Plungė. Norint gerų pieno ūkio rezultatų, turi matyti toliau savo ūkio, gilintis į geriausias ūkininkavimo praktikas ir mokytis iš geriausiųjų, analizuoti ekonominius veiklos rezultatus ir daryti išvadas.

Tokių tikslų vedini Skuodo r. ūkininkai Simona ir Marius Gedgaudai įsitraukė į tarptautinę veiklą ir raško sėkmingo darbo ir šiuolaikiško požiūrio vaisius.

„Esu dėkinga Tomui Raudoniui ir Danutei Palkimienei, kad ieško įkvėpimo ūkininkams, kad pasižvalgo ir toliau už Lietuvos ribų“, – sakė Europos pieno ūkininkų klubo (angl. European dairy farmers, EDF) klubo narė Simona Gedgaudienė.

Ji dalyvavo EDF kongrese Portugalijoje ir savo įžvalgomis, kas nustebino ir dar labiau įkvėpė, pasidalijo su kolegomis ūkininkais EDF seminare „Europos patirtis Lietuvos ūkiams“ Plungėje.

Europos pieno ūkininkus vienija meilė darbui

Tapę EDF nariais, Gedgaudai dalijasi su kitais ūkiais visais duomenimis, tuo pačiu ir savo veiklos rezultatus gali palyginti su panašiais kitų šalių ūkiais.

„Esame labai skirtingi ir būtų sunku lygintis, jeigu negautume konkrečių ekonominių skaičių. Vis dėlto esant dabartiniams iššūkiams, klimatinėms sąlygoms, su kai kuriomis šalimis, pavyzdžiui, Nyderlandais, Portugalija, vieni nuo kitų skiriamės kaip diena ir naktis“, – sakė Simona.

EDF kongrese, pasak jos, teko išlaikyti tris varginančias, tačiau labai įdomias dienas, kurios labai praplėtė akiratį, suteikė daug žinių.  

Pirmoji diena buvo teorinė – vyko seminarai, pranešimai, duomenų analizė. Antrąją dieną patirtimi dalijosi įvairių šalių ūkininkai, dauguma jų turi labai gilias ūkininkavimo tradicijas, ūkininkauja iš kartos į kartą ir daugelis yra mažiausiai ketvirtos kartos ūkininkai.

„Girdėjome istorijų, kaip, susiklosčius aplinkybėms, tenka mesti gerus darbus, kad tęstų šeimos ūkio tradicijas, kad senelių ir prosenelių įdirbis nenueitų šuniui ant uodegos“, – vaizdžiai kalbėjo Simona.

Viešint ūkiuose kilo daugybė klausimų, nes buvo labai vertinga ir įdomi kitokia patirtis. „Kaip ir Lietuvoje sakė Steffi (EDF analitikė Steffi Wille-Sonk – red. past.), Vakaruose žmonės labai mėgsta ūkininkauti, jie mėgaujasi tuo, ką daro. O mes labiau mėgstame problemas vardyti, nors ir ten ūkininkai jų turi daugybę, tik dėl savo požiūrio geba bendrauti nesiskųsdami“, – pastebėjo S. Gedgaudienė.

Kadangi Vakarų ūkininkai žingeidūs, Simona teigė taip pat sulaukusi daug kitų šalių dėmesio ir klausimų. O ūkiuose, kuriuose lankėsi, viskas veikė be priekaištų, tai buvo itin pažangūs pieno ūkiai.

Didelį įspūdį Simonai paliko kukurūzai, kurie Portugalijoje auga visur, net prie bažnyčių, gražiausių vilų ir tvorų. „Ir sugyvena visi gražiai – ūkininkams leidžia per savo sodus ir net gėlynus važiuoti kukurūzų derliaus nuimti, – stebėjosi ūkininkė. – Kukurūzai ten nuolat drėkinami, jau keturių savaičių atrodo įspūdingai. Tai tikras jų auksas. Žiūrint šiemet į mūsų kukurūzus vaizdas labai liūdnas atrodo.“

Reziumuodama S. Gedgaudienė sakė, kad Europos pieno ūkininkus vienija vienas dalykas – meilė darbui. „Visi dirbame daug, įdedame daug pastangų, kad gyventume ir dar paliktume ką nors ateities kartoms“, – akcentavo ūkininkė.

Ūkio melžiamų karvių banda – didelė ir produktyvi

Simonos ir Mariaus Gedgaudų ūkio Mažuosiuose Rūšupiuose pamatus padėjo Mariaus tėvai, pradėję ūkininkauti po nepriklausomybės atkūrimo su keliais ha žemės ir keliomis karvėmis. Darbščių žemaičių ūkis greitai plėtėsi, nuo vaikystės prie ūkio sukosi ir Marius, o maždaug prieš 20 metų prisijungė ir Simona. Netrukus jie pradėjo vystyti savo ūkį.

„Tėvų ūkis pamažu mažėjo, o mūsų plėtėsi“, – šypsosi Simona, pasakodama apie natūraliai įvykusią kartų kaitą. Prieš metus jie paėmė paskutines 50 karvių iš tėvų, nes labai gailėjo parduoti savo užaugintas piendaves. Tad ir trečią melžimo robotą teko įsigyti.

Ūkyje dabar yra apie 200 karvių ir net 135 telyčios. Su ūkio plėtra atsirado naujų problemų ir iššūkių. Ūkis turi ribotą teritoriją, nes įsikūręs tarp draustinio ir kaimynų sklypų, kurie nenori žemės parduoti. Tad labiausiai trūksta vietos.

„Bet turime ir kuo džiaugtis – pirmiausia, dideliu produktyvumu, karvės duoda daugiau kaip 11 t pieno per metus. Telyčioms atliekamas genominis tyrimas, jo duomenys leidžia atsirinkti pačias geriausias ir perspektyviausias telyčias. Tad judėsime į priekį“, – sako Simona.

Pieno sektoriaus perspektyvos atrodo neblogos

Seminare Raudonių ūkio vadovas Tomas Raudonius išsakė gana optimistiškas artimiausios ateities pieno sektoriaus prognozes. Jo vertinimu, dabar gamintojams pagal supirkimo kainas yra piko laikotarpis, nors tai reiškia, kad netrukus kainos gali pradėti leistis žemyn.

Pasak gerai rinką išmanančio T. Raudoniaus, pieno gamyba pasaulyje didėja, tik klausimas, ar išsilaikys ir didesnis vartojimas. Pasaulinė pieno gamyba labai priklausys ir nuo šiuo metu silpnesnio dolerio kurso.

„Šių metų antrąjį pusmetį, mano spėjimu, tikėtinas kelių centų kainos nusileidimas“, – sakė jis.

Sviestas „tempia“ didžiąją dalį pieno kainos. Sūriai irgi generuoja pakankamai gerą pridėtinę vertę ir palaiko žaliavinio pieno kainos lygį pakankamai aukštą. „Tačiau įtampos sektoriuje yra, nes perdirbėjai, mokėdami daugiau už žaliavinį pieną, tiek daugiau už produktus neuždirba ir jų pelnai nėra tokie, kaip anksčiau“, – pastebėjo T. Raudonius.

Bet jis pranešė ir gerų žinių  pieno gamintojams. Perdirbėjai Lietuvoje, Latvijoje labai daug investuoja į plėtrą, gamybai trūksta maždaug 40 proc. pieno, tad vidinė konkurencija dėl žaliavinio pieno didės ir tai, T. Raudoniaus manymu, bus varomoji jėga mokėti daugiau ūkininkams.