Varėna. Nenašiuose, lengvuose dirvožemiuose ūkininkaujantiems Dzūkijos žemdirbiams išauginti gerą derlių sunkiau nei kitų Lietuvos regionų ūkininkams, todėl mokslininkų patarimai ypač reikalingi ir vertingi. Perlojos bandymų stotyje jau daug metų atliekami tyrimai, padedantys ūkininkams apsispręsti, kokius augalus verta auginti, kuo tręšti, kaip vykdyti sėjomainą.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Perlojos bandymų stoties mokslininkai, sukvietę žemdirbius į seminarą „Dirvožemio organinės medžiagos komponentų gausinimas ir jų tvarumo didinimas ekologinės žemdirbystės sistemoje" aptarė lengvų dirvožemių ypatumus ir pristatė atnaujintą vaistažolių kolekciją.

Atlieka naują tyrimą

Perlojos bandymų stoties direktorė dr. Rūta Česnulevičienė pristatė 5 metus (2016-2020 m.) vyksiantį tyrimą, „Ekologinės žemdirbystės ir miško ekosistemų įtaka lengvų dirvožemių tvarumui ir produktyvumui", kurio metu bus tiriamos 6 ekologinės sėjomainos.

Ūkininkas Gediminas Baublys turėjo nemažai klausimų dr. Rūtai Česnulevičienei

Antrus metus vykstančio tyrimo tikslas - kompleksiniais tyrimais įvertinti daugiamečių ir vienmečių pupinių augalų ir jų derinių su migliniais javais potencialą, praturtinant dirvožemį augalų maisto medžiagomis, organine anglimi (C), išsaugant pavasarinę ir atmosferos drėgmę kokybiškam augalų ir dirvožemio mikroorganizmų vystymuisi.

Organinės medžiagos - būtinybė

Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) doc. dr. Jūratė Aleinikovienė papasakojo apie humuso svarbą žemės ūkio veikloje. „Humusas yra ne tik maisto medžiagų šaltinis augalams, bet ir organinė medžiaga, kuria maitinasi dirvožemio mikroorganizmai.  Nepadidindami organinės medžiagos, nepadidinsime humuso, nes nesuaktyvinsime dirvožemio mikrobiologinių procesų, be kurių nebus ir medžiagų apytakos augaluose", - aiškino dr. J. Aleinikovienė.

J. Aleinikovienės teigimu, tiek ūkininkams, tiek mums visiems labai trūksta žinių apie bendrą mikrobiologinį potencialą - plika akimi sunkiai matomus mikrodarinius, atsakingus už maisto medžiagų transformaciją augaluose (mikroorganizmai jas mineralizuoja iki vandenyje tirpių elementų, kad augalai lengviau įsisavintų).

Esą daugelis įsivaizduoja, kad dirvožemyje gyvena tik bakterijos, nors jame yra ir kitos grupės mikroorganizmų - aktino bakterijos, mikroskopiniai grybai.

Doc. dr. J. Aleinikovienės nuomone, dabartinis dirvožemis daugeliu atvejų yra praradęs mikrobiologinį potencialą

Anot mokslininkės, organika pastaruoju metu tampa pačia didžiausia problema. Jos trūksta, nes neturime iš kur sukaupti, kad galėtume įterpti į dirvožemį. Norint užauginti gerą derlių ir išsaugoti nenualintą dirvožemį, reikia išmanyti sėjomainą ir naudoti šiaudus, žoles, mėšlą, šaknis.

„Ekologiškai ūkininkaujat ypač nederlinguose dirvožemiuose, pastovus organinių medžiagų įterpimas yra būtinybė. Ir tai yra ne tik ūkininko problema -  reikia visuomenės supratimo ir teisingo valstybinio požiūrio į šį klausimą. Jei gyvulininkystė yra mažinama, tai taip ir toliau elgiantis nebus pievų, ganyklų, nebus ir mėšlo", - perspėjo dr. J. Aleinikovienė.

Trąšas gali keisti sėjomaina

Ekologiniai bandymai Perlojoje žieminių rugių, ankstyvų bulvių, žirnių ir vasarinių kviečių laukuose pradėti 2006 metais. Dėl dažno kritulių stygiaus po pirmų ketverių metų vasarinių miežių teko atsisakyti.

„Tiriame du tręšimo variantus. Be trąšų ir naudojant bendrą trąšų vidurkį, tinkamą visiems augalams: azotą - 90 veikl. medžiag. (v. m.), fosforą  _- 20 v. m., kalį - 60 v. m. Žirnių netręšėme, nes jie patys kaupia azotą", - teigė Perlojos bandymų stoties mokslo darbuotoja dr. Vilma Žėkaitė.

Dr. Vilma Žėkaitė ūkininkams patarė gerai suplanuoti sėjomainą ir racionaliai naudoti organines trąšas

Pirmais-ketvirtais metais laukeliuose, kuriuose buvo nenaudojamos organinės trąšos, aparta žalioji trąša - lubinai, kitus ketverius metais -  raudonieji dobilai,  trečioje rotacijoje auginami žirniai. Atliekami tyrimai parodė, kad bandymo laukeliuose sąlygos augalams augti pakankamai geros, dirvos rūgštumas nesumažėjo, humusas siekia 1,8 proc. Fosforo ir kalio kiekis - didelis ir vidutinis.

Antrajame bandymų variante laukai buvo tręšiami ilgai veikiančiomis ir ilgai neišsiplaunančiomis trąšomis, kurias augalai puikiai įsisavina - suspaustu mėšlu arba kaulų miltais. Paaiškėjo, jog netręštuose laukuose išaugintas derlius siekia 1,5 t, o tręštuose - 2 t didesnis.

„Iš gautų tyrimų rezultatų aišku, kad ūkininkai, tręšdami pasėlius organinėmis trąšomis, turi neužmiršti ir sėjomainos bei būtinai atlikti dirvožemio kokybės tyrimus. Pagalvoti, kas tuose laukuose turėtų augti, kaip augti, koks yra dirvožemis, kokius augalus reikėtų parinkti žaliajai trąšai. Tada be organinių trąšų galima išgyventi. Tačiau tai yra labai gerai sutvarkytos sėjomainos ilgų metų darbo rezultatas", - patarė dr. V. Žėkaitė.

Anot doktorantės Aušros Gudauskienės, dirvožemio organinės anglies ir augalų maisto medžiagų mažesni kiekiai išsiplauna miške, kur maisto medžiagos gali kauptis miško paklotėje, nei dirvožemyje. 

Vaistažolės domina visus

Vaistažolių kolekcija Perlojos bandymų stotyje pradėta kurti nuo 2004-ųjų, kai jai vadovauti ėmė dr. Rūta Česnulevičienė.

„Ūkininkams susirinkus į lauko dienas, vis eidavome į kviečių, grikių, avižų, bulvių laukus. Pagalvojau, kiek galima vaikščioti po tą patį, reikia sugalvoti dar ką nors įdomaus. Turėjau draugų buvusiame Botanikos institute, kuriame buvo vaistinių augalų kolekcija. Jie ir pagelbėjo - padovanojo vaistinių augalų daigelių ir sėklų. 26 rūšių vaistinius augalus pasodinome 12 arų plote", - pasakojo dr. R. Česnulevičienė.

Anot R. Česnulevičienės, jai pačiai buvo malonus netikėtumas, kai ūkininkai pirmiausia eidavo ne javų žiūrėti, bet pasukdavo į vaistažolių kolekciją, kurios tikslas - ne moksliniai tyrimai. Mokslo darbuotojai norimi parodyti žmonėms, kokios yra augalų savybės, kaip juos galima panaudoti sveikatai stiprinti, kaip prižiūrėti.

„Galbūt tokį susidomėjimą kėlė tai, kad ir anksčiau Varėnos rajone žmonės laukuose, pamiškėse rinkdavo vaistines žoleles. Jas priduodavo supirkimo punktuose ir nemažai uždirbdavo. Dabar susidomėjimas vaistinėmis žolelėmis vėl išaugo, vis daugiau žmonių jų pasisodina savo sodybose", - džiaugėsi dr. R. Česnulevičienė.

Į gana dažnai užduodamą klausimą, kur parduoti vaistažoles, dr. R. Česnulevičienė atsako, kad pirmiausia reikėtų pradėti patiems dažniau jas vartoti vietoje perkamų prekybos centruose, dovanoti artimiesiems, draugams Kalėdų, Velykų proga.

Jei augini ekologiškai, tai vaistažoles reikia kruopščiai prižiūrėti, daug kartų ravėti, įsitikinusi dr. Rūta Česnulevičienė

Vaistažolių auginimas, labai daug rankų darbo reikalaujantis darbas. Būtent dėl šios priežasties, iki 30 arų ploto išplėstą vaistažolių kolekcijos plotą teko vėl sumažino iki 12 arų.

Iki 18 sumažėjo ir auginamų vaistažolių rūšių skaičius. „Atsisakėme tų, kurios prasčiausiai augo, galbūt rūgštus dirvožemis nepatiko ar kokios kitos priežastys buvo. Iš 4 rūšių mėtų liko tik viena", - apgailestavo dr. R. Česnulevičienė.

Didžiąją dalį kolekcijos sudaro daugiametės vaistažolės -..šalavijai, mėtos, kraujažolės, ežiuolės, čiobreliai ir kitos.

Perlojiškiai vaistažoles džiovina senos daržinės palėpėje, kur yra tamsu ir gera oro ventiliacija

Taip džiovinant geriausiai išsaugomos vaistinės savybės, o išdžiūvusios žolės būna gražios žalios spalvos. R. Česnulevičienės nuomone, vaistažolės turi būti auginamos tik ekologiškai, nenaudojant jokių sintetinių trąšų ir pesticidų. Ir džiovinamos natūraliai.

MŪ inf.