Akademija (Kėdainių r.). Bearimė technologija, insekticidų atsisakymas, fungicidų, mineralinių ir azotinių trąšų mažinimas sėjant daugianarius pasėlius, taikant biologinius preparatus – šia patirtimi tarptautinėje konferencijoje „Sveikas dirvožemis – sveikam augalų derliui“ dalijosi britų ūkininkai.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos organizuotoje tarptautinėje nuotolinėje konferencijoje „Sveikas dirvožemis – sveikam augalų derliui“ vasario 9-10 d. dalyvavo beveik 1,5 tūkst. dirvožemio sveikatinimo entuziastų iš įvairių pasaulio šalių. 

Antrąją renginio dieną daugiausia dėmesio bei klausimų sulaukė ūkininkai iš Jungtinės Karalystės – Andrew Howard‘as (Endriu Hovardas) ir Tim‘as Parton‘as (Timas Partonas). 

A. Howard‘as valdo 300 ha šeimos ūkį, nuo 2011 m. jame taiko beariminę technologiją. Jo ilgalaikis tikslas – sukurti ūkininkavimo sistemą, kuri leistų ūkininkaujant patirti minimalias sąnaudas ir išlaidas.

Ūkininkas planuoja per 5 metus perpus sumažinti fungicidų, mineralinių, azotinių trąšų naudojimą ir visiškai atsisakyti insekticidų. To siekia sėdamas daugianarius pasėlius.

Daugianarių pasėlių nauda

Pasak A. Howard‘o, daugianarių pasėlių esmė slypi įvairovėje. Jų auginimas padeda mažinti piktžolių ir ligų. Siekdamas 50 proc. sumažinti insekticidų kiekį, ūkininkas renkasi įvairius daugianarius, tarpinius pasėlius.

Jo teigimu, sėjant daugianarius pasėlius reikia atsižvelgti į sėjamų augalų šaknų ilgį, mikorizę ir tarpusavio sąveiką. Kiekvienas augalas į dirvožemį išskiria skirtingas maisto medžiagas, taip pat skiriasi šių medžiagų poreikiai.

Anot A. Howard‘o, ankštiniai augalai puikiai dera su javais. Juos sėjant drauge, galima sumažinti trąšų kiekį. Geras sprendimas rapsus sėti su žirniais – šie neišguls. Taip pat šiuos augalus galima sėti ir nuimti tuo pačiu laiku, o tai labai svarbu. Sėjant daugianarį pasėlį būtina atsižvelgti į skirtingas augalų derliaus nuėmimo datas.

Kitas praktikos patvirtintas sprendimas – geriau maišyti tuos pačius skirtingų veislių augalus nei kelis skirtingus. Būna atsparesni.

Anot ūkininko, Lietuvos sąlygomis tinka auginti žieminius rapsus su tarpiniais daržovių ir miežių pasėliais. Nuėmus tarpinius pasėlius, vėliau nuimami rapsai.

Ūkininkas akcentavo dobilų įsėlio į kukurūzų pasėlį naudą, ypač, kai dirvožemis šlapias. Dobilai padeda išlaikyti dirvožemį gyvybingą, neleidžia dygti piktžolėms. Jo manymu, geras rapsų su liucernomis pasėlis. Liucernos nustelbia piktžoles, mažina ligų plitimą. Tik reikia, kad jos ir dobilai nenustelbtų pagrindinio pasėlio.

Kaip vieną sėkmingiausių A. Howard‘as minėjo pupų ir avižų pasėlį. Atradus optimalų derinį, t. y. nustačius, kiek reikia sumaišyti avižų ir pupų, gautas daug didesnis pupų derlius.

Daugianariams pasėliams sėti ūkininkas naudoja integruotas sėjamąsias, kuriose yra du bunkeriai ir galima tuo pačiu metu sėti dviejų augalų sėklas skirtingu gyliu. Sėkloms atskirti ir išvalyti prieš sėją jis naudoja rotacinį separatorių.

Išbandant įvairius daugianarių pasėlių variantus, A. Howard‘o ūkio pelnas padidėjo 33 procentais. Jis teigia, kad tokie pasėliai – tinkama ateities ūkininkavimo technologija.

Renkasi biologinį ūkininkavimą

Tim‘as Parton‘as, saugo dirvožemį rinkdamasis biologinį ūkininkavimą ir puoselėja darną su gamta. Apie 300 ha ūkyje augindamas kviečius, rapsus, salyklinius miežius, pupas, lubinus sėklai, avižas ir šiek tiek žolynų, jis nenaudoja insekticidų, augimo reguliatorių, fungicidų, nebeicuoja sėklų, nes subalansavus augalų vystymąsi, sintetinių žaliavų poreikis mažėja.

Ūkininkas atlieka daug dirvožemio tyrimų, analizuoja palydovų duomenis. Jo siekis – visai nenaudoti cheminių trąšų. Paskaičiavo, kad tręšti biologinėmis 36 proc. naudingiau.

„Reikia keisti ūkininkavimo įpročius. Dirvožemis – pagrindinis išteklius. Jį būtina saugoti“, – sakė T. Parton‘as.

Vis mažindamas azotinių trąšų kiekį, kad augalai geriau pasisavintų azotą, kartu su juo naudoja humines rūgštis. Tim‘as daugina bakterijas, gamina humusą. Kompostą jis naudoja kaskart, kai įterpia biologines trąšas. „Man labai svarbu tiksliai žinoti sudėtį ir išlaikyti balansą, todėl gaminu pats“, – akcentavo jis.

Ūkininkui svarbu išsaugoti ūkio plotuose gyvenančius retus gyvūnus ir augalus. Jis nuolat stebi ir saugo jų buveines.

Ūkininkas T. Parton‘as yra laimėjęs daugybę apdovanojimų: „Labiausiai dirvožemiu besirūpinantis ūkininkas 2017“, „Metų žemdirbystės inovatorius 2019“, „Tvariausiai ūkininkaujantis ūkininkas 2019“ ir „Metų inovacijų ūkininkas 2020“.

Visus konferencijos pranešimus rasite čia