Kaunas. Nors gyvulininkystė šiandien dažnai įvardijama kaip viena didžiausių klimato kaitos kaltininkių, tačiau iš tiesų ji yra perdėtai kritikuojama, neįvertinant jos pažangos ir svarbos gamtai.

Tokia mintis skambėjo bendrovės „Alltech technologijos“ organizuotoje diskusijoje „Ar gali žemės ūkis būti tvarus be karvių?“, kurią moderavo Tomas Karalis. O diskutuota neįprastoje aplinkoje – kino teatre „Cinamon“.

Renginio pradžioje jo dalyviams rodytas dokumentinis filmas „Pasaulis be karvių“ (angl. „World Without Cows“), kvietęs pažvelgti į šių gyvūnų svarbą kultūrai, ekonomikai, mitybai ir klimatui. Šį filmą sukūrė JAV biotechnologijų bendrovė „Alltech“. Per trejus metus filmo kūrėjai aplankė penkis žemynus, surinko begalę medžiagos, kuri ir sugulė į dokumentinį filmą, reabilituojantį karves kaip didžiausias gamtos teršėjas.

Tad po filmo klausimas, ar galima žemės ūkyje išsiversti be karvių, skambėjo visai kitaip – ne kaip provokacija, o kaip raginimas susimąstyti.

Tvarumas be karvių – tik iliuzija?

Diskusijoje dalyvavęs VDU Žemės ūkio akademijos prof. Rolandas Bleizgys pabrėžė, kad tvarumo siekis – ne gerai gyventi dabar, o užtikrinti, jog gerai gyventų ateities kartos.

„Turime vaikams, anūkams, proanūkiams palikti švarų orą, derlingą ir gyvybingą dirvožemį ir, manyčiau, kuo daugiau karvių“, – kalbėjo profesorius.

Jis pabrėžė, kad karvių teikiama nauda nepalyginamai pranoksta žalos, kuri dažnai gerokai perdedama, mastą. Šie gyvūnai, anot mokslininko, ne tik maitina žmones, bet ir, pavyzdžiui, gali padėti gaminti elektrą, spręsti su transporto sektoriumi susijusias oro taršos problemas.

„Argi ne tobuli gyvūnai? Tik viena smulkmena – galvijai išskiria metano dujų, bet juk jos nėra blogybė, jos nepavojingos, tik nevisiškai išnaudojamos. Mes, mokslininkai, turime užduotį – surinkti metano dujas ir gaminti iš jų elektros energiją“, – kuo naudingos šios dujos, detalizavo prof. R. Bleizgys.

Pasak mokslininko, per metus Lietuvoje pastatoma 1–2 biodujų jėgainės, nors jų kasmet reikėtų įrengti kone 10 kartų daugiau.

„Manau, kuo Lietuvoje bus daugiau karvių, tuo mūsų visų gyvenimas bus tvaresnis“, – pridūrė profesorius.

Vis dėlto, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus patarėjo Zigmo Medingio teigimu, šiuo klausimu svarbiausia – racionalus požiūris.

„Nemanau, kad turėtume visą Lietuvą apstatyti biodujų jėgainėmis. Mėšlą reikia transportuoti, apdoroti, tad reikia skaičiuoti, kiek naudos realiai iš to gaunama“, – kalbėjo Z. Medingis.

Jis taip pat teigė, kad kiekvienas ūkis individualus, todėl ir sprendimai turi būti pritaikomi individualiai: vienam mėšlą geriau granuliuoti, kitam – iš jo gaminti biodujas ir pan.

Pasak Z. Medingio, Lietuvos gyvulininkystės ūkiai, kaip ir visi kiti žemės ūkio sektoriai, yra išvien su gamta. Vis dėlto, jis atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos ūkiai galėtų geriau tvarkytis su mėšlu ir kad dėl kelių neūkiškų pavyzdžių šešėlis krinta ant visos gyvulininkystės.

Nepagrįsti kaltinimai

Pasak Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) vadovo dr. Edvardo Gedgaudo, mūsų šalyje gyvulininkystės tvarumas jau pasiektas.

Vis dėlto, pasak LGVA vadovo, vis dar trūksta tinkamos komunikacijos su institucijomis ir visuomene, kurios požiūris į šį sektorių neretai yra neigiamas.

„Skleiskime žinią, kad Lietuvos gyvulininkystė yra tvari“, – skatino dr. E. Gedgaudas.

Tai, kad plačiojoje žiniasklaidoje, kuri nėra orientuota į žemdirbius, gyvulininkystė neretai vaizduojama kaip blogis, teigė ir diskusijoje dalyvavusi redakcijos „Mano ūkis“ gyvulininkystės redaktorė Dovilė Šimkevičienė.

„Važiuodama į mūsų šalies ūkius nepaliauju žavėtis ir stebėtis mūsų ūkininkais, kurie sunkiai dirba, diegia inovacijas, stengiasi, nes jiems pieno ūkis – verslas, pragyvenimo šaltinis. Tad tai, ką skaitau plačiojoje žiniasklaidoje, mane dažnai skaudina, priimu tai netgi asmeniškai. (...) Man įsiminė prof. Rolando Bleizgio pasakyta mintis: jeigu su karve naktį liksiu garaže, man nieko neatsitiks, bet jeigu garaže bus automobilis su įjungtu varikliu, tikrai neišgyvensiu. Jau vien tai pasako, kad visos kalbos apie gyvulininkystės žalą yra gerokai perdėtos“, – kalbėjo D. Šimkevičienė.

Ji ragino autoritetingus gyvulininkystės specialistus prisidėti prie gerosios nuomonės apie gyvulininkystę formavimo ir žinią, kad karvės nėra kaltos dėl klimato kaitos, skleisti dar plačiau.

„Turime stengtis, kad karvės liktų karvėmis ir netaptų atpirkimo ožiais“, – reziumavo D. Šimkevičienė pabrėždama, kad viešojoje erdvėje karvės, deja, pralaimi viešąją nuomonę.

Žemės ūkio ministro patarėjas Genadijus Vorobjovas pabrėžė, kad mūsų šalies pieno ūkiai jau dabar yra tvarūs, ŽŪM žino daug gerų Lietuvos pieno ūkių pavyzdžių ir labai nori padėti jiems ūkininkauti tvariai.

Jo teigimu, pažiūrėjus filmą „Pasaulis be karvių“, tampa akivaizdu, kad Lietuvos vaidmuo klimato kaitos kontekste yra menkas: „Mūsų mažos Lietuvėlės poveikis didžiajam pasauliui – tik lašas jūroje.“

Tvarumas = atsakomybė

Per diskusiją Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumo narė Oksana Puronaitė pabrėžė, kad tvarumas – tai ūkininkų atsakomybė ir gyvulininkystės kartelės, kuri jau ir taip aukšta, kėlimas.

„Viską galime daryti patys. Keliame didelių reikalavimų sau ir kitiems – tai yra labai gerai, teisinga. Turime prisiimti atsakomybę už gyvulius, kuriuos laikome. Jie turi būti sveiki, pailsėję, juk nuo to priklauso produkcija ir reprodukcija.

Visų ūkininkų tikslas – daugiau uždirbti, kad galėtų gyventi patogiau, lengviau, mažiau dirbdami, o tai galime pasiekti, jei gyvuliai bus sveiki“, – tvirtino O. Puronaitė.

Ji teigė, kad dėl klimato kaitos nereikia kaltinti karvių, nes jomis rūpinasi ūkininkai. „Todėl svarbu stengtis ūkyje viską atlikti maksimaliai“, – pabrėžė LŽŪBA prezidiumo narė.

„Neieškokime kaltų, nes tarp mūsų kaltų nėra, karvės tuo labiau nekaltos. Linkiu, kad mokslas būtų dar objektyvesnis, turėtų rimtų įžvalgų ir pasakytų, kas yra kas. Veikime pagal gamtos principus ir viskas bus gerai“, – pridūrė ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus patarėjas Z. Medingis.

Taigi diskusijoje nuskambėjo aiški žinia – gyvulininkystė, be kurios žemės ūkis vargu ar būtų tvarus, tapo neteisingos kritikos ir kaltinimų taikiniu.