Dar vienas galvosūkis žemdirbiams
2020-12-21
LŽŪBA prezidiumo nuotolinio posėdžio dalyviai

Vilnius. Ūkininkams svarstant, kaip reikės prisitaikyti prie žaliojo kurso, iššūkiai nesibaigia. Pasirodęs taksonomijos reglamentas, siekiantis klasifikuoti veiklas pagal tvarumą, kelia nerimą ir klausimus, kiek tai turės įtakos kasdieniams darbams.

Šis klausimas svarstytas praėjusį penktadienį vykusiame Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumo nuotoliniame posėdyje.

Pasak LŽŪBA direktoriaus pavaduotojo Eimanto Pranausko, deklaruojama, kad šis reglamentas skirtas finansinėms institucijoms, siekiant padėti apsispręsti, kokios investicijos yra tvarios, o kokios – ne.

Lytagra 2 21 01 11 + Biomase 21 01 18

„Greičiausiai ateityje tvarios investicijos bus pigesnės, netvarios – brangesnės arba jų visai neteiks“, - kalbėjo E. Pranauskas, primindamas, kad galiausiai tai gali paliesti ir žemdirbius.

Praleistas laikas reakcijoms?

Lapkričio pabaigoje pateiktame dokumento projekte Europos Komisija (EK) jau konkretizuoja, kokios veiklos visose šakose – tame tarpe ir žemės ūkyje - gali būti laikomos tvariomis aplinkosaugos požiūriu.

„COPA-COGECA pateikė pozicijos projektą, tada ir mes sužinojome. Jokių diskusijų pas mus nevyko. Kažkas tą tvarumą sprendžia be mūsų. Nežinau, kaip yra kitose šakose. Mes pradėjome procese dalyvauti, teikėme nuomones. COPA-COGECA posėdžiuose, kai klausiame apie taksonomijos sąsajas su BŽŪP, girdime, BŽŪP įgyvendinimo kriterijai nėra nuo jos nutolę. Sunku patikėti, kad šie reikalavimai nenusileis ant BŽŪP reikalavimų“, - sakė E. Pranauskas, klausdamas Žemės ūkio ministerijos atstovų, kokios pastabos bus pateiktos iš jų pusės EK dėl šio reglamento.

Vis dėlto panašu, kad belieka aiškintis dėl dokumento traktavimo, taikymo ir įgyvendinimo tvarkos. Kad taksonomijos reglamentas „de facto jau yra patvirtintas“ teigė ir plačiau jį pristatęs ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Saulius Jasius.

Anot jo, dabar norint įvertinti, kas yra tvaru, šalys narės taiko skirtingus mechanizmus ir kriterijus, tad bandoma įvesti unifikuotą sistemą.

„EK gavo įgaliojimą parengti vadinamuosius kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinamos ekonominės veiklos ir pripažįstamos tvariomis arba ne. Tai - išimtinė EK teisė. Mūsų, kaip valstybių narių, pastebėjimai egzistuoja tik kaip techninės nuomonės ir tuo baigiasi. Balsavimo, pritarimo ar ne - negali būti“, - mechanizmą aiškino S. Jasius.

Jo teigimu, EK buvo įsteigusi darbo grupę, vėliau prie jos prisijungė ir atitinkamų sričių ekspertai. EK teigia, kad buvo atliktas ir įžanginis poveikio vertinimas, gauta nemažai pastabų.

„Tinklalapiuose buvo patalpinti projektai. Bėda, turbūt yra tai, kad per mažai lankomės ir mes, turbūt visi dar nesame įpratę kasdien pasitikrinti, kas ten darosi, todėl patenkame kone į galutinį produktą. Bet EK rodo, kad dialogas su socialiniais partneriais buvo“ , - kalbėjo ŽŪM atstovas apie Lietuvos įsitraukimą paskutiniu metu.

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės patarėja Kristina Indriošienė teigė, kad viską koordinuoja Finansų ministerija, ŽŪM prisijungė tik lapkričio mėnesį, pirmas pastabas EK pateikė gruodžio pradžioje „gal ne tiek giliai į turinį, bet labiau apie santykį“.

Pasak K. Indriošienės, pirmu vertinimu atrodo, kad kriterijai „gerokai viršija tai, ką dabar turime BŽŪP“, todėl ir teirautasi apie šių dviejų sistemų santykį bei kam konkrečiai tai bus taikoma. Gautame atsakyme vis dėlto siūloma ne kiek kvestionuoti taksonomijos reikalingumą, o susitelkti į kriterijus ir teikti pastabas dėl jų. 

„Jie sako, kad taksonomijos reglamentas taikomas tik tam, kam privaloma: finansų rinkos dalyviams bei didelėms įmonėms, kurioms pagal direktyvą yra reikalavimas teikti nefinansines ataskaitas. Bet kiti taksonomiją gali taikyti savarankiškai“, - susirašinėjimą komentavo K. Indriošienė, teigdama, kad ir pati EK supranta, kad mažiems subjektams tai „nepakeliama“, tad jiems kriterijus planuojama adaptuoti proporcingai sumažinant.

Dėl santykio su BŽŪP, taksonomijos reglamentas kelia aukštesnius reikalavimas – tai tampa siekiu, kur link einame, tačiau BŽŪP tęsiama kaip numatyta.

K. Indriošienė sutiko su E. Pranausku, kad nusiraminti, jog tai taikoma tik finansinėms institucijoms – neverta, reikia į tai gilintis, nes „tai kelia vandens raibulius ir jie plėsis. Galiausiai, gegužę bus dar vienas naujas dokumentas“.

Mišrūs ūkiai - nenumatyti

Pagal tai, kas nurodoma dabar, papildoma administracinė našta atsirastų patiems investuotojams, kurie patektų į tą vertinamų kategoriją. Ar žemės ūkis į tai pateks, matyt, anot S. Jasiaus, priklausyti gali ir nuo to, kiek ir kaip juos taikys konkreti finansų institucija. Pavyzdžiui, bankas gali nuspręsti finansuoti tik tvarias investicijas.

Šiuo metu pateiktuose detaliuose veiklų kriterijuose, anot S. Jasiaus, išskiriamos trys žemės ūkio kategorijos: vienmečių augalų auginimas, daugiamečių augalų auginimas ir gyvulininkystės sektorius. Juose analizuojami techniniai parametrai per klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą.

E. Pranauskas iškart išskyrė tokio skirstymo nelogiškumą. Kitame, statistinių duomenų reglamente, yra išskiriamas ir mišrus ūkis. Čia jo nėra.

„Jei EK ignoravo, o ekspertai mano, kad mišrus ūkininkavimas lygus gyvulininkystė plius augalininkystė – tai yra visiška nesąmonė. Visi žinome, kad tai yra abiejų šakų junginys, o ne suma“, - kalbėjo LŽŪBA direktoriaus pavaduotojas, teigdamas, kad tokie trūkumai reikalauja rimto reglamento peržiūrėjimo.

Kitas nerimą keliantis aspektas - tvarumo plano sukūrimas, taikomas bet kurios krypties ūkiui. Jame turėtų būti aprašoma visa ūkio struktūra, esminės valdymo praktikos (žemės dirbimas, sėjomainos, trąšų sunaudojimas ir pan.). Viso to vertinimą, anot S. Jasiaus, po kreipimosi į investicinę įmonę turėtų atlikti nepriklausoma organizacija, vėliau kas tris metus turėtų būti peržiūrima, kaip tas tvarumas kinta.

Tuo tarpu K. Indriošienės teigimu, nemaža dalis pastabas jau pateikusių kitų ES šalių narių būtent ir kvestionuoja šį tvarumą planą, teigdamos, kad tai – perteklinis dalykas, sunkiai pakeliamas mažiems, nepamatuotas sąnaudų prasme. Kyla klausimų ir kas turėtų už tai mokėti, ar būtų kompensacijos ir pan. Pastabų nestinga ir dėl ŠESD, buvusio prieš penkis metus, įvertinimo – kaip tai pamatuoti? EK taip pat sutinka, kad duomenų patikimumo ir prieinamumo klausimas – tikrai aktualus.

Ar reikalavimai bus pakeliami?

LŽŪBA prezidiumo nariams klausimų taip pat nestigo. LŽŪBA viceprezidentas, ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ vadovas Arūnas Grubliauskis svarstė, kad tiek EK, tiek Žemės ūkio ministerija kuo toliau, tuo labiau tolsta nuo gamybos ir ūkininko. 

„Tie reikalavimai ne dėl to, kad žemdirbiai ūkininkautų žaliau, o kad atitiktume reikalavimus bankams. Nematau analizuojančios medžiagos, kiek stambūs mišrūs ūkiai jau dabar esame tvarūs. Visos tos priemonės reikalauja velniškai daug lėšų. Kas ryšis jas atitikti ir plėtoti, pavyzdžiui, gyvulininkystę?“, - retoriškai klausė A. Grubliauskis.

Tai, kad ūkiai tikrai neturi istorinių ŠESD duomenų, sutiko ir S. Jasius, jo teigimu, būtina „EK sakyti, kad startas geriausiu atveju gali būti tik į priekį“, o ne atsispiriant nuo istorinių duomenų.

„Auga Group“ vadovas Kęstutis Juščius pabrėžė, kad ūkininkams, kaip ir kitoms visuomenės dalims, teks prisidėti prie klimato kaitos iššūkių suvaldymo, tad ragino pradėti galvoti, kaip tai daryti. Juolab, kad, jo teigimu, kai kuriuos dalykus tikrai nėra sunku pakeisti. „Efektyvus ūkininkavimas yra kelias į tvarumą“, - priminė K. Juščius.

Ūkininkas, LŽŪBA viceprezidentas Alfredas Bardauskas, svarstė, ar reikalaujant tvarumo planų, nebus pelnomasi žemdirbių sąskaita. „Jei man nereikia jokių paskolų, jei eksportuosiu į trečias šalis – tai gaunasi, kad galime ūkininkauti teršdami. Mes visi turime eiti tuo pačiu keliu. Niekas neprieštarauja, bet jau darome daug reikalavimų ir jų tik daugėja“, - kalbėjo A. Bardauskas, svarstydamas, ar dėl to nebus traukiamasi iš aktyvios gamybos.

S. Jasius teigė, kad į neraminančias pozicijas bus bandoma atkreipti EK dėmesį, tačiau vis dėlto reikia ruoštis. „Esminis dalykas – kas bebūtų, EK link to eis. Mūsų pareiga tai padaryti lengviausi būdu ir mažiausiomis administracinėmis ūkių išlaidomis“, - teigė ŽŪM atstovas.

Vis dėlto LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis priminė, kad „pagal skaičiavimus nuo 1990 metų esame tą emisiją susimažinę 58 proc.“. 

„Komisijos rodo, kad dialogas buvo. Būtent rodo. Nebūkime naivūs, jei nori šitą apynasrį uždėti – jį uždės vėliau ar anksčiau. Mūsų noras kartu su Žemės ūkio ministerija, su kaimyninėmis šalimis, susitelkti, kad jis būtų lengvesni. Mūsų ūkiai šitą padarys, bet smulkūs...“, - kalbėjo J. Sviderskis, ragindamas susitelkti ir veikti kartu. 

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokią inovaciją ketinate diegti savo ūkyje 2021 metais?
Orai