Basf 2024 04 24 A1 Basf 2024 04 24 m1
Renginiai
Kaip išlaikyti sveiką dirvožemį ir iš to papildomai uždirbti

Kaunas. Ko reikia, kad dirvožemis būtų sveikas, o iš tvaraus ūkininkavimo pavyktų papildomai uždirbti? Apie tai kalbėta bendrovės „DOJUS agro“ konferencijoje „Sveikas dirvožemis – didžiausias turtas“, kurioje dalyvavo 200 žemdirbių.

Įmonių grupės „DOJUS“ tiksliosios žemdirbystės specialistas Dovydas Pikčilingis kartu su Estijos kompanijos „eAgronom“ įkūrėju ir direktoriumi Robinʼu Saluoksʼu (Robinu Saluoksu) renginio dalyvius supažindino su galimybe papildomai uždirbti, dalyvaujant anglies kaupimo programoje. Šiuo metu vienas kreditas prilygsta 30 papildomų eurų už hektarą.

Pasak R. Saluoksʼo, 2021 m. pradėta įgyvendinti anglies kaupimo programa yra savotiškas žemės gyvybės draudimas. Svarbiausia dalyvavimo šioje programoje sąlyga – praktikų, lemiančių dirvožemio pokyčius ir organinės anglies kaupimąsi, taikymas, tarkime, žemės dirbimo mažinimas, biomasės didinimas.

Bioversija 2024 04 26 m7

Prognozuojama, kad iki 2050 m. anglies kreditų rinka sieks 50 mlrd. JAV dolerių per metus, nes nemažai įmonių už tvarumą pasirengusios mokėti pinigus.

„Pagrindinis programos tikslas – prisidėti prie klimato apsaugos ir dirvožemio gerinimo. Be to, tvariai dirbantys ūkiai už anglies kreditus gauna papildomų pinigų, jiems suteikiamos paskolas su palankesnėmis palūkanomis. Pavyzdžiui, Estijoje tokie ūkiai net už žemės nuomą moka mažiau, nes savininkai nori, kad dirvožemis būtų sveikas“, – kodėl verta dalyvauti programoje, aiškino įmonės direktorius.

Dovydas Pikčilingis (kairėje) kartu su Robinʼu Saluoksʼu renginio dalyvius supažindino su anglies kaupimo programa

Pirmais metais programoje dalyvavo 15 tūkst. ha, vėliau išaugo iki 115 tūkst. ha, iš jų Lietuvoje – 6 tūkst. hektarų.

Sveikas dirvožemis saugo nuo nenumatytų veiksnių

VDU Žemės ūkio akademijos docentas Vytautas Liakas pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad didelę įtaką daro nenumatyti veiksniai, nes net visus darbus gerai atlikęs ūkininkas nėra tikras, jog derlius bus geras ir pavyks jį sėkmingai nuimti, parduoti.

Pasak jo, šie veiksniai lemia socialinę gerovę, todėl neatsitiktinai 2010–2020 m. Europoje bankrutavo 3 mln. ūkių – 821 per dieną arba 34 per valandą.

„Skaičiai nemaži ir tai verčia ūkininkus optimizuoti naudojamas technologijas, kad neištiktų panašus likimas. Pirmas darbas – pasirūpinti dirvožemio sveikata, užtikrinant balansą tarp biologijos, chemijos ir fizikos. Tik tada galima mažiausiomis sąnaudomis tikėtis gero derliaus“, – pabrėžė mokslininkas.

Jis išskyrė kelias pagrindines problemas, bloginančias dirvožemio sveikatą: sutankintą sluoksnį, dirvožemio reakciją, dirvos užmirkimą ir uždžiūvimą, kurių priežastys dažniausiai yra ne neveikiantis drenažas, o paliekamų vėžių suslėgtas dirvožemis.

Pasak V. Liako, net visus darbus gerai atlikęs ūkininkas nėra tikras, jog derlius bus geras

„Ūkininkaujant svarbu atsižvelgti ne į geologinę, bet į granuliometrinę dirvožemio sudėtį, nes kiekvienas augalas turi tam tikrų specifinių augimo reikalavimų, t. y. norint gauti teigiamą rezultatą, reikia sėti augalus, atsižvelgiant į jų toleranciją vienam ar kitam dirvožemio tipui. Jei augalas netoleruoja dirvožemio, investicijos bus didelės, o norimo rezultato vis vien nepasieksime“, – pastebėjo V. Liakas.

Bene skaudžiausiu dalyku mokslininkas įvardijo dirvožemio humusingumą, nes kiekvieno augalo poreikis labai skiriasi. Jei humusingumas tik 1–1,5 proc., tikimybė užauginti gerą derlių vidutinė.

„Tad ūkininkų tikslas turėtų būti humuso didinimas, peržengiant kai kurias savo nuostatas ir taikant technologijas, kurios jo kiekio nemažintų“, – pabrėžė V. Liakas.

Kaip vieną iš ūkininko veiklą ribojančių dalykų jis išskyrė netolygų kritulių pasiskirstymą, kuris ypač žalingas būna, jei ūkininkas yra padaręs klaidų. Pavyzdžiui, po staigaus lietaus gali būti nuplaunamos sėklos ir dirvožemis, jei šlaite augalai pasėti ne skersai, o įstrižai, t. y. pasirinkta neteisinga dirbimo kryptis.

Daugiau sliekų – sveikesnis dirvožemis

Jungtinės Karalystės mikrobiologas, dirbantis Londono gamtos istorijos muziejuje, David‘as Jones‘as (Deividas Džonsas) kalbėjo apie dirvožemio degradaciją, žemės dirbimo įtaką ir sliekų svarbą.

Pasak jo, maždaug trečdalis viso pasaulio dirvožemio degraduoja ir tai yra didelė grėsmė maisto gamybai, dėl to kenčia ir ekonomika, patirdama nuo 231 mlrd. iki 10 trilijonų JAV dolerių nuostolių. Pagrindine to priežastimi jis įvardijo intensyvią ariamąją žemdirbystę, kuri neleidžia dirvožemio ekosistemoms kurtis, trikdo maisto medžiagų apykaitą, skatina dirvos eroziją.

Apibendrindamas įvairių tyrimų duomenis, sliekus jis įvardijo pagrindiniais dirvožemio savybių gerintojais, kurių pakankamas kiekis dirvoje (200 sliekų/m2 ir daugiau) leidžia derlingumą padidinti 25 proc., antžeminę biomasę – 23, o požeminę – 20 procentų.

„Ši sliekų nauda akivaizdi tiek įvairiems pasėliams, tiek pievoms, o prie augalų gerovės prisideda visos trys ekologinės sliekų grupės. Mažesnis sliekų poveikis nustatytas tik ankštiniams pasėliams“, – sakė mikrobiologas.

Jungtinės Karalystės mikrobiologas David‘as Jones‘as pabrėžė sliekų svarbą dirvožemiui

Jis pabrėžė, kad sliekų populiacija dirvoje atsikuria gana greitai, jei sukuriamos tinkamos sąlygos. Pavyzdžiui, nuo ariamų laukų perėjus prie pievų, jau po kelerių metų jų skaičius pasiekia apie 960 vnt./m2 ir prilygsta ilgalaikėse ganyklose gyvenančiam sliekų kiekiui. Kartu su didėjančiu sliekų kiekiu didėja ir organinės medžiagos kiekis dirvožemyje, gerėja vandens sugėrimas ir sulaikymas, daugėja naudingųjų grybų ir mikroorganizmų.

Tad kaip padidinti sliekų populiaciją dirvožemyje? „Palikti augalines liekanas, tręšti mėšlu, kad turėtų sliekai kuo maitintis ir didinti populiaciją, atsisakyti gilaus žemės dirbimo, ypač arimo, nes sugriaunami jų urveliai, o į paviršių išverstus sliekus sulesa paukščiai. Tad geriausia – kuo mažiau ardyti dirvožemį ir leisti sliekams dirbti už jus“, – sakė mikrobiologas. Atsakydamas į renginio dalyvių klausimus jis patikino, kad nei pesticidai, nei vis dažniau naudojamos granulės šliužams naikinti tiesioginio poveikio sliekų populiacijai neturi.

Biologiniai preparatai – svarbi technologijos dalis

Bioinžinierius, įmonės „Bioversio“ vienas iš įkūrėjų Arnoldas Jurys pristatė mikroorganizmų svarbą tam tikrais augalų vystymosi etapais ir kaip jie veikia dirvožemio savybes, pasidalydamas gamybinių ūkių tyrimo rezultatais.

Pasak jo, biologinius preparatus efektyviausia naudoti po derliaus nuėmimo ant augalinių liekanų, vegetacijos pradžioje ir jai atsinaujinus. Pirmajame etape mikroorganizmai suskaido šiaudus, kartu sunaudodami ant augalinių liekanų likusius patogenus, taip sumažindami ligų sukėlėjų.

Vegetacijos pradžioje ir jai atsinaujinus naudojami biologiniai preparatai atpalaiduoja fosforą, kalį, azotą ir šias maisto medžiagas padaro prieinamas augalams.

Kaip mikroorganizmai veikia dirvožemį, pristatė Arnoldas Jurys

Pasak jo, nuo 2017 m. vykdomi gamybiniai bandymai rodo, kad mikroorganizmų naudojimas šiais augalų vystymosi etapais didina dirvos agregatų patvarumą arba dirvožemio amortizacines savybes, t. y. kaip jis reaguoja į užmirkimus, uždžiūvimus, suspaudimą. Taip pat po truputį didina humuso kiekį, kas rodo, kad dirvožemyje anglies ciklas vyksta efektyviai ir augalai vegetacijos metu ne tik naudoja anglį, bet ir kaupia. O kuo humusas didesnis, tuo mažesnis maisto medžiagų išsiplovimas.

Mikroorganizmų nauda stebima ir mineralinio azoto, taip pat kalio ir fosforo koncentracijai, kartu didėja ir derlius.

Tarpinius augalus būtina sėti kuo anksčiau

Agronomas-konsultantas, kompanijos „Agromino“ įkūrėjas Simon‘as Boughton‘as (Saimonas Botonas) iš Jungtinės Karalystės, šiuo metu dirbantis Estijoje, kalbėdamas apie dirvožemio organinės medžiagos svarbą, pabrėžė, kad jos pusiausvyrai dirvožemyje atkurti ir išlaikyti prireikia mažiausiai 5–6 metų, o didžiausias vaidmuo tenka sėjomainai, minimaliam dirbimui ir tarpiniams augalams, kurie turi užtikrinti, kad augalų šaknys dirvoje būtų kuo ilgiau.

Jis apžvelgė Estijoje atliktus tarpinių pasėlių bandymus, kai buvo auginami 8 skirtingų rūšių pavieniai augalai ir 4 jų mišiniai, taip pat 4 skirtingus jų sėjos metodus, ieškant optimaliausio.

Pasak jo, bandymų rezultatai rodo, kad atsižvelgiant į Baltijos regiono klimatą, tarpinius augalus būtina sėti kuo anksčiau, nes jiems didelės įtakos turi temperatūrų pokyčiai, ypač ankstyvos šalnos.

Kompanijos „Agromino“ įkūrėjo Simon‘o Boughton‘o teigimu, pusiausvyrai dirvožemyje atkurti ir išlaikyti prireikia mažiausiai 5–6 metų

Jo įsitikinimu, pirmiausia neverta nei mišiniams, nei pavieniams tarpiniams pasėliams rinktis avižų netikšių, kurių sėklos gana brangios ir rudenį prastai auga, nes yra pavasariniai augalai. Taip pat nevertėtų padauginti įvairių rūšių grikių, nes jie jautrūs šalnoms. Lėtai Estijoje augo ir raudonieji dobilai. Geriausia mūsų klimato sąlygomis tarpiniams pasėliams auginti facelijas, baltuosius ridikus, ruginius vikius, paprastąsias avižas ir ypač jų mišinius.

Tarpiniai augalai bandyti sėti 4 skirtingais metodais. Sėti tarpinius augalus tiesiai į ražieną nuimant derlių su prie kombaino primontuota įranga (Autocast sistema) pigiausias ir greičiausias, tačiau mažiausiai veiksmingas būdas, nes į šiaudus nukritusios sėklos nedygo, išskyrus tik facelijas. Sėjant su tiesiogine sėjamąja augalai sudygo, bet vėliau jų augimas sulėtėjo. Gerokai efektyvesnis, nors ir brangesnis, buvo juostinės sėjos metodas. Bandyta tarpinius augalus sėti ir akėčiomis, tačiau, pranešėjo teigimu, greičiausiai buvo pasirinktos netinkamos akėčios.

Naši sėja nesuardant dirvožemio

Jungtinės Karalystės žemės ūkio technikos gamintojos „Claydon“ eksporto pardavimų vadovas Simon‘as Revell‘is (Saimonas Revelis) pristatė juostinio žemės dirbimo ir sėjos technologiją, padedančią mažinti sąnaudas, taupyti laiką ir gerinti dirvožemio sveikatą, sudarant palankias sąlygas pasėliams augti.

Be sėjamosios, svarbus vaidmuo tenka ir ražienų akėčioms, kurios tolygiai paskirsto šiaudus ir suaktyvina jų mineralizaciją, padeda išsaugoti drėgmę ir vienodą dirvožemio mikroklimatą, paspartina piktžolių sudygimą, iškelia šliužų kiaušinius į viršų, kur juos saulė išdžiovina ir sunaikina.

Jis pabrėžė, kad nuo tinkamo sėklų įterpimo priklauso maždaug 44 proc. derliaus. Konstrukciniai Claydon mašinų sprendimai leidžia bet kokiomis oro sąlygomis paruošti idealią guoliavietę ir kokybiškai pasėti, nesuardant dirvožemio ir taip nekenkiant jo sveikatai.

„Claydon“ eksporto pardavimų vadovas Simon‘as Revell‘is pabrėžė, kad nuo tinkamo sėklų įterpimo priklauso maždaug 44 proc. derliaus

Pasak jo, net pereinamuoju laikotarpiu naudojant juostinės sėjos technologiją derliai nemažėja, o vėliau maždaug po 3–4 m. pradeda po truputį didėti, nes sveikesnis tampa dirvožemis, jame padaugėja gyvybės. „O šaukšte sveiko dirvožemio gyvybės yra daugiau negu žmonių visame pasaulyje“, – pastebėjo pranešėjas.

Šią technologiją galima pradėti taikyti tiek rudeninei, tiek pavasarinei sėjai, vienintelė sąlyga – laukas turi būti neįdirbtas arba įdirbtas ne daugiau kaip 3 cm.

Parengta: bendradarbiaujant su įmone „DOJUS agro“
    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Kaip vertinate dabartinę ūkio finansinę padėtį?
    Visos apklausos