Kėdainiai. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) tradiciškai kiekvieną vasarą organizuojamoje lauko dienoje šiemet kalbėta ne tik apie lauko, bet ir šiltnamių daržininkystės aktualijas.

Todėl pirmoji renginio dalis vyko Šingalių k. įsikūrusiuose UAB „Agrošiltnamiai“ moderniuose šiltnamiuose.

Į renginį atvyko net du ministrai: žemės ūkio – Kęstutis Navickas ir aplinkos – Simonas Gentvilas. Pastarasis daržininkų renginyje lankėsi pirmąkart. Daržovių augintojai turėjo retą galimybę rūpesčius jiems išsakyti tiesiogiai.

O jų tikrai yra. Dabartinėmis sąlygomis abu subsektoriai susiduria su vis didesniais iššūkiais: augančiais energijos kaštais, aštrėjančia konkurencija, aplinkosaugos reikalavimais (pvz, paviršinio vandens apmokestinimu), pasėlių ir rinkos pokyčiais, orų anomalijomis, darbuotojų stygiumi ir t. t.

Kaip sakė UAB „Agrošiltnamiai“ direktorius Paulius Andriejavas, prieš keletą metų bendrovė sprendė dilemą – užsidaryti ar modernizuoti gamybą ir eiti pirmyn. Pasirinkta rizikuoti – į modernizavimą investuota 6 mln. Eur, pastatyti nauji šiltnamiai. Juose užauginama 50 kg/m² daržovių – du kartus daugiau negu senuose šiltnamiuose. Energijos išteklių poreikis sumažėjo 3 kartus, o darbuotojų poreikis – per pusę. Dabar šiuose šiltnamiuose visus metus dirba 100 žmonių.

UAB „Agrošiltnamiai“ direktorius Paulius Andriejavas papasakojo apie šiltnamių daržininkystės aktualijas

Tačiau šiemet šiltnamininkai džiaugtis neturi kuo: energijos kainos, P. Andriejavo žodžiais, pakilo 7–8 kartus, trąšos ir pesticidai pabrango iki 5–6 kartų. O gamyboje visa tai sudaro net 70 proc. kaštų. Rodydamas dalyje plotų antram derliui pasodintus agurkus, bendrovės vadovas ministrams ir daržininkams aiškino, kad kituose plotuose antro derliaus nesodins dėl pernelyg didelių sąnaudų.

„Kai tiek daug pinigų investuoji į dirbtinį apšvietimą, bendrą modernizaciją, bet paskui negali naudoti lempų dėl elektros kainų, nes užaugintos daržovės tampa per brangios, negali auginti labai ankstyvo ar vėlyvo derliaus, nes per brangu šildyti, tai ateitis tikrai neaiški“, – sakė P. Andriejavas.

Tiek jis, tiek vėliau kalbėjęs Lietuvos šiltnamių asociacijos valdybos pirmininkas Evaldas Mackevičius prašė ministrų skirti daugiau pagalbos šiam sektoriui, pavyzdžiui, dėl rinkos kontrolės.

„Agrošiltnamių“ direktorius Paulius Andriejavas (kairėje) kartu su žemės ūkio ministru K. Navicku aplinkos ministrui S. Gentvilui (centre) perdavė pakuotę mineralinės vatos, kurioje auginamos daržovės ir kurios paskui neišeina utilizuoti, kad ją nuvežtų ministerijos darbuotojams ir šie pamatytų, kaip medžiaga iš tiesų atrodo, o specialistai rastų būdą, kur ją dėti panaudojus

Vandens klausimas išlieka aktualus

Vardindama kitas daržininkų aktualijas, LDAA direktorė Zofija Cironkienė priminė ir seną temą – laistymą.

„Jau daugiau kaip 10 metų šią problemą gvildename, bet niekaip nepavyksta jos išspręsti.

Dabar, kaip žinome, pritarta apmokestinti paviršinį vandenį. Hektarui daržovių palaistyti šis mokestis gali siekti 3–6 Eur per sezoną. Didžiausia problema – ne jo dydis, o gauti leidimus vandeniui naudoti. Rengiamos taisyklės nieko gero nežada – reikės sutikimo iš vandens telkinio savininko. Paprastai tai būna savivaldybės. Tačiau daug telkinių jos išnuomoja.  

Nelaistydami kokybiško ir didelio daržovių derliaus lauke neužauginsime. Kai kas siūlo ūkininkams daryti gręžinius, tačiau viduryje nuomojamo lauko, kur nėra elektros įvadų, jų neįrengsime.

Smulkiesiems augintojams bus dar vienas keblumas – apskaitos naudojamam vandeniui įvedimas, kuris gali kainuoti net 2 tūkst. eurų“, – sakė Z. Cironkienė.

Vėliau kalbėjęs aplinkos ministras S. Gentvilas patikino, kad pagrindinis minėto sprendimo tikslas buvo tikrai ne apmokestinti paviršinį vandenį. Labiau norėta apsaugoti pratekančio vandens telkinių būklę ir suregistruoti didžiuosius paviršinio vandens naudotojus, ypač saugomose teritorijose.

Paskendo dešimtys hektarų kopūstų

Viena vertus – daržovėms vanduo būtinas, ypač per sausras, kurių pastaraisiais metais netrūksta. Kita vertus – per didelis lietaus kiekis, o šis sezonas būtent toks ir yra, daržininkams pridaro itin daug žalos.

Kėdainių r. stambaus daržininko Vidmanto Kvedaro ūkis šiemet patyrė daug nuostolių dėl liūčių. Per 1,5 mėnesio iškrito pusės metų kritulių norma.

Kaip pasakojo filmuotą medžiagą komentuodamas ūkio agronomas, buvo trys labai galingos liūtys, o ypač pražūtinga – liepos 12 dieną. Po jos užtvino didžiulis kopūstų laukas. Ūkio darbuotojai visokiais būdais bandė vandenį pašalinti, bet jo buvo tiesiog per daug. Melioracija veikia, tačiau grioviai buvo perpildyti vandens, kuris ėmė plūsti į pasėlį. Stichija sukapojo ir visai paskandino keliolika hektarų kopūstų ir dar dešimtis hektarų labai pažeidė.

Dar iki šiol traktoriai negali įvažiuoti į tuos laukus.

Tai – tik vienas pavyzdžių, kaip nuo šių metų liūčių kenčia daržovių ūkiai. Kaip pastebėjo Z. Cironkienė, laukai, kuriuose auginamos daržovės, yra melioruoti, drenažai sutvarkyti, problema – ekstremalūs orai.

Daržininkai laukia paramos, ministras sako, kad jos yra

Pabrangusi energetika, trąšos ir kitos daržininkystės ūkio gamybai būtinos prekės išaugino daržovių savikainą. Kaip sakė Z. Cironkienė, daržovių kainos rekordinės, išlaidos joms užauginti – irgi.

„Esame pateikę raštą Žemės ūkio ministerijai, kuriame informuojame apie išaugusias trąšų, energijos ir pan. kainas. Teiraujamės, ar daržininkai gali tikėtis tam tikrų kompensacijų. Pabrangimas itin smogė ne tik šiltnamių daržininkams, bet ir tiems lauko daržovių augintojams, kurie sandėliuoja ir ruošia prekinę produkciją“, – sakė LDAA direktorė.

Daržininkai, kaip ir kiti ūkininkai, norėtų sulaukti pagalbos įsirenginėdami alternatyvios energetikos šaltinius, pavyzdžiui, saulės kolektorius.

Daržininkams aktualus ir pasėlių draudimas bei įmokų už jį kompensavimas. Pasak LDAA direktorės, reikėtų dar peržiūrėti ir pačias draudimo rizikas. Daržovių augintojams neaktualus, pavyzdžiui, iššalimas žiemą, bet svarbios kitos rizikos.

Daržovių augintojai atkreipė aplinkos ministro dėmesį į stumbrų, kurių kaimenės siaubia Kėdainių krašto ūkininkų pasėlius, daromą žalą. Vienas ūkininkas suskaičiavo savo lauke net 100 stumbrų bandą. Ten, kur jie praeina, nieko nelieka.

S. Gentvilas patikino, kad dalis stumbrų greitai bus pervežti į aptvarą Dzūkijoje. Dėl kompensavimo už paukščių padarytą žalą pasėliams vyksta diskusijos, kol kas sprendimo nėra.

Aplinkos ministras pripažino, kad reikia tikslingų diskusijų dėl keliamų kitų aplinkosaugos reikalavimų tam, jog sprendimai būtų aiškūs ūkininkams.

Daržovių augintojai papasakojo ir apie daugiau jiems aktualių problemų, tarkime, apie niekaip neišsprendžiamą importinės produkcijos kontrolę ir kt.

Daržovių augintojai tradiciniame vasaros renginyje šį kartą apžvelgė ne tik lauko, bet ir šiltnamių sektoriaus aktualijas

Atsakydamas į daržininkų iškeltus klausimas ir išgirdęs Z. Cironkienės pateiktą daržovių rinkos apžvalgą, K. Navickas sakė: „Toks jausmas, kad, nepaisant mūsų pastangų finansuoti šį sektorių išskirtinai, pokyčio nėra. Tikrai tikiuosi geresnių rezultatų.“

Pasak jo, dėl bendrų dabartinių ne tik verslui, bet ir visiems gyventojams aktualių problemų „gyvename kaip ant adatų“.

Kalbėdamas apie ateities paramą, žemės ūkio ministras sakė, kad daržovių augintojams skiriamas išskirtinis dėmesys: „Strateginiame plane Europos Komisijos prašome, kad daržovių ūkiams nebūtų privalomo reikalavimo šaltuoju metų laiku padengti laukus biomase. Asociacijoms, tarp jų ir daržovių augintojų, bus suteiktos galimybės rinktis reikalingus mokymus ūkininkams. Manau, bendrai pasistengus šalies gyventojai prekybos lentynose vis dažniau ras lietuviškų daržovių.“

Antroje renginio dalyje daržininkai lankėsi ūkininkų Ernesto Saldžio ir Sauliaus Dambrausko bulvių ir svogūnų pasėliuose, susipažino su drėkinimo ir tręšimo bandymais.