Molėtai. Pastaruosius kelis metus sustojęs avininkystės augimas verčia ieškoti naujų kelių ir būdų, kaip suteikti šiam gyvulininkystės sektoriui naują postūmį.

Tuo tikslu Lietuvos avių augintojų asociacija (LAAA) vietoje tradicinės parodos surengė mugę ir tarptautinį forumą „Avininkystės perspektyvos Baltijos regione“, į kurį pakvietė ir kolegas iš Latvijos bei Estijos. Savo valdose didžiulį renginį sutiko priimti jauna Bimbirių ūkio (Molėtų r.) savininkė Kristina Gražytė-Satkūnė su vyru Vaidu ir sūneliu Vincentu.

Į avininkystės šventę atvyko nemažai šalies avių augintojų, kuriems tai buvo proga susitikti, pabendrauti, pasidalyti patirtimi, pasikalbėti apie veisles, laikymą, šėrimą, apie veisimo darbą. Juolab kad buvo proga betarpiškai pabendrauti su vienu didžiausiu Baltijos šalių avininkystės sektoriaus autoritetu – Latvijos žemės ūkio universiteto profesore Daina Kairiša.  

„Šio forumo tikslas – suvienyti Baltijos šalių augintojus, nes mūsų visų problemos panašios, pasidalinti rūpesčiais, perspektyvomis ir padiskutuoti apie galimus bendrus problemų sprendimo būdus“, - kalbėjo LAAA tarybos pirmininkas Rimantas Kairys. Visoms trims Baltijos šalims būdinga ne tik avienos realizacijos problema, marketingas, bet ir vilnos, avikailių pardavimas.

Avininkystės renginyje dalyvavo žinomi avių augintojai (iš kairės) Kristina Milišiūnienė, Raimonda van Beers, Žilvinas Augustinavičius, Gintautas Činskis. Pastarasis ūkininkas yra pirmasis, atsivežęs ir pirmą kartą demonstravęs mėlynųjų tekselių veislės avis

Pasirodo, jau yra inovacinių vilnos panaudojimo galimybių. Viena tokių, pasak R. Kairio, namų šiltinimas, taip pat yra ir daugiau būdų avių vilną panaudoti statybose. Tam reikėtų sertifikatų, patvirtinto technologinio proceso, įrangos ir t. t., todėl aiškinamasi, gal kuri viena Baltijos šalis šiuo atžvilgiu jau yra pažengusi į priekį.

„Pavyzdžiui, mes kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkais, kad jie pagamintų izoliacinę ar panašią medžiagą iš avių vilnos. Tikimės šiuo klausimu pradėti bendradarbiauti su kai kuriais avininkystės ūkiais, gal tai taps nauja perspektyvia ūkio šaka Lietuvoje ar visose Baltijos šalyse“, - apie ieškomas naujas avininkystės kryptis pasakojo R. Kairys. Lietuvoje šiuo metu registruota 185 tūkst. avių, jeigu nuo kiekvienos nukerpama po 2-3 kg vilnos, tai gaunami įspūdingi vilnos kiekiai.  

Renginio svečius sveikino Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė ir Tarybos pirmininkas Rimantas Kairys

Apie avių auginimo tendencijas ir perspektyvas Estijoje forume kalbėjo Estijos avių ir ožkų augintojų asociacijos vadovas Vallo Seera ir asociacijos konsultantė bei ilgametė asociacijos valdybos narė Ell Sellis. Šiuo metu Estijoje yra apie 90 tūkst. avių. Auginamos Estijos tamsiagalvės ir baltagalvės, nacionalinės Kihnu veislės avys, taip pat tekseliai, dorperiai ir kt. Ėriavedžių ir ėriukų skaičius 2017 m. šalyje buvo 47,7 tūkst., tikslas – jų skaičių 2023 m. padidinti iki 114 tūkstančių.

Renginio šeimininkai – Bimbirių ūkio savininkai Kristina ir Vaidas Satkūnai

Latvijos žemės ūkio universiteto profesorės įžvalgos

Prof. Daina Kairiša pokalbyje su agroverslo naujienų portalu www.manoukis.lt teigė, kad avininkystės padėtis dėl klimato kaitos Baltijos šalyse panaši kaip ir visoje Europoje. Ekstremalūs gamtos reiškiniai daro didelę įtaką žemės ūkiui ir gyvuliams, kurie daug laiko praleidžia ganyklose. „Pastarųjų dvejų metų sausros sukėlė žolės, pašarų trūkumo problemą, todėl Latvijoje iškart sumažėjo gyvulių skaičius, šiemet neliko tūkstančio ėriavedžių, o tai reiškia, kad bus mažesnis ir prieauglis“, - sakė profesorė.

Kalbėdama apie avienos ir ėrienos realizacijos problemas, kurios irgi būdingos visoms Baltijos šalims, ji teigė, kad augintojams reikia pagaliau suprasti – ruduo nėra pats geriausias laikas gyvuliams parduoti. „Kol to augintojai nesuvoks, tol bus problemų. Visi nori parduoti gyvulius rudenį, kad nereikėtų jų šerti žiemą, nes tai iškart didina laikymo savikainą – kainuoja pašarai, darbo jėga, reikia vietos tvartuose. O juk ėrienos vartojimas rudenį ir žiemą nepadidėja tiek, jis panašus ištisus metus. Todėl rinkoje staiga atsiradus dideliam kiekiui ėrienos ir avienos, jos kaina krenta, - aiškino D. Kairiša. - Dabar už skerdeną moka 2,5 eur/kg – tai labai mažai. Avių laikytojai tuo nepatenkinti, bet jie patys turi būti lankstesni ir peržiūrėti ūkio valdymą.“

Profesorė Daina Kairiša teigė, kad Baltijos šalių avių augintojų problemos labai panašios

Dar vienas dalykas, kuris, profesorės teigimu, galėtų turėti teigiamos įtakos visų Baltijos šalių avininkystei – reikia pradėti bendradarbiauti visoms trims regiono valstybėms, nes „esame pernelyg maži rinkos žaidėjai“. Skaičiuojant bendrai Baltijos šalyse yra apie 400 tūkst. avių. „Net visi kartu užsienio rinkai, kur reikia didelių kiekių, nelabai turime, ką pasiūlyti, o ką jau kalbėti apie kiekvieną šalį atskirai. Kad ir kiek stengsimės, neįmanoma pasiekti gerų rezultatų. Vienam bandovežiui reikia 400 avių – tiek surinkti atskirai kiekvienai valstybei sudėtinga. Bet kartu dirbti trims Baltijos šalims dar nepavyksta“, - pastebėjo mokslininkė.

Ji teigė, kad reikalingi aukcionai – jie stipriai išjudino Latvijos mėsinių galvijų sektorių ir padidino kainą, nes atsirado konkurencija. Ėrienai konkurencijos nėra. Kol jos perdirbėjai nejaus, tol, įsitikinusi D. Kairiša, augintojams mokės pačią mažiausią įmanomą kainą.

„Latvijoje šiuo metu yra apie 131 tūkst. avių, skaičiuojant su prieaugliu. Tai nėra mažai – jeigu vaisingumo koeficiento vidurkis 1,5, tai kasmetinis prieauglis yra apie 103-105 tūkst. ėriukų. Pusė iš jų būna avinukai, kurių paskirtis – mėsinė. Ir jeigu iš kiekvieno jų gaunama apie 18 kg skerdenos, tai gaunasi visai įdomūs skaičiai“, - teigė profesorė.  

Ėrienos kokybė – dar vienas itin aktualus klausimas, būdingas visoms trims šalims. „Kiekvienas augintojas kokybę supranta savaip. Ėrienai nėra visai aiškių kriterijų, kaip pieno kokybei – toks riebumas, toks baltymingumas. Vaikšto ėriukas po ganyklą – atrodo gražus, auga. Skerdykloje pamato, kad yra vos 15 kg skerdenos – kas tai per kokybė? Vieni kaulai, - vaizdingai kalba prof. D. Kairiša. - Daug kalbame apie tai augintojams, aiškiname, kad vien tik ganyklų žole gero ėriuko neužauginsi. Jiems būtina duoti kombinuotųjų pašarų, miltų – būtini baltymai, nes nuo žolės raumenys neauga.“

Ji sutinka, kad auginant ekstensyviai, kaip mėsinius galvijus, ėriuką galima užauginti, tik klausimas – kiek laiko auginsi ir kiek tai kainuos, ar pirkėjas mokės tiek, kad atsipirktų toks ėriuko auginimas? Be to, reikia ir pasirinkti atitinkamą ekstensyvią veislę. O neretai nepatyrę augintojai išgirdę, kokius priesvorius turi tekseliai, šarolė, Il de France veislės ėriukai, įsigyja jų ir paleidžia augti tik su ganyklos žole, nors tai – intensyvaus auginimo veislės. Šių veislių ėriavedžių motiniškas instinktas ne toks stiprus, mažesnis pieningumas, todėl be papildomo penėjimo ėriukai neužaugs reikiamo svorio. Geromis mėsinėmis savybėmis pasižymi sukryžmintų atitinkamų veislių palikuonys, tad profesorė pataria rinktis ir tokį avių auginimo mėsai būdą.

Pasak D. Kairišos, apie galimybę bendradarbiauti trims Baltijos šalims buvo kalbėta jau prieš keletą metų. „Įdomu tai, kad visi turime juodgalvių veisles – Latvijos ir Estijos tamsiagalves bei Lietuvos juodgalves avis. Pasvarstome, gal verta kurti Baltijos tamsiagalvių avių veislę, kad geriausios trijų veislių savybės būtų vienoje veislėje? Tuomet galėtume sakyti, kad bent motinos linija Baltijos šalyse yra vienoda. Jeigu sutartume auginti ir šerti vienodomis sąlygomis, kryžminti su tam tikra veisle, tuomet rinkai galėtume pasiūlyti didesnį kiekį vienodos kokybės skerdenų.“

Profesorė supranta, kad tai kol kas daugiau pavieniai svarstymai, tokiai idėjai įgyvendinti reikėtų daugybės metų, nes vien tik pasvarstymai ta tema tęsiasi 3-4 metus. Kiek žmonių – tiek nuomonių. „O gal geriau ne naują veislę kurti, bet jas kryžminti tarpusavyje? Atsakymo neturiu, bet laukia daug įdomaus darbo, vis kitomis sąlygomis, nes keičiasi viskas – klimatas, aplinka, gyvuliai, kaina, paklausa. Ūkininkams prie viso to prisitaikyti bus labai sunku“, - konstatuoja profesorė. Ir čia pat augintojams pataria pirmiausia žiūrėti skerdenos kokybę, o kai „taps protingesni“ – ir mėsos kokybę.

MŪ inf.