Akademija (Kėdainių r.). Vakar Žemdirbystės institute vyko gražus renginys - Augalų apsaugos mokslo 90 metų sukakčiai paminėti skirta konferencija „Augalų apsauga: pasiekimai ir iššūkiai". Mokslo, konsultavimo, agroverslo atstovai bei ūkininkai diskutavo apie augalų apsaugos svarbą šiuolaikiniame žemės ūkyje ir apie tai, kas diriguoja esminiams sprendimams - mokslas ar politika?

Jubiliejaus proga prisiminta visa augalų apsaugos istorija. Nors oficialia augalų apsaugos mokslo data laikomas 1927 m. kovo mėnuo, kai prie Žemės ūkio akademijos Dotnuvoje buvo įkurta Augalų apsaugos stotis, tačiau kenksmingųjų organizmų (ligų, kenkėjų ir piktžolių) žala pastebėta dar Antikos laikais, o pirmieji rašytiniai šaltiniai apie augalų apsaugą rasti Kinijoje 300 metų iki Kristaus.

LAMMC Žemdirbystės instituto direktorius Gintaras Brazauskas sakė, kad istorinės žinios byloja, kad dar šumerai pasėlių apsaugai naudojo sierą. „Neabejoju, kad jau tada buvo smalsių ir pastabių žmonių, kurie tuos sieros junginius tyrinėjo", - net su tokiais senais laikais G. Brazauskas linkęs sieti augalų apsaugos mokslo užuomazgas.

Žemdirbystės instituto direktorius Gintaras Brazauskas pagyrė aktyviai augalų apsaugos srityje besidarbuojančius instituto ir jo filialų mokslinius darbuotojus

Tik 18 a. pradėta žemės ūkio augalus sėti eilutėmis - taip lengviau buvo juos apsaugoti nuo piktžolių, o pirmasis komercinis purkštuvas atsirado 19 amžiuje. Kad augalų apsauga vaidino svarbų vaidmenį galima spręsti vien jau iš to fakto, kad kai 19 a. viduryje fitoftora sukėlė didįjį bulvių pasėlių marą, tai Europoje nulėmė badą ir masinę gyventojų emigraciją į JAV.

Rašytinės žinios Lietuvoje byloja, kad pirmieji ligų ir kenkėjų tyrimai buvo atlikti Vilniaus universitete XVIII-XIX amžių sandūroje. Prieš I pasaulinį karą, 1909 m. Baisiogaloje įsteigtoje Žemės ūkio bandymų stotyje, Z. Petruščinskis sudarė ir 1913 m. paskelbė žalingų vabzdžių ir parazitinių grybų sąrašą.

Tuo pat laikotarpiu ūkininkams skirtame leidinyje „Artojas" buvo pateikti piktžolių ir jų naikinimo cheminėmis medžiagomis aprašymai. Entomologiniai ir fitopatologiniai stebėjimai buvo atliekami Lietuvos gamtos tyrimų stotyje Kaune, Dotnuvoje įsteigtoje Žemės ūkio akademijoje, Botanikos sode Kaune, Vilniaus universitete. Tačiau iki 1927 m. entomologijos ir fitopatologijos darbai buvo daugiau biologinio ir ekologinio-geografinio pobūdžio.

Augalų apsaugos mokslo 90-ties metų sukakčiai skirtoje konferencijoje dalyvavo apie 200 dalyvių, tai buvo puiki proga prisiminti šio mokslo istoriją, kolegas, įvertinti savo darbus ir pasvarstyti apie ateities perspektyvas

1927 m. Dotnuvoje įkurta Augalų apsaugos stotis buvo pirmoji mokslo įstaiga Lietuvoje, pradėjusi sistemingus augalų ligų ir kenkėjų tyrimus. Tuo metu tirtos svarbiausios ligos ir kenkėjai, o informacija buvo platinama ūkininkams. Piktžolių sėklų paplitimo tyrimai buvo atliekami 1928 m. įkurtoje Sėklų kontrolės stotyje. Vėliau, 1942 m., Augalų apsaugos stotyje Dotnuvoje buvo įkurtas Piktžolių skyrius.

LAMMC direktorius prof. Zenonas Dabkevičius pastebėjo, kad augalų apsaugos srityje plušėję mokslininkai pasižymėjo nuosekliu darbu - dirbo ir vadovaudavo padaliniams po kelis dešimtmečius, tarp jų buvo daug ilgaamžių. Pavyzdžiui, Jonas Šurkus Augalų apsaugos skyriui vadovavo net 30 metų, Jadvyga Monstvilaitė Vokės filialo herbicidų laboratorijai vadovavo 32 metus, o ilgaamžiškumo rekordą pasiekė Eduardas Zubrys, išgyvenęs net 103 metus (1906-2009) ir Žemdirbystės institute išdirbęs 47 metus. Beje, E. Zubrys garsėjo tuo, kad agresyvųjį chemikalą DDT laikydavo viename stalčiuje su lašiniais, kitaip tariant, nepaisė jokių saugumo taisyklių, tačiau tai stiprios sveikatos vyrui nesutrukdė išgyventi daugiau kaip šimtą metų.

Tradicinis šventės ritualas - ąžuoliuko sodinimas. Prieš 10 metų, minint Lietuvos augalų apsaugos 80-metį, sodintas ąžuoliukas jau smarkiai ūgtelėjęs

Bėgant laikui entomologijos, fitopatologijos ir herbologijos mokslo reikšmė tik didėjo. Šiose srityse dabar dirbama ne vienoje mokslo ir mokymo institucijoje - vienur labiau gilinamasi į ekologinius aspektus, kitur didesnis dėmesys skiriamas efektyvių kontrolės priemonių paieškai. Kintančios agrotechninės sąlygos, pakitę ekologiniai veiksniai, vis labiau juntama klimato šiltėjimo įtaka, nauji aplinkosaugos reikalavimai augalų apsaugos mokslui kelia daugybę naujų uždavinių.

Ruošdamiesi šventei, Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus darbuotojai padirbėjo iš peties: skaičių 90 išpjovė rapsų lauke!

Dabar ŽI Augalų patologijos ir apsaugos skyriui vadovaujanti ŽI direktoriaus pavaduotoja eksperimentinei plėtrai Roma Semaškienė pabrėžė tamprų Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimą su užsienio kolegomis, bendrai vykdomus tarptautinius projektus. Mokslininkams tenka svarbi užduotis suvaldyti pastaruoju metu išplitusius naujus kenksminguosius organizmus - kviečių dryžligę, ramulariją miežiuose, baltąjį puvinį ir verticiliozę rapsuose, lubinų antraknozę, balninius gumbauodžius ir ankštarinius paslėptastraublius ir daug kitų žaladarių.

„Sidabrinė kulka augalų apsaugoje yra žinios ir patirtis, tai lemia ūkininkų sėkmę", - su šia ŽI Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėjos Romos Semaškienės mintimi sutiko Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas

„Pastaraisiais metais stebimi kai kurių ligų ir kenkėjų sezoniniai protrūkiai, ligų sukėlėjų, kenkėjų ir piktžolių bendrijų pokyčiai, geografinis persiskirstymas, kenksmingųjų organizmų agresyvumo ir žalingumo didėjimas. Vis labiau vyrauja monokultūros, o tai sudaro palankias sąlygas gausėti vienos ar kitos rūšies kenksmingiesiems organizmams", - sakė R. Semaškienė.

Dėl savo aktualumo praktikoje augalų apsauga seniai jau peržengė mokslo institucijų slenksčius. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistai, pasitelkę mokslininkų rekomendacijas, savo atliekamų tyrimų ir stebėjimų rezultatais nuolat papildo ūkininkų žinias. Valstybinė augalininkystės tarnyba vykdo valstybinę augalų sveikatingumo politiką, registruoja augalų apsaugos produktus ir kontroliuoja jų naudojimą. VAT direktorius Sergejus Fedotovas pastebėjo, kad augalų sveikatą žemdirbiai, mokslininkai, politikai ir plačioji visuomenė suvokia skirtingai ir reikia ieškoti bendrų suvokimo taškų.

S. Fedotovas kalbėjo apie globalias augalų sveikatos problemas, kaip pavyzdį nurodydamas kukurūzų kenkėją Spodoptera frugiperda, kuris šiemet žaibiškai išplito Afrikoje ir jau pirmą šių metų ketvirtį sunaikino faktiškai visą 20 Afrikos šalių kukurūzų derlių. Prognozuojamas metinis nuostolis gali siekti 3 mlrd. JAV dolerių. Kas baisiausia, tolesnis šio kenkėjo paplitimas Europoje ir Azijoje yra beveik garantuotas. Kenksmingi organizmai plinta dėl intensyvėjančios tarptautinės prekybos, klimato kaitos, aktyvios gyventojų migracijos, nepakankamo vyriausybių ir ūkio subjektų dėmesio ir galbūt nepakankamos augalų apsaugos produktų pasiūlos.

Pastarąją mintį pratęsė Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Aušra Beniulienė, skaičiusi emocingą ir aštrų pranešimą „Augalų apsaugos produktų registracija: mokslas ar politika?" LAAA direktorė panagrinėjo pastaraisiais metais visuomenėje kilusią psichozę dėl kai kurių pesticidų daromo esą žalingo poveikio bičių populiacijai, nors išsamūs ilgamečiai mokslininkų tyrimai šioje srityje nepateikia faktiškai jokių tiesioginių sąsajų. Pagrindiniai faktoriai, kenkiantys bičių sveikatai, yra Varoa erkės, ligos, natūralių buveinių ir maisto stoka.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Aušra Beniulienė kalbėjo apie didžiulę politikos įtaką augalų apsaugos produktų registracijai

„Grupei mokslininkų, pasitelkusių žaliųjų organizacijas, pavyko sukelti tikrą psichozę. Neonikotinoidai tapo partijų derybų objektu. Galų gale net pati EFSA pradėjo kliautis autoriais, kurių darbus įvertino kaip grynai eksperimentinius ir nepateikiančius reikalingų įrodymų. Straipsnių autoriai rėmėsi vieni kitų įžvalgomis ir galiausiai paaiškėjo, kad visos prielaidos darytos remiantis vos 4 bandymų pavyzdžiais Kanadoje ir vienu Vokietijoje", - kalbėjo A. Beniulienė.

Statistika rodo, kad apribojus neonikotinoidų turinčių beicų naudojimą auginant rapsus, piretroidų naudojimas išaugo 60-95 proc., išlaidos rapsų apsaugai padidėjo daugiau kaip 80 proc., o pačių kenkėjų gausa taip pat išaugo 60-70 proc. Kas liūdniausia, augintojams patyrus tokius nuostolius, teigiamo poveikio naudingiems vabzdžiams taip ir nepastebėta... Politiniai sprendimai daro didžiulę įtaką ir glifosatų registracijai, ir kenksmingų veikliųjų medžiagų identifikavimui bei klasifikacijai.

Konferencijos pabaigoje vyko įdomi diskusija apie augalų apsaugos svarbą šiuolaikinėje augalininkystėje

MŪ inf.