Velžys (Panevėžio r.). Artėja laikas, kai ekologiniuose ūkiuose bus galima naudoti tik ekologišką sėklą, tačiau mūsų šalies rinka tam visiškai nepasiruošusi. Ekologiškų sėklų duomenų bazėje skelbiami labai menki jos kiekiai, o didžioji dalis pasėlių apsėjami įprastine sėkline medžiaga.

Nesant rinkoje norimos rūšies ar veislės ekologiškų sėklų, leidžiama naudoti įprastinę sertifikuotą (atestuotą) sėklą, gavus sertifikavimo įstaigos „Ekoagros" leidimą. Tam tikrų augalų rūšių, išvardytų specialiame kasmet atnaujiname sąraše, sėklą galima naudoti ir be atskiro sertifikavimo įstaigos leidimo (sėkla turi būti nebeicuota ir sertifikuota).

Iki 2024 metų numatyta taikyti išimtis ir leisti ekologinės gamybos plotuose naudoti ne ekologišką sėklą. „Tačiau jau nuo 2018 m. ekologiniai ūkiai bus tikrinami dėl sėklos įsigijimo. Ir jei per penkerius metus nebūsi atsinaujinęs sėklos, grės sankcijos", - nuogąstavo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis penktadienį Velžyje vykusiame Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) seminare „Veislių parinkimas ir sertifikuotos sėklos auginimas ekologinės gamybos ūkiuose".

„Kaip ūkininkus paskatinti sėti sertifikuotą sėklą? Kaip įmones priversti ruošti naujausių veislių sėklą? Kodėl realiai neveikia Ekologiškų sėklų duomenų bazė?", - tokius klausimus kėlė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis ir konstatavo, kad bent jau šiuo metu yra visiškai nepasiruošta artėjančiam reikalavimui sėti tik ekologišką sėklą

Čia derėtų prisiminti, kad apskritai nuostata dėl sėklos atnaujinimo Ekologinio žemės ūkio taisyklėse įrašyta labai seniai - dar 2000 m. gruodžio 28 d. žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 375 (48 punkte) teigiama, kad ūkio subjekto ekologinės gamybos plotuose užauginta produkcija, kuri toliau naudojama ūkyje sėjai ar sodinimui, turi būti atnaujinama sėjant ar sodinant ekologiškas sertifikuotas sėklas, atitinkančias teisės aktų reikalavimus sertifikuotai dauginamajai medžiagai, ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus.

Jeigu ūkio subjektas einamaisiais metais augina tam tikros rūšies augalus, tačiau penkerių metų laikotarpiu juos augino ne kasmet, į numatytąjį penkerių metų periodą įsiskaičiuojamas ir neauginimo laikas. Sėklos atnaujinimu laikoma, jeigu ūkio subjektas ekologinės gamybos plotuose einamaisiais metais sės norimos atnaujinti augalo rūšies tik sertifikuotą sėklą, nenaudodamas paraleliai nesertifikuotos tos augalo rūšies sėklos. Šis reikalavimas sertifikavimo įstaigos bus pradėtas vertinti nuo 2018 metų.

Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Agroaplinkosaugos ir ekologijos ūkininkavimo skyriaus vedėja Neda Jakubauskienė žemdirbius informavo apie numatomus KPP 2014-2020 m. priemonės „Ekologinis ūkininkavimas" įgyvendinimo taisyklių pakeitimus ir apie planuojamą 27 str. (šis straipsnis numato kompensacinių išmokų mokėjimą už sėklai auginamus javus arba daugiametes žoles) reglamentavimą, kurio projektas dar tik rengiamas.

Ekologiškos sėklos - lašas visų sėklų jūroje

Kol kas žemdirbiai numatytomis išimtimis naudojasi labai aktyviai. Kaip pastebėjo sertifikavimo įstaigos „Ekoagros" Utenos filialo direktorė Neringa Mažeikytė, 2015 m. buvo sertifikuoti 2 652 ekologinės gamybos ūkiai ir išduoti 1 183 leidimai naudoti neekologišką sėklą.

„2015-aisiais neatitiktys dėl netinkamai panaudotos sėklos nustatytos 638 ūkiuose, iš jų 51 ūkiui pritaikyta ketvirto lygio poveikio priemonė - nuspręsta nesertifikuoti jų produkcijos", - sakė „Ekoagros" Utenos filialo direktorė Neringa Mažeikytė

Ekologiškų sėklų pasiūla skelbiama tinklalapyje www.vic.lt. Lietuvos rinkai 2016 m. pavasarį buvo pateikta 250 tonų, šį rudenį - 260 tonų ekologiškos sėklos. Taigi, iš viso per metus visai šalies rinkai pasiūlyta 510 tonų ekologiškos sėklos. O bendras su suteiktais leidimais įsigytų neekologiškų sėklų kiekis pernai siekė arti 17 000 tonų.

„Rinkai pateiktos ekologiškos sėklos kiekis, palyginti su įgytos su leidimais sėklos kiekiu, pernai sudarė vos 2,1 procento. Nors kiekiai labai maži, bet galima įžvelgti šiokį tokį augimą", - sakė Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos vyr. specialistė Asta Ramaškevičienė.

„VAT patvirtintame atestuotų augalų dauginamosios medžiagos tiekėjų sąraše šiuo metu yra 46 atestuoti tiekėjai, galintys rinkai tiekti sertifikuotą ekologišką dauginimo medžiagą, tačiau 2016 m. Ekologiškų sėklų duomenų bazei duomenis apie rinkai tiekiamas sėklas pateikė tik 6 tiekėjai", - reziumavo Asta Ramaškevičienė ir pridūrė nežinanti priežasties, kodėl žemdirbiai taip vangiai registruoja informaciją apie parduodamas sėklas

Ji tiksliai išvardijo ir ekologiškos sėklos asortimentą: šiemet pardavimui per duomenų bazę buvo pasiūlyta 39 t vasarinių kviečių, 21 t vasarinių miežių, 105,7 t avižų, 53,6 t žirnių, 30 t pupų, 1 t vikių, 162 t žieminių kviečių, 31 t žieminių kvietrugių, 64 tonos rugių, 3 t speltų, o dobilų ir sojų sėklos skaičiuotos ne tonomis, o kilogramais - atitinkamai 150 ir 100 kg.

Tiesa, statistikos duomenys rodo, kad pastaruoju metu ekologinių sėklinių pasėlių plotai auga. Iš viso šiemet šalyje aprobuota 27034 ha sėklinių pasėlių, iš jų 6244 ha ekologinių. Tai nemenkas augimas palyginti su pernai metais, kai buvo aprobuota 24656 ha sėklinių pasėlių, iš jų 3373 ha ekologinių. Reikalavimai yra vienodi aprobuojant ir įprastinės gamybos, ir ekologiškai auginamus sėklinius pasėlius.

Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja Marija Alechnovič kvietė į sėklinių pasėlių aprobavimą įsijungti ir sertifikuotos sėklos tiekėjus. „Sėklinių pasėlių plotai padidėjo, o VAT darbuotojų mažai. Jūs ir patys galite aprobuoti pasėlius, visame pasaulyje situacija yra tokia, kad aprobuoja pačios firmos", - ragino M. Alechnovič.

Kas galėtų padėti atsirinkti veisles

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslininkas Vytautas Ruzgas, remdamasis pernai metų duomenimis, suskaičiavo, kad Lietuvos rinkai ekologiškos javų sėklų poreikis būtų apie 21 000 tonų (skaičiuojant, kad pernai iš viso buvo 220 000 ha ekologinės gamybos plotų, o 44 proc. jų sudarė būtent javai). Mokslininkas ragino daugiau dėmesio skirti sėklinių javų kokybei, nes sėjant nebeicuotą sėklą, didėja pavojus išplisti pavojingoms ligoms - kietosioms ir dulkančiosioms kūlėms.

„Nė viena net pati priekabiausia moteris nekelia savo vyrui tiek reikalavimų, kiek ūkininkas ir selekcininkas kelia veislei", - pajuokavo mokslininkas selekcininkas Vytautas Ruzgas

Pasak V. Ruzgo, vienos iš svarbiausių ekologiniam auginimui skirtų javų veislių savybių turėtų būti spartus augimas pavasarį ir vešli lapija - tai sudarytų sąlygas išlaikyti kuo švaresnį nuo piktžolių pasėlį. Senosios lietuviškos javų veislės gal ir atitiktų šiuos reikalavimus, tačiau paprastai netinka dėl jautrumo ligoms ir technologinių savybių.

Ukmergės rajono ūkininkas Valentinas Genys pasigedo mokslininkų paruošto ir tikrai patikimo ekologinei gamybai tinkamiausių augalų veislių sąrašo

Ukmergės rajono ūkininkas Valentinas Genys patirtį sėklininkystės srityje skaičiuoja jau tris dešimtmečius, o pastaruosius 12 metų augina ekologiškas sėklas. „Labai gaila, kad neturime sąrašo, kokios veislės labiausiai tiktų auginti ekologiškai. Kas tinka Biržams ar Marijampolei, tas netinka Ukmergei. Žinoma, internete pilna visokiausios informacijos, bet kaip sunku, kai reikia pačiam atsirinkti", - kalbėjo V. Genys pridurdamas, kad geriausia ir patikimiausia informacija yra sklindanti iš lūpų į lūpas. V. Genys sakė 90 proc. užaugintų ekologiškų sėklų parduodantis per bendrovę „Agrolitpa".

Susirinkę žemdirbiai ir žemės ūkio specialistai bandė išnarplioti rebusą, kodėl realiai neveikia Ekologiškų sėklų duomenų bazė. Pasigirdo pasiūlymų, kad galbūt duomenys apie turimą sėklą bazėje turėtų atsirasti automatiškai, vos tik VAT išduotų sėklos sertifikavimo dokumentą. Tačiau tai įneštų painiavos tokiais atvejais, kai sėklos tiekėjas turi sudaręs ilgalaikes pardavimo sutartis su pirkėju ir jam skelbti informaciją apie turimą sėklą yra visiškai neaktualu.

Seminare, vykusiame bendrovės „Agrolitpa" patalpose, virė karštos diskusijos, kaip sukurti aiškią ir skaidrią ekologiškos sėklos duomenų bazę

Be to, reikia techniškai išspręsti klausimą, kaip kuo greičiau išimti iš duomenų bazės informaciją apie jau parduotą sėklą, mat dažnai pasitaiko atvejų, kai skaičiukai lentelėje dar figūruoja, o realiai sėklos jau nėra. Sėklos tiekėjai savo ruožtu sakosi tiksliai nė nežinantys, kurį laiką laikyti tiksliu sėklos pardavimo laiku - ar kai sudaroma sutartis su pirkėju, ar kai į sąskaitą įkrenta pinigai, mat neretai pasitaiko ir apsigalvojimo atvejų.

Diskusijose išryškėjo ir dar vienas svarbus, gal net esminis, momentas - kiekvienas žemdirbys ieško galimybės nusipirkti neekologiškos sėklos, nes ji paprasčiausiai yra pigesnė - kainų skirtumas tarp ekologiškos ir neekologiškos sėklos gali siekti maždaug iki 150 eurų už toną.

MŪ inf.