Akademija, Kėdainių r. / Biržai. Nesibaigiantys gegužės lietūs atnešė nemažai sumaišties į ūkininkų planus – šį sezoną žemdirbiai turėjo kaip reikiant susikaupti, kad ištaikytų tinkamą laiką nupurkšti pasėlius. Ūkiuose šiuo metu vyksta baigiamieji būsimo derliaus formavimo darbai.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba praėjusią savaitę organizavo nuotolinį seminarą „Agro monitoringas: kas vyksta laukuose“. Buvo pateikti vasarinių ir žieminių pasėlių stebėjimo duomenys iš Alytaus, Radviliškio, Biržų rajonų. Lietuva nedidelė, tačiau skirtinguose regionuose sąlygos labai nevienodos, tad ir pasėliai atrodo skirtingai.

LŽŪKT Biržų r. biuro augalininkystės konsultantė Renata Giedrikienė sako, jog žiūrint į žieminių rapsų laukus, galima sakyti, kad pagrindiniai pasėlių priežiūros darbai jau baigti – ankstyvesnių veislių žieminiai rapsai jau augina ankštaras.

Žinant, kad vienai tonai rapsų užauginti reikia apie 50 kg azoto ir apie 12 kg sieros, galima nesunkiai susiskaičiuoti, kiek maisto medžiagų reikia planuojant gauti 4–5 t/ha derlių. Įvertinus savo technikos galimybes, dar galima pagalvoti apie papildomą tręšimą susiformavus ankštaroms, kuris padidintų grūdų masę. Tačiau ūkininkai, kurie neturi savaeigių purkštuvų, šio tręšimo dažniausiai atsisako, nes rapsų aplaužymo žala gali būti didesnė už tręšimo naudą.

Trys svarbūs periodai kontroliuoti rapsų kenkėjus

„Kalbant apie kenkėjus, dažnai galima matyti, kad rapsų augintojai insekticidus naudoja profilaktiškai ir taip didina rezistentiškumo problemą“, – pastebi R. Giedrikienė. Ji pataria, kad siekiant išvengti didesnių bėdų, reikėtų vadovautis integruotos augalų apsaugos taisyklėmis.

Rapsų kenkėjų kontrolėje galima išskirti tris periodus: stiebo ilgėjimas metas, kai kontroliuojami stiebiniai paslėptastraubliai (jų žalingumo riba būna 1 vabalas ant 5 augalų arba 10 vabalų geltonojoje gaudyklėje per 3 dienas).

Antras svarbus etapas – butonizacija, kuomet kontroliuojami žiedinukai (žalingumo riba yra 3–4 vabalai ant augalo). Trečiasis etapas – žydėjimas, kai kontroliuojami ankštariniai paslėptastraubliai ir gumbauodžiai.

„Tačiau tikrai ne visada yra būtini visi šie trys purškimai insekticidais. Reikėtų naudoti gaudykles, stebėti meteorologines sąlygas, vadovautis kompiuterinėmis prognozavimo programomis. Rekomenduojama augalų apsaugos produktus naudoti tik tada, kada pasiekiama žalingumo riba“, – primena R. Giedrikienė.

Rapsų kenkėjams palankios plisti sąlygos dažniausiai yra šilti ir saulėti orai. Šiais metais rapsams esant butonizacijos tarpsnyje buvo vėsu ir vėjuota, todėl dalies insekticidų naudojimo ūkininkai galėjo ir išvengti.

Rapsų apsaugą nuo ligų sunkino meteorologinės sąlygos

Didesnių iššūkių šiemet kėlė ligų kontrolė. Rapsų žydėjimo metu gamta nepagailėjo kritulių, tad susidarė palankios sąlygos užsikrėsti sklerotiniu puviniu. Atsižvelgdami į prognozuojamus lietingus orus, ūkininkai suskubo važiuoti į laukus vos rapsams pradėjus žydėti. Tie, kurie skubėjo, spėjo purškimus atlikti, o kitiems teko palaukti palankesnio meto.

Neretai susidarė tokia situacija, kad ankstyvesnių rapsų veislių augintojai dėl užsitęsusio stipraus lietaus purškimą fungicidais suvėlino, o vėlyvesnių veislių augintojai purškimą atliko laiku.

„Rapsams pasiekus žydėjimo vidurį, kai žydi 50 proc. augalų ir pradeda kristi žiedlapiai, jau buvo galima įvažiuoti į laukus. Tai svarbu, nes sklerotinį puvinį kontroliuoti reikia būtent rapsų žydėjimo viduryje“, – pastebi R. Giedrikienė.

Sklerotinio puvinio askosporos patenka ant nukritusių žiedlapių lapų prisegimo vietose, kur joms susidaro palankios sąlygos sudygti, ir taip užkrečiamas augalas. Naudoti augalų apsaugos produktus yra efektyviausia iki žydėjimo vidurio. Panaudojus fungicidus nuo sklerotinio (baltojo) puvinio, iš dalies rapsai apsaugomi ir nuo juodosios dėmėtligės (alternariozės).

Reikia nepamiršti, kad purškimą reikia registruoti informacinėje sistemoje prieš 2 kalendorines dienas ir į laukus važiuoti tik nuo 9 val. vakaro iki 4 val. ryto. Šis reikalavimas taip pat sunkino ūkininkų situaciją: tikrai nelengva buvo stebėti, kada nustos lyti, ir dar numatyti prognozes dvi dienas į priekį.

Vėsus pavasaris sulėtino žieminių kviečių augimą

Dėl vėsesnio balandžio ir gegužės sulėtėjo žieminių kviečių vystymasis ir augimas. Vyraujantis žieminių kviečių augimo tarpsnis praėjusią savaitę (stebėjimai daryti birželio 7 d.) buvo BBCH 41, tai yra vamzdelėjimo pradžia. Ankstesniais metais tokiu metu žieminiuose kviečiuose jau būdavo plaukėjimo pabaiga.

Dėl šalto ir lietingo pavasario ūkininkai vėlavo su darbais, tačiau dabar žieminiai kviečiai atrodo gerai. Tręšimai baigti, planuotos maisto medžiagos atiduotos iki vėliavinio lapo tarpsnio. Siekiant padidinti grūdų masės augimą, baltymų ir glitimo kiekius, pieninės brandos tarpsniu tręšimui per lapus dar galima panaudoti karbamido tirpalą.

Ne viename pasėlyje įvertinus augalų būklę ir meteorologines sąlygas, žieminių kviečių purškimo fungicidais bamblėjimo pradžioje buvo atsisakyta, pirmasis purškimas fungicidais atliktas bamblėjimo pabaigoje. Kadangi vėliavinis lapas lemia apie 40 proc. derliaus, todėl viršutinius lapus svarbu kuo ilgiau apsaugoti nuo plintančių ligų. Patartina rinktis fungicidus, turinčius ne tik apsauginį, bet ir gydomajį poveikį.

Paskutinį purškimą nuo varpų ir lapų ligų mokslininkai rekomenduoja atlikti per žydėjimą. Žydėjimo vidurį galima nustatyti apžiūrint ketvirtą varputę nuo varpos apačios: jei ten kabo  žiedadulkės, tai gerai, o jei jau matyti užsimezgęs besiformuojantis grūdas, fungicidus naudoti jau pavėluota.

Pasak R. Giedrikienės, kartais ūkininkai fungicidus naudoja tada, kai išlenda du trečdaliai varpos – taip bando apsaugoti augalus nuo lapų ligų ir tuo pačiu nuo varpų fuzariozės. Tačiau siekiant apsaugoti nuo fuzariozės, toks purškimas netikslingas.

Nors varpų fuzariozė labiausiai pažeidžia vasarinius javus, bet, esant palankioms sąlygoms, padaro bėdos ir žieminiams. Kadangi šiemet buvo išplitęs pavasarinis pelėsis, dirvoje tikrai yra gausu užkrato, o javams žydint askosporos nuo javų pašaknio ar dirvos patenka ant varpų ir jas užkrečia. Dėl šios ligos mažėja derlius, mažėja 1 000 grūdų masė, blogėja grūdų kokybė, jie užteršiami mikotoksinais.

„Nuo varpų fuzariozės efektyviausiai apsaugosime javus, jei fungicidus (triazolų grupės) naudosime žydėjimo viduryje. Nepamirškite, kad lietus yra pagrindinė sąlyga fuzariozės plitimui. Mokslininkai rekomenduoja fungicidus naudoti tik tada, jei javų žydėjimo metu bent dvi dienos yra lietingos. Jei žydėjimo metu vyraus sausi orai, fungicido naudoti nereikia“, – pabrėžia R. Giedrikienė. Pieninės brandos metu išryškėjus varpų fuzariozės požymiams, taisyti padėtį purškimu jau vėlu.

Amarai mėgsta šiltus ir sausus orus

Dabar, įsivyravus šiltiems ir sausiems orams, reikia atkreipti dėmesį, ar neplinta amarai. Vamzdelėjimo tarpsniu jie plinta retai, tačiau javams išplaukėjus, amarų veisimasis gali sustiprėti. Pavojingiausi amarai yra iki javų pieninės brandos. Jie dažniausiai aptinkami varpose, kur maitinasi besiformuojančiais grūdais. Žinoma, stiprus lietus amarus gali nuplauti ir sustabdyti plitimą.

Tačiau jei lietaus nebus ir vyraus šilti orai, pasiekus žalingumo ribą (kai javams išplaukėjus amarai būna apnikę 20-30 proc. stiebų, o apsikrėtusio stiebo varpoje vidutiniškai randama po 2–3 amarus), pasėlį rekomenduojama purkšti insekticidais ir tą padaryti reikia iki pieninės brandos vidurio.

Seminare išsamias vasarinių augalų pasėlių būklės apžvalgas ir jų tolesnės priežiūros rekomendacijas pateikė LŽŪKT Alytaus r. biuro augalininkystės konsultantas Ignas Miknevičius ir Radviliškio r. biuro augalininkystės konsultantė Sigita Balinskienė, informacinės sistemos IKMIS privalumus dar kartą priminė LŽŪKT vyresnioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė, o seminarą vedė Technologinių paslaugų skyriaus vadovas Rimas Magyla.

Žemdirbiams naudingos informacijos suteikė ir į klausimus atsakė Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus patarėja Raimonda Grigaitė ir Agrochemijos skyriaus vyr. specialistė Irena Petrolienė.

MŪ inf.