Kauno r. Artėjančio darbų sezono daržovių augintojai laukia su nerimu, nes susiduria su įvairiais iššūkiais: prarandama susietoji parama dėl fiktyvaus pasėlių deklaravimo, mažėja augalų apsaugos produktų pasirinkimas.

Apie šiuos daržovių sektoriaus sunkumus, taip pat daugelį kitų aktualių problemų kalbėta visuotiniame Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ataskaitiniame susirinkime, vykusiame Babtų kultūros centre. Per susirinkimą išrinkta ir nauja valdyba.

Pirmininku perrinktas Paulius Andriejavas. Į naująją valdybą išrinkti Julius Šateika, Sanda Rimdžiuvienė, Martynas Laukaitis, Irma Šiaučiulienė, Dainius Petrovičius, taip pat per susirinkimą pasisiūlęs Algimantas Vaupšas.

Išklausyti daržovių augintojų problemų į renginį atvyko žemės ūkio ministras Andrius Palionis, Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Fortunatas Dirginčius ir NMA Kontrolės departamento direktorius Liutauras Šimkus, Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) direktorius Simonas Pusvaškis, Žemė ūkio rūmų atstovai.

Naujoji Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdyba

Nuo kompleksinių iki konkrečių problemų

Pristatydamas LDAA valdybos veiklos ataskaitą ir sektoriaus iššūkius naujai perrinktas valdybos pirmininkas P.Andriejavas pabrėžė, kad daržininkai susiduria su kompleksiniais iššūkiais, darančiais tiesioginę įtaką sektoriaus konkurencingumui ir veiklos stabilumui.

Vienas iš iššūkių – augančios sąnaudos ir mažėjantis konkurencingumas dėl brangstančios energijos, logistikos, darbo jėgos trūkumo bei neapibrėžtos geopolitinės situacijos. Jis taip pat akcentavo stabilios ir aiškios žemės ūkio politikos poreikį.

Nemažai rūpesčių daržovių augintojams kelia ir stiprėjanti importo konkurencija. Pasak LDAA valdybos pirmininko, problema slypi nevienodose konkurencinėse sąlygose.

„Mes nebijome importo konkurencijos – mūsų produkcija yra kokybiška, auginama tvariai ir atsakingai. Tačiau bijome iškreiptos konkurencijos, kai į rinką patenka produkcija iš trečiųjų šalių, kur nesilaikoma tų pačių reikalavimų: naudojamos nereguliuojamos augalų apsaugos priemonės, netaikomi taršos mokesčiai, o gamybos sąnaudos – visiškai kitokios. Tokia produkcija atsiduria toje pačioje lentynoje kaip ir mūsų, nors sąlygos nėra lygios – tai nėra teisinga“, – teigė asociacijos valdybos pirmininkas.

LDAA valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas ir direktorė Indrė Lukoševičienė

Svarbūs išlieka investicijų ir rinkos klausimai. Nors numatomos reikšmingos paramos priemonės, ūkininkai pastebi, kad jos ne visada išnaudojamos dėl nepakankamai išvystytų realizacijos grandinių ir rinkos neapibrėžtumo.

Daržovių augintojai nemažą dalį susietosios paramos praranda ir dėl fiktyvių augintojų, dažniausiai tokių daržovių, kaip moliūgai, cukinijos, ridikai ar ropės. Tai iškreipia ir patį daržininkystės sektorių, nes rodo jo kasmetį augimą, nors realiai pagrindinių daržovių plotai nekinta.

NMA atstovai patikino, kad moliūgių plotai yra po padidinamuoju stiklu, o už cukinijas, ridikus ir ropes susietoji parama nebus mokama.

Asociacijos nariai siūlė įvesti reikalavimą sėti tik sertifikuotas moliūgų sėklas, tačiau, pasak ministro A. Palionio, tai tik padidintų administravimo išlaidas. Jis siūlo griežtinti sankcijas fiktyviems moliūgų augintojams ir mokėti susietąją parama tik pateikus realizavimo dokumentus.

Papildomų sunkumų kelia ir santykiai su prekybos tinklais – ūkininkai vis dar išlieka silpnesniąja grandimi, turinčia mažesnę derybinę galią. Todėl ypač svarbi tampa kooperacija ir trumpųjų tiekimo grandinių plėtra, leidžianti stiprinti pozicijas rinkoje.

P. Andriejavas pabrėžė, kad bendradarbiavimas ir finansinės paskatos padėtų efektyviau organizuoti produkcijos sandėliavimą, perdirbimą ir pardavimą.

Ekspertinėmis įžvalgomis ir patarimais dalijosi buvusi ilgametė LDAA direktorė Zofija Cironkienė

Daržininkai taip pat atkreipė dėmesį į viešųjų pirkimų sistemą – siekiama, kad ji labiau skatintų ne tik ekologinės, bet ir pagal nacionalinės kokybės sistemas (NKP) bei Lietuvoje užaugintos didesnės pridėtinės vertės produkcijos vartojimą. Vis dėlto šioje srityje vis dar pasigendama didesnio institucijų palaikymo.

Papildomų iššūkių kelia ir atsinaujinančios energetikos plėtra – nors ūkininkai suinteresuoti investuoti, realią pažangą riboja elektros tinklų pralaidumo trūkumas bei ne visada aiškūs finansavimo kriterijai.

Problemos nuolat aptariamos darbo grupėse

LDAA nariai teigia, kad ieškant sprendimų aktualioms problemoms nemažai nuveikta darbo grupėse su valdžios atstovais.

Vienas tokių – paviršinio vandens naudojimo reguliavimas ir registravimasis jo naudotoju. Bendromis pastangomis pasiekta, kad būtų dvigubai padidintas (nuo 50 iki 100 kub. m per parą) vandens kiekis, kurį viršijus būtinas poveikio aplinkai vertinimas, taip pat sumažintas ėminių ėmimo kiekis, atsižvelgiant į telkinio ilgį.

„Vis dėlto 100 kub. m per parą daržininkams labai mažas kiekis. Situaciją dar sunkina ir tai, kad hidrologinius skaičiavimus Lietuvoje atlieka tik viena įmonė“, – sakė LDAA direktorė Indrė Lukoševičienė.

Darbo grupėse identifikuotas ir daržovių augintojams būtinų augalų apsaugos priemonių (AAP) poreikis, nes mažėja daržovėms naudojamų veikliųjų medžiagų prieinamumas.

Žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui daugelis daržovių augintojų problemų gerai žinomos

Pasak LDAA valdybos narės S. Rimdžiuvienės, Lietuvos daržininkams prieinamas siauresnis AAP spektras ir mažesnės naudojimo normos nei, pavyzdžiui, tos pačios šiaurės zonos šalyje Latvijoje, ir tai labai sunkina veiklą.

Vienas iš jos pateiktų pavyzdžių – iš bulvių pasėliams galimų 8 veikliųjų medžiagų tik 4 gamintojų atstovai žada pateikti dokumentus.

Žemės ūkio ministerija siūlo sprendimą – galimybę pačiai asociacijai registruoti produktus, jei gamintojų atstovai nemato intereso to daryti. Tam planuojama ir finansinė pagalba.

S. Rimdžiuvienė atkreipė dėmesį į operatyvaus keitimosi informacija stygių, pateikdama dar vieną pavyzdį. Jos teigimu, prieš sezoną paanalizavus registruotų naudoti augalų apsaugos produktų sąrašą, paaiškėjo, šį sezoną morkų pasėliams jau negalima naudoti herbicido Stomp. Jo normos ženkliai sumažintos ir svogūnų pasėliuose. Beje, Latvijoje jį naudoti morkų pasėliuose leidžiama.

„Dirbti jau tuoj reikės, o daržovių augintojai nebuvo informuoti apie šiuos pokyčius“, – sakė ūkininkė.

Ūkio potencialo išlaikymas mirus savininkui

Keleto LDAA narių mirtys pastaruoju metu išryškino ne tik kartų kaitos problemą, bet ir ūkio potencialo išlaikymo tokiomis aplinkybėmis klausimą. Pasak P. Andriejavo, mirus savininkui, ūkio perėmėjai susiduria su daugybe problemų – nuo veiklos tęstinumo, sąskaitų ir turto valdymo iki įsipareigojimų perėmimo.

Susitvarkyti ūkio paveldėjimo ar perėmimo klausimus užtrunka iki pusės metų, tačiau ūkio veikla sustoja, nes negalima disponuoti sąskaitų pinigais, apmokėti būtinųjų išlaidų, atsiskaityti su darbuotojais, bankais, prisijungti prie duomenų bazių, pvz., norint atleisti darbuotojus.

Asociacijos nariai prašo valdžios atstovų atsižvelgti į tai tvarkant įstatyminę bazę, kad ūkio savininko mirties atveju galima būtų greitai paskirti administratorių ir leisti disponuoti pinigais būtinosioms išlaidoms.

Į daržovių augintojų klausimus atsakė ne tik žemės ūkio ministras, bet ir kitų institucijų atstovai