Raseiniai. Belgų mėlynųjų veislės galvijų panaudojimas pieninių karvių bandose – neretai naudojama praktika ir Lietuvos ūkiuose. Tačiau retas įsigilina, kodėl tai verta daryti.
Kodėl verta genetiškai neperspektyvius pieninius galvijus sėklinti su belgų mėlynųjų sperma, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) nariams pasakojo lektorius iš Belgijos „Belgium Blue Genetics“ (BBG) veislininkystės įmonės Simonas Nopenas (Simon Noppen). BBG įmonė turi 160 belgų mėlynųjų bulių, per metus pagamina apie 4 mln. spermos dozių.
Manoma, kad belgų mėlynieji, turintys dvigubo raumeningumo geną, ypač svarbūs bus artimiausioje ateityje, kai reikės išmaitinti vis didėjančią žmonijos populiaciją. „Tik gera genetika padės išmaitinti pasaulį 2050 metais“, - teigė lektorius.
Lektorius iš Belgijos „Belgium Blue Genetics“ veislininkystės įmonės Simonas Nopenas LGVA nariams pasakojo, kada ir kodėl verta pieninius galvijus sėklinti su belgų mėlynųjų sperma
Belgijoje auginama 1 mln. galvijų, iš kurių 50 proc. yra belgų mėlynieji, tai sudaro 98 proc. pasaulio populiacijos. Belgų mėlynuosius šalyje laiko 2 tūkst. veisėjų. Karvės aukštis yra maždaug 1,33 m, svoris – 725-1000 kg, bulių ūgis siekia beveik pusantro metro, svoris – 1200-1450 kg. Nors jie vadinami mėlynaisiais, iš tiesų būna trijų spalvų – balti, juodmargiai, mėlynieji.
Vienintelė problema, kurią turi belgų mėlynieji – veršeliui atvesti reikalingas cezario pjūvis. Bet veršingumo laikotarpis yra truputį trumpesnis. Grynaveislis belgų mėlynųjų veršelis gimsta 44-47 kg svorio. S. Nopeno teigimu, svarbus belgų mėlynųjų išskirtinumas – ankstyvesnis veršiavimosi amžius, palyginti su kitomis, pvz., limuzinų, šarolė veislėmis. Intensyviai auginami belgų mėlynieji pirmą kartą veršiuojasi 24 mėn. amžiaus.
„Kartais žmonės manęs klausia, ar belgų mėlynieji šeriami steroidais, kad yra tokie raumeningi?“ – juokėsi S. Nopenas. Tiesa ta, kad belgų mėlynųjų raumeningumas yra visiškai natūralus, nulemtas Myostatino geno mutacijos. Būtent dėl šios mutacijos belgų mėlynieji ir kryžminami su holšteinais. Nors suėda mažiau, jie labai efektyviai įsisavina pašarus, gyvulio paros priesvoris – 1,6 kg. Efektyvus pašarų įsisavinimas lemia daug mažesnį metano dujų išsiskyrimą į aplinką, tai naudinga klimatui.
Dar vienas ypatingas belgų mėlynųjų išskirtinumas – skerdena. Bulių mėsos išeiga siekia 70-72 proc., karvių – 67-70 proc. Belgijoje jaunų buliukų mėsa vertinama tik aukščiausia – S ir E kategorija (pagal SEUROP klasifikaciją).
Belgų mėlynieji turi daug privalumų juos kryžminant, ypač – su holšteinais. Tam naudojami veisline prasme neperspektyvūs gyvuliai. Tokiu būdu gautus veršelius ūkininkai paprastai parduoda iki 2 savaičių amžiaus penėjimo stotims. Ten jie šeriami iki 8 mėn., o jų mėsa daugiausia parduodama Pietų Europos šalyse. Belgų mėlynuosius kryžminti galima ir su kitomis veislėmis, kaip tai daroma Airijoje, Pietų Amerikoje. Pagal Airijos skerdyklų duomenis, su holšteinais kryžmintų belgų mėlynųjų skerdenos išeiga yra efektyviausia, palyginti su kitų mėsinių galvijų. O tai reiškia ir didesnes pajamas.
Kodėl holšteinus verta kryžminti su belgų mėlynaisiais? Pirmiausia, tai patikrinta pagal veršiavimosi lengvumą, veršelio svorį, veršiavimosi laiką ir vaisą. Kai tikrinamas vienas pasirinktų bulių su pieniniais, susėklinama 2 tūkst. vienos buliaus spermos dozių. Tad po metų gaunami gana patikimi duomenys. Bet BBG investavo į genomą ir šią vasarą jau turės pirmuosius genominių tyrimų rezultatus. „Pagrindinis mūsų tikslas – gauti tokius gyvulius, kurie lengvai veršiuotųsi, turėtų gerą vaisą ir būtų kokybiški“, - teigė S. Nopenas.
Taigi, įvertinus visus belgų mėlynųjų privalumus, gerą, paklusnų jų charakterį, lieka vienintelis šios veislės trūkumas – veršelio atvedimas tik cezario pjūvio pagalba. Tokia veterinarijos gydytojo paslauga Belgijoje kainuoja 90 Eur. „Bet sukryžminus juos su holšteinais, sunkaus veršiavimosi problemos nebelieka. Be to, gaunama didesnė skerdena, labai kokybiška mėsa ir didesnė veršelio vertė“, - teigė lektorius iš Belgijos.
Taigi, ūkininkams patariama laikytis veisimo schemos, aukštos genetinės vertės holšteinų karves ir telyčias rekomenduojama sėklinti su seksuota sperma, o su belgų mėlynųjų – tik genetiškai neperspektyvius holšteinus.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Ūgtelėjusi paroda EIMA – technologinis atsakas į pasaulinius iššūkius
2024-11-12 -
Kanapių verslo paroda-mugė „Cannabis Hub. LT-2024“
2024-11-04 -
Didžiausias skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos avininkystės – valstybės požiūris
2024-10-31
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)