi dėl šarolė ir limuzinų. Kaip Estija to pasiekė?

Apie šios šalies veislininkystės pasiekimus Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) surengtoje tarptautinėje konferencijoje kalbėjo kolegos iš Estijos. Tenka pripažinti, kad estai Lietuvą veislininkystėje yra aplenkę.

„Veisimas, šėrimas ir mėsos marmuringumas – tokie pagrindiniai Estijos mėsinių galvijų augintojų veislininkystės akcentai“, – sakė Estijos mėsinių galvijų veisėjų asociacijos prezidentė ir angusų augintoja Jane Matik (Jane Mättik).

Estijoje yra beveik 80 tūkst. mėsinių galvijų, iš jų 31 tūkst. – karvės žindenės. Maždaug pusė galvijus auginančių ūkių vykdo produktyvumo kontrolę.

„Prieš daug metų buvo laikas, kai atsiveždavome grynaveislių gyvulių, bet trūko duomenų apie juos ir neturėjome su kuo lyginti. Kai, vykdant paramos programas, reikėjo išlaikyti gyvulių skaičių, bet kokios veislinės vertės gyvuliai buvo laikomi bandose, tai buvo peilis veislininkystei. Bet netrukus priėjome išvados, kad ne kiekvienas bulius gali būti veislinis reproduktorius, ir ne kiekviena karvė, kuri atveda grynaveislį veršelį – geros veislinės vertės žindenė“, – apie estų nueitus kelius pasakojo J. Matik.

Estijos augintojai jau senokai yra susibūrę į mėsinių galvijų veislių klubus – tai jie irgi padarė anksčiau už lietuvius. Kad gautų daugiau duomenų, įstojo į pagrindinių Estijoje auginamų veislių tarptautines organizacijas (angusų, herefordų, šarolė, limuzinų), dalyvauja jų renginiuose, konferencijose, gauna naujausių žinių ir žino, kas vyksta pasaulyje.

2006 m. estai pradėjo vykdyti produktyvumo kontrolę pagal individualias savybes – surinko 10–15 buliukų, šėrė vienodu racionu, kiekvieną mėnesį svėrė, po to pardavė. „Tą etapą tiesiog reikėjo praeiti. Gyvulių produktyvumo kontrolė reikalinga, kad žinotum, ką turi bandoje, kur reikia pastiprinti genetiką“, – sakė Estijos mėsinių galvijų veisėjų asociacijos prezidentė.

2016–2017 m. prasidėjo kitas produktyvumo kontrolės etapas su daug daugiau tyrimų, įtraukiant daugiau indeksų. Genominius angusų veislės tyrimus estai atlieka ketvirtus metus, limuzinų – trečius.

Per kontrolinį periodą estai vienodai šeriamus tos pačios veislės buliukus sveria kas antrą savaitę. Skiriasi tik intensyvių ir ekstensyvių veislių racionas. Buliukai tiriami nuo 9 ligų, kad reikalavimus atitiktų jų sperma, daromas genominis tyrimas, nacionalinėje laboratorijoje atliekamas genetinis vertinimas (tėvystei nustatyti), dvigubo raumens tyrimas (angusų), tiriamas beragiškumo genas.

Kontrolės pabaigoje vertinamas buliukų eksterjeras, matuojamos sėklidės, jau kitais metais planuojama tirti jų spermos kokybę. Parodoje įvertinti gyvuliai parduodami aukcione. Jų duomenys patenka į „Interbeef“ sistemą – tai Europos Komisijos mėsinių galvijų duomenų bazė, kur fiksuojamas visų šalių atjunkytų veršelių svoris.

Estija, skirtingai nei Lietuva, jau yra „Interbeef“ narė. Galvijų duomenis šioje sistemoje mato visos šalys. Airiai, išvydę gerus estų angusų buliukų duomenis, iškart kreipėsi dėl galimybės įsigyti jų spermos.

Klausydamas ir versdamas Lietuvos augintojams J. Matik pranešimą, tarptautinio projekto „Baltijos lankų jautiena“ koordinatorius Darius Dzekčiorius konstatavo: „Štai veislininkystės darbo pavyzdys ir rezultatas. Mes kalbame narystę apie „Interbeef“ sistemoje, estai joje dalyvauja. Mums atrodo estai lėti, bet už mus viską daro greičiau.“

Vis dėlto iššūkių, teigia J. Matik, jos šalies augintojai turi daug. Vienas jų – jautienos daugiau importuoja negu eksportuoja ir perka brangiau negu parduoda.

„Turime įgyvendinti labai griežtus veterinarinius, gyvūnų gerovės reikalavimus, o didelę konkurenciją mums sudarančios Mercosur šalys, su kuriomis pasirašyta liberali prekybos sutartis, tokių reikalavimų nevykdo. Tai sudaro nelygiavertes sąlygas ir Baltijos šalims kovoti su Pietų Amerika neįmanoma“, – pabrėžė J. Matik, pridūrusi, kad Baltijos šalių ginklas gali būti jautienos kokybė – mėsos minkštumas, marmuringumas.

Jos manymu, Baltijos šalims apsaugoti savo rinkas gali padėti tam tikri nacionaliniai produktai iš vietos sąlygomis užaugintų galvijų, tik juos reikia aktyviau proteguoti.