Radviliškis. Lietuvos ir Latvijos avininkystė turi ir panašumų, ir skirtumų, tad bendradarbiauti abiem pusėms naudinga. Užvakar įvyko dar vienas tarptautinis susitikimas, kuriame dalyvavo ir LSMU Veterinarijos akademijos studentai.

Avininkystės sostinėje Šeduvoje, UAB „Genetiniai ištekliai“ bazėje, vykusiame renginyje LSMU Veterinarijos akademijos veterinarinės medicinos penkto kurso tarptautinės studentų grupės su akušerijos ir ginekologijos kursą dėstančia Audrone Rekešiūte atvyko atlikti ultragarsinį tyrimą avių ėringumui nustatyti.

Kartu atvyko Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto profesorė Daina Kairiša su kolegomis ir Latvijos avių augintojų asociacijos narių ir specialistų grupė.

„Atvykome pasidalyti patirtimi apie kontrolinį penėjimą, taip pat pažiūrėti, kaip nustatomas ėringumas, palyginti, ką darome taip pat, o ką skirtingai. Žinoma, ėringumą ir mes nustatome, bet yra daug detalių, niuansų, į kurias galbūt neatkreipiame dėmesio, nors tai gali duoti ekonominės naudos. Žinių niekada nebus per daug“, – sakė kelią į Šeduvą jau gerai žinanti prof. D. Kairiša.

Latvijos kolegas priėmė „Genetinių išteklių“ Šeduvos padalinio vadovas, Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) tarybos pirmininkas Rimantas Kairys ir ūkininkė, Asociacijos specialistė, eksterjero vertintoja Kristina Milišiūnienė.

Latvijos ir Lietuvos avininkystės specialistai susitiko Šeduvoje

Lietuvos avių augintojai perka avis iš Latvijos

Latviai daugiausia domėjosi, nuo kada anksčiausiai galima nustatyti ėringumą, ar nustatomas ir kada nustatomas daugiavaisiškumas, taip pat aiškinosi, kas konkrečiai stebima atliekant tyrimą, domėjosi tyrimo technika ir gyvulio fiksavimo metodais, kaip patogiausia dirbti.

Latvijos specialistai stebėjo, kaip ėringumas nustatomas Šeduvos kontrolinio auginimo stotyje

Pabendravę su A. Rekešiūte, pasikalbėję su energingais, žingeidžiais studentais, Lietuvos ir Latvijos avininkystės specialistai diskutavo apie veislininkystę ir selekciją, taip pat aptarė Il de France avių veislės kontrolinio penėjimo rezultatus.

„Veislinis darbas yra viso sektoriaus pagrindas“, – teigė prof. D. Kairiša. Latvijoje vykdomos 6 mėsinių veislių avių veisimo programos, Lietuvoje – penkios.

Il de France, merinosų, tekselių, šarolė veislės avis iš Latvijos perka ir Lietuvos augintojai – latviškų avių mūsų šalyje daug.

Latvijos avininkystė, pasak profesorės, kokybės prasme kyla į viršų, o kiekybės – leidžiasi žemyn, avių ūkių mažėja. Latvijoje dominuoja maži ūkiai, bet yra ir tokių, kur laikoma po tūkstantį ėriavedžių.

Didžiausioje veislinėje fermoje laikoma 800 trijų veislių ėriavedžių – Latvijos juodgalvės, tekseliai ir oksfordaunai. Šiemet, kai ūkininkai užsiaugino pakankamai pašarų, veislinių ėriavedžių šalyje padaugėjo iki 6 000, o kai yra gerų pašarų, ėriavedės turi pakankamai pieno ėriukams ir jie gerai auga.

Profesorė Daina Kairiša su LAAA specialiste Kristina Milišiūniene aptarė Il de France avių veislės kontrolinio penėjimo rezultatus

Latvijoje daug dėmesio skiriama ir moksliniams, genetiniams tyrimams, jie daugiausia finansuojami projektų lėšomis.

D. Kairiša pastaruoju metu nemažai dirba ir su kolegomis iš genetinės laboratorijos, nes, jos teigimu, fenotipiniais požymiais jau nebegalima pasitikėti. Su kolegomis iš Veterinarijos fakulteto vykdo tyrimą ieškodami genų, kurie stiprintų imunitetą nuo mastito, nes tešmens sveikata turi didelės įtakos ėriukų augimui ir kokybei.

„Tai nebus vienas genas, veikiau – genų grupė, tad ištirti dar reikės laiko“, – pasakojo D. Kairiša.

LSMU Veterinarijos akademijos lektorė Audronė Rekešiūtė (nuotr. kairėje) profesorei iš Latvijos Dainai Kairišai (centre) pasakojo apie savo tyrimo metodus

Taip pat daug tyrimų atliekama su Latvijos juodgalvėmis, kaip jos įsisavina pašarus ir kaip tai veikia priesvorį, nes skirtumas tarp geriausių ir prasčiausių avinų labai didelis.

„Vadinasi, tai genetika, ir reikia rasti, kurie genai už tai atsakingi. Norime gerinti savo veislę, didinti jos produktyvumą, kartu tai padėtų tausoti aplinką“, – sakė latvių profesorė.

Veterinarinės medicinos studentai Mederik’as Caron’as (Mederikas Karonas) iš Kanados ir Konstantin’as Gebelein’as (Konstantinas Gebeleinas) iš Vokietijos mielai bendravo su avininkystės specialistais

Požiūris į avininkystę kaimyninėse šalyse – skirtingas

R. Kairio ir D. Kairišos bendradarbiavimas tęsiasi jau beveik 10 metų. Veterinarijos gydytojas R. Kairys, iki tol su avimis nedirbęs, 2014 m. priprašytas perėmė vadovavimą tuometei „Šeduvos avininkystei“. Jis, be kita ko, turėjo įkurti avinukų kontrolinio penėjimo stotį.

„Susidūriau su kai kuriais niuansais, kurių nesupratau, o Lietuvoje niekas negalėjo man jų paaiškinti. Taip beieškant atsakymų keliai nuvedė į Latviją, į tuometį Latvijos žemės ūkio universitetą Jelgavoje, kur ir susipažinau su prof. D. Kairiša“, – prisimena pažinties pradžią ir užsimezgusį bendradarbiavimą R. Kairys, parsivežęs nemažai latviškų idėjų ir iš avinukų kontrolinio penėjimo stoties.

Su kontrolinio penėjimo stotimi susipažinęs Latvijoje, dabar „Genetinių išteklių“ Šeduvos padalinio vadovas Rimantas Kairys ir pats turi apie tai ką papasakoti

Pasak LAAA vadovo, nors metodikos ir technologijos skirtingos, dabar su latviais jau žengiame koja kojon, o parodas rengiame gerokai aukštesnio lygio.

„Tačiau Asociacijos finansavimas, valstybės požiūris į avininkystę Latvijoje, palyginti su Lietuva, yra kaip diena ir naktis. Pas mus neretai kyla abejonių, ko Žemės ūkio ministerija siekia – pagelbėti veislininkystei ar apskritai uždaryti gyvulininkystę“, – traukė pečiais R. Kairys.  

Menkas avininkystės ir būtent veislinio darbo finansavimas, pasak K. Milišiūnienės, nesuteikia motyvacijos ūkininkams tuo užsiimti.

„Ir padėtis šiuo atžvilgiu blogėja, nes Asociacija neturi materialių svertų motyvuoti ūkininkų, kad augintų veislines avis. Tuo rimtai užsiima tik fanatikai, o auginantieji senojo tipo Lietuvos juodgalves yra priversti dalyvauti veisimo programoje. Bet jeigu nebūtų priversti, tai ir nedalyvautų“, – įsitikinusi K. Milišiūnienė.

Latviai turi daugiau geros veislinės medžiagos, kurią perka ir mūsų augintojai, daugiau mokslininkų, kurie specializuojasi avininkystėje. LAAA turi 2,5 etato, o Latvijos kolegos – iki 10, asociacijoje dirba ir veterinarijos gydytojas, nepriklausomi vertintojai. Be to, latviai turėjo galimybę finansiškai skatinti elito klasei priskiriamų avių turinčius augintojus.

„Tai – paskata dirbti veislinį darbą ir padengti dalį patirtų išlaidų, nes užauginti veislinį gyvulį brangiau nei mėsai skirtą. Šiuo atžvilgiu yra ko jiems pavydėti“, – sakė Kristina.

Ji nusivylusi ir Lietuvos veislininkystės politika, Veislininkystės tarnybos mėtymu tai prie Ministerijos, tai prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, tai prie Žemės ūkio agentūros... „Reformoms reikia pinigų, o veislininkystės rezultatas dėl to yra nulinis“, – konstatavo K. Milišiūnienė.