Kėdainiai. Rudenį startavęs keturių kompanijų projektas „Gero derliaus link" įgauna pagreitį - neblogai peržiemojusius rapsus įvertinę specialistai dėlioja tolimesnę jų priežiūros programą. Šiuo metu geriausiai atrodo į arimą ir gilųjį kultivavimą sėti rapsai, o štai sekliai skustoje dirvoje augantys augalai gerokai atsilieka ir dydžiu, ir pasėlių tankumu.

Praėjusios vasaros pabaigoje keturios kompanijos - „Väderstad", „Syngenta Agro Services AG", „Ivabaltė" ir „Arvi Fertis" - pradėjo vykdyti bendrą projektą: naudodami savo atstovaujamus produktus ir naujausius technologinius sprendimus, siekia išauginti kuo gausesnį komercinių lauko augalų derlių, o rezultatais pasidalinti su žemdirbiais. Pirmasis gamybiniams eksperimentams pasirinktas augalas - žieminiai rapsai.

Projekto „Gero derliaus link" pristatymas sulaukė didelio žemdirbių susidomėjimo

Projektas startavo rugpjūtį

Bendrovės „Väderstad" valdomame žemės sklype Kėdainių r. Saviečių kaime, žieminiai rapsai buvo pasėti 2013 m. rugpjūčio 22 dieną į trimis skirtingais būdais paruoštą dirvą. Vienas plotas dirbtas su universaliu skutikliu Väderstad TopDown 300, žemės dirbimo gylis buvo 20 cm. Antrajame laukelyje žemė suarta plūgu Rabe Albatros, arimo gylis - 25 cm. Trečiasis plotas įdirbtas diskiniu skutikliu Väderstad Carrier X 425, dirbta dvigubai sekliau negu pirmajame laukelyje - 10 cm gyliu. Ir abu skutikliai, ir plūgas buvo agreguoti su traktoriumi Fendt 939 Vario.

Sėjai pasirinktos penkios kompanijos „Syngenta" žieminių rapsų veislės: Nelson, SY Kolumb, NK Technik, NK Petrol ir Saveo. Sėta mechanine sėjamąja Väderstad Rapid 300C Super XL su lokaliniu trąšų įterpimu. Sėjos norma buvo 47 augalai viename kvadratiniame metre.

Projekto dalyviai (iš kairės) Sigitas Šakys („Ivabaltė), Virgilijus Paltanavičius („Arvi Fertis"), Odeta Šišlavienė ir Juozas Semaška („Syngenta"), Mantas Orla („Väderstad")

Sėjos metu buvo patręšta „Arvi Fertis" trąšomis NPK (B) 5-15-30 (+0,02) 200 kg/ha ir 240 kg/ha norma. Be to, geresniam trąšų pasisavinimui išpurkštos azotą ir fosforą fiksuojančios bakterijos. Kad tręšimas būtų ekonomiškai pagrįstas, bendrovė „Prymo" atliko dirvožemio tyrimus.

Pasėlis du kartus nupurkštas herbicidais - kitą dieną po sėjos naudotas Brasan ir Teridox mišinys (1+1 l/ha), paskui, rugsėjo 6 d., nupurkšta Agil 0,7 l/ha (reikėjo sunaikinti pabiras). Purkšta Dammann Land-Cruiser ANP 3024 purkštuvu, agreguotu su traktoriumi Fendt 415 Vario. Prie kiekvieno žemės dirbimo varianto palikta po kontrolinę (nepurkštą) juostą, kad akivaizdžiai būtų galima įvertinti skirtumus.

Prasčiausias vaizdas - sekliai skustame plote

Kovo 21 d. įvertinus rapsų peržiemojimą, geriausiai atrodė skutikliu TopDown dirbtoje dirvoje pasėti rapsai: jų pasėlis buvo tankiausias, augalai stambūs ir sveiki, šaknys ilgos ir storos. Artame plote augalų tankis retesnis (tai galima paaiškinti tuo, kad sėta buvo iš karto į šviežiai artą žemę, be sutankinimo, todėl kai kurios rapsų sėklos tiesiog per giliai įkrito), tačiau patys augalai savo parametrais nesiskiria nuo giliai skutikliu įdirbtoje dirvoje pasėtųjų(tik šiek tiek plonesni šaknies kakleliai). Be to, artame plote visai nėra piktžolių.

Kad renginio dalyviams nereikėtų klampoti po šlapius laukus, renginio organizatoriai išvakarėse iškasė skirtingai dirbtoje žemėje peržiemojusių rapsų pavyzdžius. Iš šiaurinių šalies rajonų atvykę žemdirbiai neslėpė pavydo - apie tokius rapsus jie šiemet gali tik pasvajoti, nes žiema šiems augalams buvo negailestinga

Sekliame skutime - daug tuščios vietos ir nemažai piktžolių, o patys rapsų augalai gerokai smulkesni ir trumpesnėmis šaknimis. Įtakos menkesniems augalams galėjo turėti ir herbicidų likučiai po priešsėlio (vasarinių kviečių).

Bendrovės „Ivabaltė" vadybininkas Gintaras Dovydėnas pristatė modernius RAUCH tręštuvų modelius, skirtus intensyviems ūkiams, bei itin našius savaeigius Challenger RoGator purkštuvus

„Gilus žemės dirbimas - pirmoji augalų apsaugos priemonė", - reziumavo bendrovės „Syngenta" produktų ekspertas Juozas Semaška. Pasak jo, šiuolaikinėje augalų apsaugoje pesticidų naudojimas atsiduria 9-10 vietoje, po visų kitų agrotechnologinių elementų: sėjomainos, sėklos paruošimo, atsparių veislių pasirinkimo, pagrindinio žemės dirbimo, augalų likučių įterpimo į dirvą, subalansuoto tręšimo ir t. t.

„Syngenta" vyr. pardavimų palaikymo atstovas Linas Varanauskas mano, kad po nepalankios žiemos išsiplės vasarinių javų plotai, tai reiškia, kad sutrumpės laikas žieminių rapsų sėjai, o tokiu atveju geriau rinktis rapsų hibridus

„Tolimesni rapsų pasėlių apsaugos planai būtų tokie: pirmam purškimui nuo paslėptastraublių - Karate Zeon, nuo rapsinių žiedinukų - Plenum, nuo pagrindinių rapsų ligų (sklerotinio puvinio, juodligės) - Amistar Xtra, o augimo pabaigoje kaip defoliantas bus naudojamas Reglone Super", - išdėstė J. Semaška. Pasak jo, defolianto panaudojimas rapsuose šiemet gali būti itin aktualus, nes rapsai gali nevienodai bręsti tuose regionuose, kur buvo apšalę rapsų augimo kūgeliai ir augalai augins šonines šakas iš miegančių pumpurų.

Sėjomainas teks įvairinti

„Syngenta" vyr. pardavimų palaikymo atstovas Linas Varanauskas priminė prastos sėjomainos keliamus pavojus. „Pagrindinė bazė rapsų (apie 70 proc.) mūsų šalyje sėjama po dvejų metų kviečių, o 45-50 proc. kviečių sėjama po 2 ar 3 metų kitų varpinių augalų. Turint tokią sėjomainą, kviečių derlius sumažėja maždaug 1 t/ha, o rapsų - 0,5-0,8 t/ha", - sako L. Varanauskas.

„Syngenta" marketingo specialistė Odeta Šišlavienė paragino žemdirbius pasitaikius progai apžiūrėti projektinio bandymo laukus - jie bus atviri lankytojams, o visa informacija pateikta lauko stenduose

Jo manymu, žemdirbiai bus priversti įvairinti sėjomainą, nes degraduoja dirvožemiai, mažėja humuso kiekis, atsiranda ligų ir kenkėjų. Tarkime, didelė rapsų koncentracija lėmė rapsų gumbo išplitimą. Vokietijoje ankštiniai augalai pasėlių struktūroje sudaro 10-12 proc., o Lietuvoje - 1-2 proc. Tiesa, šiemet jaučiamas pagyvėjimas, žemdirbiai žada ankštinių augalų sėti kur kas daugiau - tai geros tendencijos.

„Į kitą pasimatymą kviečiame per rapsų žydėjimą, tuomet tikrai eisime į laukus", - prižadėjo O. Šišlavienė. Bandymų plote dar planuojama pasėti ir skirtingų veislių kukurūzų.

MŪ inf.