Kelmės r. Lietuvos daržininkams galvos skausmą ir vėl kelia fiktyvūs moliūgų bei cukinijų augintojai. Bet tai – toli gražu ne vienintelė jų problema.

Sudėtinga paviršinių vandens telkinių naudojimo leidimų išdavimo tvarka, augalų apsaugos produktų (APP) trūkumas, pasėlių draudimo kompensavimo specifika, kuri nepritaikyta daržininkystės sektoriui – štai su kuo kasdien susiduria mūsų daržininkai. Dalis šių problemų kasmet vis kartojasi.

Apie tai daug diskutuota Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) organizuotoje lauko dienoje pas Kelmės r. ūkininką Algimantą Vaupšą, kuris augina įvairių daržovių: nuo juodųjų ridikų iki bulvių. Jas ūkininkas tiekia ne tik Lietuvos rinkai – eksportuoja ir į  Latviją, Vokietiją ar net Kanadą.

Į lauko dieną sugužėję daržininkai ir svečiai turėjo galimybę apžiūrėti kopūstų, burokėlių ir bulvių laukus, pamatyti, kaip burokėliai nuiminėjami burokėlių nuėmimo kombainu, susipažinti su ūkyje naudojamomis daržovių auginimo technologijomis.

Į lauko dieną sugužėję daržininkai ir svečiai turėjo galimybę apžiūrėti ūkininko Algimanto Vaupšo auginamų daržovių laukus

Ne visi padidėję daržovių plotai džiugina

Prieš pradedant diskusiją, LDAA direktorė Indrė Lukoševičienė pristatė trumpą daržovių pasėlių statistiką. Bendrai šiemet jų plotai augo 1 125 ha.

Moliūgų plotai šiemet padidėjo daugiau nei 500 ha (iki 1 913 ha), palyginti su praėjusiais metais, kai šis skaičius siekė 1 395 ha. Antrus metus iš eilės gerokai prasiplėtė ir cukinijų pasėliai – augo 144 ha ir dabar siekia 435 ha.

Patisonų šiemet deklaruota taip pat daugiau – 19 ha, o pernai deklaruota vos 3,5 ha. Aguročių plotai išsiplėtė net 4 kartus ir dabar siekia beveik 22 ha, nors pernai buvo 5,5 ha, o 2022 m. jų auginta vos 69 arai. Krapai taip pat gerokai šoktelėjo į viršų – jų šiemet deklaruota net 32 ha daugiau.

Vis dėlto tokie skaičiai, anot LDAA narių, rodo ne daržininkystės sektoriaus augimą, o fiktyvių ūkininkų gausą, mat būtent šias daržoves dažniausiai renkasi tie, kurie siekia gauti išmokas, o ūkininkauti nė neketina.

„Tai yra, galima sakyti, netgi vagystė iš mūsų visų, kurie turi prekinius ūkius. Paimama susietoji parama už tokius moliūgų plotus, taip mūsų išmokos sumažinamos 900 tūkst. Eur ar netgi daugiau. Nors kopūstų plotai mažėja, morkų deklaruojama 3 kartus mažiau nei moliūgų.

Puikiai žinome, kiek rankų ir laiko reikia prekinei daržovių produkcijai paruošti, kad ji atsidurtų lentynose. O štai kažkas sau deklaruoja moliūgus, pasiima išmokas, bet iš to nebūna jokios naudos ar rezultato“, – pabrėžė LDAA valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas teigė, kad fiktyvūs daržovių augintojai pasidalija apie 900 tūkst. Eur išmokų

LDAA valdybos nario Martyno Laukaičio teigimu, toks šių daržovių plotų augimas nėra realus. „Cukinijų auginame 12 ha, padengiame 60–70 proc. Lietuvos rinkos. Tad nesunku suvokti, kad 435 ha cukinijų – nerealus skaičius, tokio perdirbimo pajėgumo Lietuvoje nėra. 50–60 ha – tas skaičius, kurį gali parduoti, bet ne 435 ha. (...)

Aguročių rinka dar mažesnė – auginame 0,5 ha ir visų net neparduodame, tad 70 ha aguročių, jeigu nevyksta perdirbimas, irgi yra nerealus skaičius“, – tikino M. Laukaitis.

Pasak jo, ta pati situacija ir su moliūgais – dažnai jie deklaruojami, siekiant pasididinti produkcijos standartine verte išreikštą žemės ūkio valdos ekonominį dydį, bet į rinką nepapuola, nors paramą fiktyvūs augintojai ir pasiima.

Kęstutis Navickas pažymėjo, kad daržovės neatsiduria tarp rizikingiausių projektų, tačiau pažadėjo užtikrinti visų daržovių plotus deklaravusių augintojų apskaitos monitoringą, siekiant kuo labiau apsisaugoti nuo fiktyvių ūkininkų.

Paviršinių vandens telkinių naudojimo vingrybės        

Profesionali daržininkystė be laistymo – neįmanoma, neabejoja LDAA nariai. Tad galimybė naudotis paviršiniais vandens telkiniais jiems ypač svarbi.

Pasak Asociacijos valdybos pirmininko, oficialiai yra apie 60 įmonių, kurios turėtų ūkininkams padėti gauti leidimus paviršiniam vandeniui naudoti, tačiau apie tai supranta vos viena kita.

„Nėra suprantančių ekspertų, kurie ūkininkams galėtų paruošti dokumentus. Ūkininkui pačiam susigaudyti beveik neįmanoma, nes yra daug tarpusavyje susijusių teisės aktų ir pan.“, – aiškino P. Andriejavas.

Diskusijoje dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikino, kad leidimo išdavimo procedūra yra paprasta, tačiau, anot LDAA direktorės, paprastesnė paviršinio vandens naudojimo tvarka galioja tik tiems, kurie išgauna iki 10 kubinių metrų vandens, o dauguma prekinių daržovių ūkių jo sunaudoja gerokai daugiau.

Be to, netrūksta ir absurdiškų situacijų. Pavyzdžiui, vienas ūkininkas investavo apie 20 tūkst. Eur, kad gautų leidimą paviršiniam vandeniui naudoti, tačiau jo iki šiol negavo.

O štai A. Vaupšas atseikėjo apie 5 000 Eur, kad būtų atlikta poveikio vertinimo analizė ir suteiktas leidimas naudoti paviršinį vandenį, tačiau ilgiau nei po pusmečio gautas atsakymas pribloškė – ūkininkui tokio leidimo gauti nė nereikėjo.

Ūkininkas Algimantas Vaupšas liko abstulbęs kai sužinojo, kad jam leidimo naudoti paviršinį vandenį gauti nereikėjo

S. Gentvilas sutiko, kad taip būti neturėtų ir reikia užkirsti tam kelią, tačiau teigė, jog šias problemas išgirdo pirmą kartą. Vis dėlto LDAA direktorės tikinimu, apie tai kalbėta jau anksčiau su Aplinkos ministerijos atstovais, kurie apie šią problemą ministrui žadėjo pranešti.

Trūksta augalų apsaugos produktų

Daržovių ūkiai susiduria su didžiule problema – Lietuvoje mažas AAP, skirtų naudoti daržininkams, asortimentas.

„Įmonėms per brangu registruoti AAP tam tikroms kultūroms, kurios yra labai nišinės ir kurių auginama palyginti mažai. Gali prašyti laikinojo įvežimo savo poreikiams, bet įmonės nesutinka įvežti dėl per mažo kiekio.

Mes esame priskirti Šiaurės šalių zonai (šiai zonai priskirtose šalyse leistinų naudoti AAP sąrašas yra trumpiausias – red. past.), nors kartais klimatas pas mus subtropinis. Kenkėjai sunaikino mano cukinijų lauką. Į jį investuota gal 80 tūkst. Eur, atskrido kažkokie vabaliukai, kurie būdingi Pietų Lenkijai. Dabar valgysime lenkiškas cukinijas“, – apmaudo neslėpė M. Laukaitis.

Martyno Laukaičio teigimu, į jo cukinijų lauką įsisukę kenkėjai pridarė didžiulių nuostolių

Žemės ūkio ministras teigė, kad, siekiant išspręsti šią problemą, su Europos Komisija bandyta tartis, jog Šiaurės šalių zonai priskiriamos šalys turėtų bendrą AAP registracijos sistemą, tačiau kol kas šis klausimas nepajudėjo.

Pasak kopūstų augintojų, ypač sunku kovoti su šių daržovių kenkėjais, mat insekticidai, kuriuos Lietuvoje galima naudoti, tik kažkiek apmažina kenkėjų populiaciją, bet problemos nesprendžia. Tad jie piktinasi, kad yra priversti konkuruoti su kitų šalių žemdirbiais nevienodomis sąlygomis – kitur esą AAP pasirinkimas gerokai didesnis, netgi kaimyninėje Lenkijoje.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis ragino neseniai pateiktam Augalų apsaugos įstatymui teikti siūlymų, atspindinčių visus iššūkius, su kuriais susiduria daržovių augintojai.

Draudimo kompensavimo sistema nepritaikyta daržovių ūkiams

Pasak P. Andriejavo, palyginti su augalininkais, daržininkai veikia mažesniuose plotuose, bet gerokai didesnės vertės, tad pasėlių draudimo kompensavimo mechanizmas neteisingas.

Jis įsitikinęs – jeigu kompensavimo mechanizmas būtų pakoreguotas daržininkystės sektoriui, tikrai daugiau ūkių draustųsi. Pasėlių draudimo teikiama nauda neabejoja ir A. Vaupšas, kuris šia paslauga naudojasi.

Dabar maksimali draudimo kompensacijos suma siekia vos 100 Eur/ha, tad daržininkams drausti pasėlius tokiomis sąlygomis yra pernelyg didelė finansinė našta – kartais į hektarą ūkiui tenka investuoti 10, 20 ar net 40 tūkst. eurų.

Pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika teigė, kad apie 97 proc. apsidraudusių žemdirbių augina ankštinius ir aliejinius augalus, javus, o daržininkų segmentas yra išties mažas.

Be kita ko, šis segmentas yra ir nuostolingas, pavyzdžiui, nuo 2008 iki 2024 m. bulvių draudimo nuostolingumas siekia net 369 proc.

Tad M. Rusteikos manymu, valstybė žemdirbius draustis turėtų skatinti dar labiau, ypač daržininkus.

„Valstybė skiria milžiniškas lėšas ūkiams, kad išsilaikytų. Tad klausimas – jeigu šis verslas pasitrauks, kur valstybės investicijos nukeliaus?“ – svarstė M. Rusteika, pabrėždamas pasėlių draudimo svarbą.

Pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika pabrėžė, kad pasėlių draudimas naudingas ne tik ūkininkams, bet ir valstybei

Žemės ūkio ministras tikino, kad kompensacijų krepšelis yra toks, kokį turėti leidžia biudžetas.