Ryga. Baltijos valstybių mėsinių galvijų augintojų asociacijos turi gražią tradiciją - kasmet susitikti vis kitoje šalyje ir aptarti svarbiausius reikalus ir problemas. Savaitgalį toks susitikimas vyko jau 13-ąjį kartą, šįkart jį organizavo Latvijos mėsinių galvijų augintojų asociacija.

Šiemet dalykinis susitikimas vyko nedideliame specialistų rate, nes reikėjo aptarti veislininkystės reikalus, pasikeitusius ES zootechninius reikalavimus, pagalvoti, ką galėtų padaryti kartu Lietuvos, Latvijos ir Estijos mėsinių galvijų augintojų asociacijos. Beje, Estijos galvijų veisėjų asociacijos mėsinių galvijų veislininkystės vyriausiasis specialistas Ilmaras Kalas (Ilmar Kallas) atkreipė dėmesį, kad Estija ir Lietuva laukia naujų Vyriausybių, o tuo pačiu - ir galimų pokyčių žemės ūkyje.

Lietuvai susitikime atstovavo Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų (LMGAGA) asociacijos direktorė Vilma Živatkauskienė, asociacijos tarybos narys, Širvintų r. ūkininkas Arūnas Martinėlis ir aktyviai asociacijos veikloje dalyvaujantis Rokiškio r. mėsinių galvijų augintojas Virginijus Stumbrys.

Į Baltijos valstybių mėsinių galvijų augintojų asociacijų susitikimą LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė atvyko su suvenyrais, kuriuos įteikė Latvijos mėsinių galvijų augintojų asociacijos vadovei Ievai Freidenfeldei (dešinėje) ir Estijos galvijų veisėjų asociacijos mėsinių galvijų veislininkystės vyriausiajam specialistui Ilmarui Kalasui

Baltijos šalyse pagal mėsinių galvijų skaičių pirmauja Lietuva. Mūsų šalyje 2016 m. jų iš viso priskaičiuojama apie 173 tūkst., iš jų tik apie 30 tūkst. - grynaveisliai mėsiniai galvijai, o 143 tūkst. - mėsinių galvijų veislių ir mėsinių pieninių veislių mišrūnai. Lietuvoje populiariausia yra limuzinų veislė, Estijoje - herefordų ir angusų, o Latvijoje - šarolė.

Latvijos mėsinių galvijų augintojų asociacija įkurta 1998 m., galvijų vertintoja ir ekspertė Ieva Freidenfeldė joje dirba nuo 2001 m. Ji ne kartą lankėsi Lietuvoje, Algirdiškio veislininkystės parodoje yra vertinusi galvijus ir palankiai vertina Lietuvos mėsinę galvijininkystę. „Latvijos mėsinė galvijininkystė į priekį eina lėtai, bet vis dėlto eina", - sakė susitikimo organizatorė ir šeimininkė I. Freidenfeldė. Latvijoje asociacija atlieka visas įprastas funkcijas, bet svarbiausia ir labiausiai atsakinga jos veikla, pasak I. Freidenfeldės, - veislininkystė.

Susitikime Latvijoje dalyvavo ir LMGAGA tarybos narys Arūnas Martinėlis (kairėje) bei aktyvus asociacijos narys Virginijus Stumbrys

„Prieš 7 metus karvių turėjome tik 9 su trupučiu tūkstančio, o dabar jau galime konkuruoti su jumis", - kolegoms iš Lietuvos ir Estijos sakė I. Freidenfeldė. Iš viso mėsinių galvijų Latvijoje yra 59 250, kurie laikomi 4 360 ūkių. Karvių žindenių Latvijoje 2016 m. priskaičiuota per 23 tūkst., iš jų beveik 13 tūkst. - šarolė veislės. Stambių ūkių, kuriuose laikoma nuo 200 iki 299 galvijų, yra 8,1 proc. Daugiausia yra ūkių (20 proc.), kurie laiko nuo 50 iki 99 galvijų.

Latvijos ūkininkai eksportui į Turkiją dažniausiai parduoda nujunkytus veršelius ir tai yra populiariausias galvijų realizavimo būdas šioje šalyje. Mėsai galvijus augina tik nedidelė dalis ūkininkų, kurie skerdeną parduoda tiesiai iš ūkių.

Trijų Baltijos šalių kolegos lankėsi ir keliuose Latvijos mėsinės gyvulininkystės ūkiuose

Jaunas ūkininkas Latvijoje gali gauti iki 45 tūkst. eurų paramos. Už sertifikuotą veislinį bulių, kuris jau davė palikuonių, ūkininkui mokama 284,6 euro. Europinė parama mokama ir už penimą mėsinių galvijų prieauglį, ūkyje sulaukusį 16 mėn., ir mėsinių veislių karves.

Estijoje mėsinė galvijininkystė vystosi sparčiau ir nuolat auga. 2004 m. mėsinių galvijų šioje šalyje tebuvo 8 176, o dabar jų yra per 66 tūkst. Šalyje auginami 15 veislių mėsiniai galvijai, bet dominuoja trys veislės - herefordai (sausio 1 d. jų buvo 16 374), angusai (15 874) ir limuzinai (11 995), sudarantys 75 proc. mėsinių galvijų bandų. Mėsinių galvijų veislininkystės vyriausiojo specialisto I. Kalaso teigimu, nors simentalų Estijoje nėra itin daug, vos 7,4 tūkst., tačiau danų, vokiečių ir švedų linijų banda - labai gera, karvės ir telyčios yra dirbtinai sėklinamos su Kanados bulių sperma. Vidutinis ūkis Estijoje - 77 mėsiniai galvijai.

Pusantro tūkstančio herefordų Estijoje buvo likę nuo sovietinių laikų, o pirmieji limuzinai iš Suomijos į šalį buvo įvežti 1995 m. Dabar jau estai eksportuoja ir veislinius galvijus.

Yra skirtumų ir vedant Kilmės knygą. Pavyzdžiui, latviai į Kilmės knygą įrašo netgi mišrūnus, kurių kraujyje yra 65 proc. veislės, o Lietuvos Kilmės knygoje įrašomi tik 100 proc. veislės kraujo turintys galvijai.

Svečiuojantis Latvijos ūkiuose, patyręs Rokiškio r. ūkininkas Virginijus Stumbrys negailėjo patarimų vos prieš kelis metus šarolė galvijus auginti pradėjusiam Latvijos ūkininkui Gačiui Folmaniui (kairėje)

Trijų šalių asociacijų atstovai pasidalijo patirtimi dėl privalomo veislinių gyvulių svėrimo. Pasirodo, Latvijoje ir Estijoje taisyklės gerokai lankstesnės negu Lietuvoje, nes ūkininkai turi teisę ir patys sverti. Estijoje ūkininkai, išklausę specialius kursus, gali patys sverti (atlikti privalomą kontrolinį svėrimą) savo galvijus, jeigu svarstyklės praėjusios metrologinę patikrą. Panaši sistema galioja ir Latvijoje, tik ūkininkams reikia turėti sertifikatą, suteikiantį teisę atlikti kontrolinį svėrimą. 

Lietuvoje pagal Pagalbos veislininkystei taisykles mėsinių galvijų augintojams grynaveislių mėsinių veislių galvijų svėrimo paslauga yra privaloma, o ją atlikti patikėta valstybės valdomai UAB „Šilutės veislininkystė", kuri šiam darbui pasamdė Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centrą.

Skiriasi ir gyvulių vertinimo, ženklinimo sistema. Latvijoje pagal ženklus įsage gali atsekti ūkio, gyvulio, bandos numerį, gyvulio veislę, lytį, o Lietuvoje, pasak A. Martinėlio, gyvuliui suteikiamas laisvas numeris, kuris įvedamas į programą, ir veikia kaip barkodas. „Todėl klausimas, ar reikalinga tokia sudėtinga sistema, kokia yra Latvijoje", - svarstė jis.

Ir V. Živatkauskienė, ir A. Martinėlis neabejoja, kad toks trijų šalių bendradarbiavimas yra prasmingas ir naudingas. Pradėta kalbėtis apie naujai patvirtintą ES zootechninį reglamentą, pagal kurį reikės atnaujinti selekcines programas, be to, kai išvystyti tarpusavio santykiai, tai suteikia daugiau galimybių pakviesti šių šalių ekspertus įvertinti gyvulių, o tai didelė nauda kiekvienai šaliai. Pirkėjams, kai visos Baltijos šalių asociacijas derina tarpusavio veiksmus, patogiau formuoti didesnius galvijų kiekius eksportui, o asociacijoms - pasiderinti kainas.

Kitais metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos mėsinių galvijų augintojų asociacijų susitikimas vyks  Lietuvoje.

MŪ inf.