Pakruojis. „Lely“ robotais karves melžiantys ūkininkai kasmet džiaugiasi vis geresniu primilžiu – per metus karvės vidutinį paros primilžį iš roboto jie padidino beveik 3 kilogramais.
2023-iųjų rezultatai aptarti kasmetiniame „Lely“ klubo susitikime, kuris šiemet surengtas Pakruojo dvare. Pažangūs pieno gamintojai kalbėjosi apie reikalus, džiaugėsi didėjančiais primilžiais ir bent trumpam galėjo iš kasdienybės pasinerti į XIX a. gyvenimą.
Šiemet į naujus klubo narius priimtas Plungės r. ūkininkas Antanas Narvaišas. „Lely“ plėtra pernai daugiausia vyko klubo narių ūkiuose, kurie didino šių robotų skaičių. Dabar Lietuvoje jų dirba beveik 100.
„Lely“ klubo prezidentas Adomas Stanaitis (centre) ir „Lytagros“ Gyvulininkystės skyriaus grupės vadovo Rimgaudas Pocevičius (dešinėje) klubo nario regalijas įteikė ūkininko Antano Narvaišo sūnui Martynui
„Nors ir labai įtemptas laikotarpis žemės ūkyje, gausi ir vieninga „Lely“ šeima toliau didėja. Norėtųsi, kad ji augtų dar greičiau, bet pieno sektoriaus ir viso žemės ūkio situacija ūkių galimybes riboja“, – kalbėjo „Lely“ atstovės Lietuvoje bendrovės „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas.
Ūkininkai, kurie karves melžia Nyderlandų gamintojo „Lely“ robotais, į klubą susibūrė 2017 m. ir nuo tada kasmet susitinka pabendrauti ir pasidalyti patirtimi, priimti naujų narių, išgirsti, kaip keičiasi iš roboto primelžiamo pieno kiekis. Bendraminčių iš visos Lietuvos susitikime šiemet pasidžiaugta, kad „Lely“ robotų efektyvumas didėja, primilžio iš roboto kartelė kasmet auga.
Klubo nariai vėl grįžo prie tradicijos susitikti ir aptarti rezultatus pirmąjį metų ketvirtį. Pernai dėl „Lely“ 75-ojo gimtadienio renginys nukeltas į rudenį, kai kartu šventė visas pasaulis.
Lietuva pagal primilžį iš roboto vejasi Daniją
„Dviejų tonų pieno per parą iš vieno roboto kartelę peržengia vis daugiau ūkių ir tai didina jų konkurencingumą rinkoje, daro didesnę įtaką derantis dėl kainos su pieno perdirbėjais“, – akcentavo R. Norvilas.
Bendrovės „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas sukvietė ūkininkus į dar vieną „Lely“ klubo susitikimą
Su tokiais rezultatais geriausi šalies ūkiai pamažu vejasi danus. Tiesa, Danijos ūkių struktūra ir primelžiamo pieno kiekis gerokai skiriasi.
Kaip pasakojo Šiaurės Europos šalių „Lely“ klasterio atstovas Søren‘as Vad Jensen‘as (Siorenas Vad Jensenas), Danijoje vidutinį pieno ūkį sudaro 220 karvių, per metus visoje šalyje iš pusės milijono karvių primelžiama 5,6 mln. t pieno.
Pasak S. Vad Jensen‘o, tipinis Danijos ūkininkas gyvena ūkininko ir karvių gyvenimą, yra nepriklausomas, vysto tvarų ūkį, daro patrauklią darbo vietą, tikisi daugiau suprasti, dalijasi žiniomis, mokosi pats ir moko ateities kartas, perduoda patirtį ne tik savo šeimos nariams, bet ir jaunam kaimynui. Būtent tokias tradicijas skatina ir „Lely“ klubo susitikimai.
„Lytagros“ Gyvulininkystės skyriaus grupės vadovo Rimgaudo Pocevičiaus teigimu, tik laiko klausimas, kada pasivysime Daniją. Vidutinis primilžis iš vieno „Lely“ roboto Danijoje 2023 m. siekė 34 kg, Lietuvoje – 30 kg pieno per parą. Per metus mūsų ūkininkai vidutinį primilžį iš roboto padidino beveik 3 kilogramais.
Vienam „Lely“ robotui Lietuvoje tenka 54,6 karvės. Vienas mūsų šalies ūkis vidutiniškai turi 2,5, Danijoje – 3,4 roboto.
Pagal „Lely“ robotų gamintojo rekomendacijas, optimalu yra 2,7 vienos karvės melžimo per parą, Lietuvos ūkiuose šis rodiklis yra 2,8. Panašiai yra ir Danijoje, tik Norvegijoje, kur vienam robotui tenka 20–30 karvių, vidutinis melžimų skaičius didesnis.
„Galimybių išnaudoti geriau robotą yra. Tik tam būtina išpildyti ir daugiau sąlygų – užtikrinti kokybišką šėrimą, genetiką, svarbus parametras yra pieno tekėjimo greitis. Bet tikiu, kad pasieksime dar geresnių rezultatų, nes vidutinis primilžis iš karvės nuolat didėja. Kažkada 30 kg iš karvės atrodė stebuklas, o dabar – kasdienybė“, – kalbėjo R. Pocevičius.
Mažiausias nepavykusių melžimų skaičius – tik 1,2 – fiksuojamas Valento Grybo ūkyje. Tai – labai geras rezultatas. Pasak R. Pocevičiaus, į Daniją šiuo atžvilgiu lygiuojasi ir Izidorius Balčiūnas, Mindaugas Kaniava, Alvydas Overlingas, Saulius Gaidžiūnas, Arūnas Macas, Henrikas Minelga, Raimondas Ruškys.
„Su šiais ūkininkais galima pasitarti, kaip jiems pavyksta pasiekti tokių rezultatų ir jų praktiką pritaikyti savo ūkyje“, – R. Pocevičius ragino ūkininkus pasinaudoti gerąja patirtimi.
Šių metų„Lely“ klubo susitikimas vyko Pakruojo dvare
Garbingą ribą peržengė 10 ūkių
Kaip įprasta, „Lely“ klubo susitikime pagerbiami daugiausia pieno primelžiantys ūkininkai. Norint parodyti „Lely“ robotų galimybes, skelbiant geriausius vertinamas primelžto pieno kiekis ne iš karvės, o iš roboto.
Lietuvoje vidurkis iš vieno roboto – 1 600 kg, Šiaurės šalių („East Nordic“) klasterio – 1 800 kg pieno.
„Einame teisingu keliu. Dvi tonos pieno per parą – tikrai ne riba, artėjame prie 2,5 ir ateis laikas, kai bus melžiama 3 tonos pieno per parą. Tai tik patvirtina, kad „Lely“ melžimo robotai yra ryškūs rinkos lyderiai, ūkininkai tiki šio Nyderlandų gamintojo technologijomis“, – teigė R. Norvilas.
Pasaulio rekordas – 3 319 kg pieno per parą iš vieno roboto užfiksuotas viename Italijos ūkyje. Antroje vietoje JAV ūkis, kurio rezultatas – 3 242 kg.
Lietuvoje yra trys „Lely“ robotai, kurie primelžia po 2 500 kg pieno per parą – tokių rezultatų jau ne pirmus metus pasiekia „Lytagros“ žemės ūkio bendrovė.
Už geriausius primilžio rezultatus iš vieno roboto Lytagros ŽŪB vadovą Tomą Balsį (dešinėje) pasveikino Šiaurės Europos šalių „Lely“ klasterio atstovas Søren‘as Vad Jensen‘as
Iš viso daugiau kaip 2 000 kg pieno iš vieno roboto Lietuvoje pernai melžė 10 ūkininkų. Buvo skaičiuojami tik visus metus dirbusių robotų rezultatai.
Lietuvos lyderiu pagal primelžtą pieno kiekį iš roboto tapo Daivos Stanaitienės (Šakių r.) ūkis, kurio 4 robotai vidutiniškai melžė po 2 235 kg pieno per parą. Primilžis per metus ūkyje padidėjo 4,2 procento. Stanaičių ūkyje pernai pradėjo dirbti dar 4 „Lely“ robotai – iš viso jau aštuoni.
„Vidutinis melžimų skaičius daugiau kaip 3, robotai neapkrauti, rezultatai tikrai labai geri, tik dar karvių mažoka“, – sakė su mama ir broliais ūkininkaujantis „Lely“ klubo prezidentas Adomas Stanaitis.
Henrikas Minelga, primilžį padidinęs 3,7 proc., mano, kad didžiausios įtakos tokiam rezultatui turėjo įdiegta automatinė šėrimo sistema.
Garbingą 2 000 kg ribą per mažiau nei pusantrų metų pasiekė Manfredas Skroblys – „Lely“ robotas jo ūkyje sumontuotas 2022 m. rugpjūtį.
„Pagrindiniai dalykai – šėrimas, genetika ir, žinoma, automatinis melžimas“, – tokį sėkmės receptą nurodė patyręs ūkininkas.
Vis dėlto labiausiai primilžį padidino Raimondas Ruškys – palyginti su 2022 m. pieno kiekis padidėjo net 24 procentais. Visų paslapčių, kaip pavyko pasiekti tokių rezultatų, ūkininkas neatskleidė, tik užsiminė, kad tam įtakos turėjo kompleksiniai sprendimai.
Dešimtus metus su „Lely“ robotais dirbantis Antanas Jackis stabiliai išlaiko apie 2 000 kg pieno iš roboto primilžį. „
Kiekvienas mechanizmas, kuris palengvina žmogaus rankų darbą, yra gerai. Melžimo robotai visiškai pasiteisino, miegame ramiai, naktį į tvartą važiuoti nereikia“, – sakė A. Jackis.
„Kiek tik susitinkame, tiek turime apie ką diskutuoti. Netrukus pokalbius galėsime pratęsti parodoje „Ką pasėsi...“, – R. Norvilas pakvietė klubo narius ir į tradicinę pavasarinę žemės ūkio parodą.
2 000 ir daugiau kg pieno iš vieno roboto pernai primelžusių ūkių rezultatai
- Daiva Stanaitienė (Šakių r.) – 2 235 kg, 4 robotai.
- Lytagros ŽŪB (Kauno r.) – 2 209 kg, 14 robotų.
- Henrikas Minelga (Kelmės r.) – 2 159 kg, 2 robotai.
- Manfredas Skroblys (Klaipėdos r.) – 2 154 kg, 1 robotas.
- Adelė Adamonienė (Kupiškio r.) – 2 078 kg, 2 robotai.
- Vaidotas Gelžinis (Klaipėdos r.) – 2 074 kg, 1 robotas.
- Raimondas Ruškys (Klaipėdos r.) – 2 046 kg, 2 robotai.
- Okainių ŽŪB (Kėdainių r.) – 2 020 kg, 9 robotai.
- ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ (Pagėgių sav.) – 2 022 kg, 2 robotai.
- Antanas Jackis (Jurbarko r.) – 2 001 kg, 2 robotai.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Ūgtelėjusi paroda EIMA – technologinis atsakas į pasaulinius iššūkius
2024-11-12 -
Kanapių verslo paroda-mugė „Cannabis Hub. LT-2024“
2024-11-04 -
Didžiausias skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos avininkystės – valstybės požiūris
2024-10-31
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)