Broileriai užaugs greičiau, dedeklės kiaušinių duos daugiau
2021-10-11

Kaunas. Naminių paukščių mityba tampa vis sudėtingesnė, reikalavimai jų gerovei, taip pat ir į aplinką išskiriamiems kvapams – vis griežtesni, tačiau trumpėja broilerių auginimo laikas, didėja dedeklių produktyvumas.

Mokslinės paukštininkystės šimtmečio proga Lietuvos paukštininkystės asociacija (LPA) kartu su Kauno technologijos universiteto Dirbtinio intelekto centru surengė seminarą apie paukščių mitybą, dirbtinio intelekto panaudojimo galimybes žemės ūkyje.

Tai, ką paukštininkystės mokslas pasiekė per 100 metų, yra sunkiai suvokiama. LPA prezidentas habil.dr. Vytautas Tėvelis teigė, kad mokslo proveržis įvyko 1965 m., tačiau dabar broilerių mėsa kartais yra ne tokia, kokią įsivaizduojame paukštieną.

RVAC 21 09 30

„Pažanga milžiniška, bet mokslui reikės kreipti dėmesį ir į tai, kaip suvaldyti ne visai gerus procesus“, – pabrėžė V. Tėvelis.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas habil.dr. Vytautas Tėvelis pabrėžė ne tik paukštininkystės mokslo pažangą, bet ir iššūkius

Žinomas paukštininkystės specialistas, KTU vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Romas Gružauskas savo pranešimą pavadino „Paukščių mityba. Quo vadis“.

Klausimas, kur eina paukštininkystė, pasak profesoriaus, atitinka šiandienos kryptį: „Pirmą kartą Lietuvos istorijoje surengtas seminaras apie dirbtinio intelekto taikymą paukštininkystėje, kad būtų galima suformuoti naudingą ir gamybai reikalingą praktinę ir tuo pačiu – mokslinę vertę.“

Didžiausias dėmesys – naminių paukščiams mitybai

„Nežinočiau, kaip lesinti vištas“, – pusiau juokais, pusiau rimtai pasakė V. Tėvelis, išklausęs R. Gružausko pranešimo, kuriame buvo pateikta naujų duomenų apie paukščių mitybą ir ateities perspektyvas.

Šiuo metu vienas broilerių lesalas balansuojamas pagal 150, dedeklių – pagal 90 kiekybinių ir kokybinių rodiklių. Numatoma, kad 2050 m. broileriai iki 2,5 kg bus užauginti per 32–33 dienas, vystoma nauja kryptis – nutrition in ovo, t. y., embriono maitinimas kiaušinyje nuo 17–18 d., kad geriau augtų išsiritęs viščiukas. Paukščiai bus lesinami pagal lyties fiziologinius poreikius, didinama pridėtinė vertė, vis plačiau vystoma ekologinė paukštienos gamyba ir be antibiotikų.

Kalbant apie dedekles prognozuojama, kad po mažiau kaip 30 metų višta per metus padės apie 330 kiaušinių, lesalų sąnaudos vištai sumažės iki 95–98 g (dabar – 110–115 g), gerės pašarų konversija, produktyvumo trukmė bus 110–115 savaičių. Bus kuriami specialios paskirties produktai, naudojant kiaušiniuose esančias medžiagas, nes kiaušinyje yra tūkstantis įvairiausių baltymų.

Prof. R. Gružauskas pabrėžė, kad dar labiau didės paukštienos gamybos reikalavimai, atitinkamai – ir paukščių gerovei. Reikės mažinti iš paukštidžių išskiriamų dujų ir kvapų sklaidą, kurti palankią aplinką.

Klausimas, kur eina paukštininkystė, pasak KTU vyriausiojo mokslo darbuotojo prof. habil. dr. Romo Gružausko, atitinka šiandienos kryptį

Pašarinių žaliavų maistingumas vertinamas pagal 124 kokybinius rodiklius

Lankydamasis Lenkijos pašarų gamybos įmonėje „Cedrob pazce“, kuri gamina 600 tūkst. t kombinuotųjų pašarų (visoje Lietuvoje pagaminama 500 tūkst. t), R. Gružauskas atkreipė dėmesį, kad daugelis komponentų naudojami skystos formos (metioninas, lizinas, antioksidantai, aliejai, riebalai, fermentai, organinės rūgštys ir kt.). Šių žaliavų kaina 8–18 proc. mažesnė už jų miltelinę formą, be to, skysti komponentai padeda sutaupyti iki 7 proc. energijos sąnaudų, padidinti gamybos našumą juos granuliuojant, užtikrina reikiamą drėgmę. Ir lesaluose nelieka smulkių dalelių, kurių paukščiai nelesa.

Profesorius visą laiką pabrėžia augintojams: „Reikia nuolat analizuoti pašarines žaliavas.“ Pašarinių žaliavų maistingumas vertinamas pagal 124 kokybinius rodiklius – baltymus, aminorūgštis, jų virškinamumą, aliejus, riebalus, riebalų rūgštis, ląstelieną ir jos sudedamąsias dalis, mikro– ir makroelementus, apykaitos energiją ir t. t.

Paukščių lesalai, turintys daug baltymų, predisponuoja paukščių nekrozinį enteritą. Jei lesalai turi didelę baltymų koncentraciją ir nesubalansuotas aminorūgštis, tai mažina lesalų virškinamumą. O visa, kas nesuskaidoma, teigė lektorius, maitina mikroorganizmus, taip pat – ir patogeninius.

Nesvarbių dalykų, kalbant apie lesalus, nėra. Gegužę prasideda šilumos stresas ir trunka iki rugsėjo, tad šiuo laiku ypač svarbus skaičiuoti elektrolitų balansą.

Daugelio organizmo baltymų sintezei, sudarančių raumenis, kaulus, kremzles, odą, plunksnas reikalinga siera. Ji įeina į baltymų, aminorūgščių, kai kurių hormonų, vitaminų sudėtį, reikalinga virškinimui, taip pat, pabrėžė R. Gružauskas, kepenyse pasigaminusi sieros rūgštis suriša rezorbuotus storojoje žarnoje žalingus baltymų puvimo produktus. Siera, kaip insulino sudėtinė dalis, padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Ir broileriams, ir dedeklėms labai svarbu lesalo dalelių dydis. „Sojos rupinių dalelių dydis 0,9–1,2 mm skatina geresnį baltymų virškinimą ir sumažina neigiamą tripsino inhibitorių, randamų sojos rupiniuose, poveikį paukščių produktyvumui“, – toliau profesorius vardijo, į kokias lesalų savybes atsižvelgti.

Paukščių mitybai naudojami aliejai ir riebalai, kuriuose gali būti nemaža dalis laisvųjų riebalų rūgščių, skatinančių ląstelių oksidacinius procesus. Jų kiekis lesaluose negali viršyti 15 proc.

„Ateityje vis daugiau kalbėsime apie tokius dalykus, kaip fenoliniai junginiai, natūralūs antioksidantai. Naudojant lietuviškus grūdus, kuriuose labai daug stipriomis antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių ferulo rūgščių, gausime geresnę paukštienos produkciją“, – teigė KTU profesorius.

Pastaruoju metu intensyviai tiriamos baltyminės žaliavos – spirulina, pludena, vabzdžių miltai, vienos ląstelės baltymų gamyba iš grybų ar bakterijų.

Ateina antros kartos genetiškai modifikuotos žaliavos. Profesoriaus manymu, jų nereikia bijoti – bus mažiau antimitybinių medžiagų ir daugiau vitaminų, mikroelementų ir aminorūgščių. „Tokios pasaulinės tendencijos“, – sakė jis.

Daug fenolinių antioksidantų turi žirniai, pupos. Pasaulyje jau atsiranda spalvoti kviečiai – juose gausu antocianinų, tai stiprūs antioksidantai, galintys neutralizuoti žalingą laisvųjų radikalų poveikį.

Paukščiams labai svarbu išvengti oksidacinio šilumos streso šiltuoju metų laiku ir turėti sveiką žarnyną. „Jeigu suvaldome šią problemą, išsaugome sveiką žarnyną, turime geros kokybės paukštieną arba kiaušinius“, – akcentavo prof. R. Gružauskas.

Pagerinti lesalų maistinę vertę ir palaikyti žarnyno sveikatingumą gali fermentacija, tai įrodo su ekstruduotomis ir fermentuotomis sėlenomis atlikti tyrimai. Bandymus kartu su LSMU Veterinarijos akademijos prof. Elena Bartkiene prof. R. Gružauskas atliko žinomo augintojo Sigito Petkevičiaus įmonėje „Petkus“, bendrovėje „Vievio paukščiai“.  

Mityba turi reikšmingos įtakos ir mažinant paukštienos defektus (pvz., „medinę krūtinę“ – išpūstą, blyškią, kietą). Naudojant tam tikrus pašarų priedus, optimizuojant aminorūgščių santykį defektus galima sumažinti.

Ateities perspektyva – pagal paukščio genotipą pritaikyti lesalai. „Nutrigenomika – tai genų reakcija į lesalus. Ji labai svarbi, norint suprasti skirtingų maistinių medžiagų poveikį genų raiškai ir yra racionalesnės genų raiškos pagrindas. Ji padės gerinti produktyvumo rezultatus“, – įsitikinęs R. Gružauskas.

Paukštidėse diegiamos tokios technologijos, kad 6 paukštides po 30 tūkst. paukščių gali prižiūrėti vienas žmogus. Ir ateityje jų bus tik dar daugiau, kurios leis stebėti sveikatos ir gerovės rodiklius, bus sukurtos ankstyvojo įspėjimo apie sveikatą sistemos, leidžiančios nustatyti ir kontroliuoti mitybos ir aplinkos problemas. Naujoviškos ventiliacijos sistemos pagerins aplinkos vėdinimą.

Neišvengiamai į paukštienos sektorių ateis ir dirbtinis intelektas.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip motyvuojate savo ūkio darbuotojus?
Orai