Kaunas. Klimato pokyčiai vyksta visame pasaulyje, praėjusieji metai buvo karščiausi per visą matavimų istoriją. Kokį poveikį tai turės žemės ūkiui ateityje, priklausys nuo klimato kaitos scenarijų.

Apie tai konferencijoje „Tvarus ūkis“ kalbėjo klimatologas, VU Geomokslų instituto lektorius dr. Justinas Kilpys, nepranešęs gerų žinių žmonijai, ypač jeigu ji „spjaus į žaliąjį kursą“.

Vidutinė temperatūra iki 2050 m. gali pakilti 1,5–2 °C, kritulių pokyčiai priklausys nuo regiono.

Paskutinis dešimtmetis yra karščiausias per 170 metų matavimo laikotarpį, o praėjusiais metais vidutinė temperatūra pirmą kartą viršyta pusantro laipsnio. „Tai labai ryškus požymis, kad su sprendimais gerokai vėluojama“, – sakė klimatologas.

Kaip ateityje keisis grūdinių kultūrų derlius?

Prognozuojant, kaip klimatas keisis ateityje, sudaryti klimato kaitos scenarijai, kurie daugiausia priklausys nuo žmonijos ekonominio ir socialinio vystymosi.

Pagal ekstremaliai žalią scenarijų iki 2100-ųjų temperatūra kils ir vis tiek viršys pusantro laipsnio, o pagal nieko neveikimo scenarijų temperatūros pokyčiai pasieks 5 °C ir daugiau.

Pasak J. Kilpio, didžiausi pokyčiai pagal visus scenarijus vyksta šiaurėje, o Arkties regionas ir Lietuva iš dalies patenka į tą didesnių pokyčių regioną. Su krituliais situacija išlieka daugiau mažiau ta pati – ten, kur sausa, taps dar sausiau, kur drėgna – dar drėgniau.

Pagal nieko neveikimo scenarijų, daugėjant ekstremalių orų reiškinių (liūčių, vėjų, karščio), spartės dirvožemio erozija. Ypač pavojinga Rusija, kurioje daug plikų dirvų. Tačiau Indija, investuojanti į technologijas, sėjanti tarpinius pasėlius, eroziją turėtų mažinti.

Keičiantis klimatui kai kurioms žemės ūkio kultūroms gali gerėti sąlygos. Kviečių derliai turėtų didėti, sojų derliai greičiausiai labai nesikeis, o kukurūzų mažės beveik visame pasaulyje. Tačiau yra keletas regionų, tarp jų ir Lietuva, kuriuose, keičiantis temperatūrai, galima tikėtis didesnio kukurūzų derliaus.

Kritulių pasiskirstymas irgi keičiasi. Daugiausia kritulių iškris žiemos laikotarpiu, bet ne sniego – jo mažėja. Todėl susiklosto situacija, kad nėra vandens, kai žemės ūkio kultūroms jo reikėtų, nes kritulių mažiau ir jie pasislinkę į žiemos pusę. Taip auga poreikis drėkinti laukus, tad vandens naudojimas, anot lektoriaus, taip pat tampa didžiuliu iššūkiu.

„Kiekvienas ekstremalus reiškinys yra blogai, tačiau dar blogiau, kai jie yra sudėtiniai, pavyzdžiui, kai kartu būna karščio banga ir sausra, krituliai ir škvalas“, – kalbėjo J. Kilpys.  

Žiemos keičiasi labiausiai iš visų sezonų

Kaip keisis temperatūra Europoje? Klimatologas ir šiuo klausimu nieko guodžiančio nepranešė. Arktyje pagal blogiausią nieko neveikimo scenarijų bus iki 8 °C šilčiau. Pietų Europoje tie pokyčiai gali atrodyti mažesni, bet iš tikrųjų pasekmės gali būti dar baisesnės, nes ten labiausiai kritulių mažėja. Jau dabar juntamos didžiulės problemos dėl vandens trūkumo ir jos tik didės.

O Šiaurės Europoje, Baltijos jūros regione prognozuojamas kritulių augimas iki 20 ir daugiau procentų. Kaip tie pokyčiai atsilieps žemės ūkio kultūrų derliui? Teoriškai kviečių derlius turėtų gerėti, jeigu bus auginami sveikame, gerame dirvožemyje. Bet Pietų Europoje gali būti visiškai kitokia situacija.

Atsiranda didžiulių skirtumų tarp skirtingų sezonų. Lietuvoje, kaip visi jau pajuto, žiemos keičiasi labiausiai iš visų sezonų. Prieš 50 metų žiemą būdavo šilta vidutiniškai 8 dienas. Žiemos sezonas, skaičiuojant nuo 1991 m., sutrumpėjo nuo 108 iki 90 dienų, pavasario išliko toks pats – 85 dienos, tik pasislinko arčiau žiemos, vasaros vidutiniškai pailgėjo nuo 79 iki 92 dienų, ruduo – nuo 93 iki 98 dienų.

Bet šie skaičiai, pasak dr. J. Kilpio, neparodo visko, kas vyksta su ekstremalia temperatūra. Čia fiksuojami didžiausi pokyčiai – nebeturime didelės neigiamos temperatūros žiemą, bet turime karščio bangas vasarą. 2020-ųjų žiema buvo pirmoji per visą matavimų istoriją, kai temperatūra nebuvo nė karto nukritusi žemiau 15 °C, kai nebuvo sniego. „Tai labai negeras ženklas“, – pabrėžė J. Kilpys.

Lietuvoje juntami regioniniai skirtumai, didžiausi yra tarp pajūrio ir Rytų Lietuvos. Daugėja tropinių naktų, kai temperatūra naktį nenukrinta žemiau 20 °C. Iki 1990-ųjų Klaipėdoje per 30 metų buvo 2, o Vilniuje – tik viena tokia naktis. Nuo 1990-ųjų tropinių naktų pasitaiko kas keletą metų. „

Mes esame Šiaurės šalis ir to neturėtų būti. Tai svarbūs klimato kaitos ženklai“, – sakė VU lektorius.

Su kylančia temperatūra ilgėja vegetacijos sezonas. Per pastaruosius 64 metus aktyvios vegetacijos sezonas pailgėjo maždaug 22 dienomis ir tai nebūtinai yra gerai žemės ūkiui, dar yra per mažai saulės spinduliuotės.

Kritulių kiekio skirtumai įvairiuose regionuose didėja

Su krituliais istorija iš esmės panaši, didžiausi pokyčiai vyksta žiemos laikotarpiu. Labiausiai kritulių padaugėjo iki vasario – 45 proc., bet tai daugiausia lietus, o ne sniegas. Balandį dažnai jau pradeda trūkti drėgmės, ryškus sumažėjimas juntamas ir rugsėjį.

Ir nors bendrai Lietuvoje kritulių apie 4 proc. daugėja, pasireiškia didelių regioninių skirtumų. Pavyzdžiui, Biržuose per 50 metų laikotarpį kritulių kiekis išaugo 10 proc., Kybartuose per tą laiką 2 proc. sumažėjo. Daugėja intensyvaus lietaus, kai vienu kartu iškrenta labai daug kritulių, atvejų.  

Vienas iš ekstremalių reiškinių yra netikri pavasariai – šiais metais, pasak J. Kilpio, Lietuvoje buvo tobulas netikras pavasaris, kai balandį mušėme temperatūros rekordus, o vėliau ji staiga nukrito ir gegužę užklupo stichinės šalnos.

Škvalų daugiausia prognozuojama Pietų Lietuvoje, sausringiausi laikotarpiai statistiškai būna Rokiškio krašte.

Apibendrindamas dr. J. Kilpys teigė, kad potencialų žemės ūkio sąlygų gerėjimą Lietuvoje gali nusverti klimato reiškinių padaroma žala ir dirvožemio nualinimas. Gyvybingas dirvožemis gali sušvelninti neigiamas klimato kaitos pasekmes.