Akademija (Kauno r.). Pirmą kartą žemdirbiams ir plačiajai visuomenei duris atvėrė VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) mokomasis ūkis – išskirtiname renginyje buvo galimybė susipažinti su ūkio veikla, pristatytas skaitmeninis laukų žemėlapis, supažindinta su fungicidų ir juostinės sėjos gamybiniais bandymais kviečiuose, ekologinės žemdirbystės patirtimi, surengta edukacija apie miltų įvairovę, demonstruotas dronas ir purkštuvai.  

Renginį "Atviras ūkis 2023. Patirtys ir rekomendacijos" organizavo VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centras ir Mokomasis ūkis, kurie kartu dalyvauja klasterio „Žaliasis intelektas“ veikloje. ŽŪA Mokomasis ūkis pernai taip pat įsijungė į klasterio ŽŪŽIS (Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema) veiklą.

Kaip sakė renginį pradėjusi klasterio „Žaliasis intelektas“ ir VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro Partnerystės plėtros skyriaus vadovė Audronė Arnašiutė, tikimasi, kad renginys „Atviras ūkis“ taps tradiciniu. Beje, anksčiau birželį Žemės ūkio akademijoje vykdavo konferencija „Žemdirbio vasara“. Dabar planuojama, kad šie renginiai vyks pakaitomis, kas antrus metus.

Renginyje „Atviras ūkis 2023“ norėta pasidalyti VDU ŽŪA Mokomajame ūkyje sukaupta patirtimi bei naujausiomis mokslininkų rekomendacijomis. Pirmoji renginio dalis vyko konferencijų salėje, o vėliau apžiūrėti Mokomojo ūkio laukai, renginio rėmėjų demonstruojama žemės ūkio technika.

Su VDU ŽŪA Mokomojo ūkio veikla renginio dalyvius supažindino ūkio direktorius Vilius Venskutonis

Sukurtas interaktyvus ūkio žemėlapis

ŽŪA Mokomasis ūkis šiuo metu dirba 450 ha žemės, fermose laikoma 163 melžiamos karvės ir daugiau kaip 200 prieauglio. Tad ūkis vysto pienininkystę ir veislinę gyvulininkystę, augina javų ir daugiamečių žolių sėklas, pašarams kukurūzus, pardavimui rapsus ir javus. Mokomojo ūkio bazėje dalis žemės (22 ha) skirta ekologiniam ūkininkavimui.

Su Mokomojo ūkio veikla renginio dalyvius supažindinęs ūkio direktorius Vilius Venskutonis pristatė ką tik baigtą rengti naujovę – interaktyvų skaitmeninį Mokomojo ūkio laukų žemėlapį. Į jį įtraukti visi ūkio sėjomainos laukai. Galima ne tik susipažinti, kas auginama konkrečiame lauke, kokia taikoma technologija, bet ir pamatyti nuotraukų, videovaizdų.

Įdomu tai, kad pateikiami ir ankstesnių metų finansiniai duomenys: kiek į lauką buvo investuota ir kiek gauta pajamų bei pelno. „Pavyzdžiui, pernai kviečių auginimo savikaina sudarė 209 Eur/t, o grūdus pavyko sėkmingai parduoti už 300 Eur/t“, – sakė V. Venskutonis.

ŽŪA Mokomajame ūkyje dirbama tariantis su mokslininkais ir vadovaujantis jų rekomendacijomis. Pavyzdžiui, šiemet viename lauke įrengtas naujas žolynas, toks, kuris atitiktų visas mokslo rekomendacijas.

Kaip didelę vertybę ūkio vadovas pristatė taikomą aštuonlaukę sėjomainą, kuri duoda daug įvairios naudos. Ūkio laukai tręšiami kraikiniu mėšlu, kuris irgi gerina dirvožemį. Beje, tai leidžia sumažinti azoto trąšų normas. Tiesa, dėl mėšlo naudojimo žemę tenka arti, todėl bearimes technologijas planuojama diegti ateityje, po to, kai bus atliktos fermų rekonstrukcijos ir pereita prie skysto mėšlo.  

Fungicidų bandymas kviečių pasėlyje

Mokomajame ūkyje atliekami įvairūs gamybiniai bandymai. Pavyzdžiui, šiemet auginama net 12 skirtingų veislių rapsų.

Renginio dalyviai susipažino su skirtingų fungicidų naudojimo kviečių pasėliuose bandymu, kurį pristatė VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto lektorė dr. Aurelija Šaluchaitė.

Kaip sakė mokslininkė, fungicidai buvo pasirinkti, atsižvelgiant į jų veikimą, kainą, normas ir kitus aspektus. Fungicidų kaina hektarui sudarė 43 eurus. Įdomu tai, kad bandymas įrengtas dideliame veislės Skagen kviečių lauke, kuris užima net 40 ha.

Šiame kviečių Skagen pasėlyje įrengtas gamybinis fungicidų naudojimo bandymas

Įrengti 3 bandymo variantai. Viename naudotas fungicidas, turintis veikliąsias medžiagas: biksafeną, fluopiramą ir protiokonazolą. Antrame – fungicidas su veikliosiomis medžiagomis: mefentriflukonazolu, fluksapiroksadu ir piraklostrobinu. Trečiame – fungicidas su veikliosiomis medžiagomis: benzovindiflupiru ir protiokonazolu.  

Kaip pastebėjo A. Šaluchaitė, šis auginimo sezonas buvo tikrai netipinis, nes augalus kankino ir šalnos, ir sausra. Dėl sausų orų kviečių ligos mažai plito, todėl fungicidais pasėlis purkštas tik vieną kartą, kviečių plaukėjimo-žydėjimo metu. Buvo vertinamas ligų paplitimas ir jų intensyvumas, taip pat biologinis fungicidų efektyvumas. Ūkinis fungicidų efektyvumas paaiškės nuėmus ir įvertinus kviečių derlių.

Ligų (septoriozės) paplitimas siekė 27–31 proc., tačiau intensyvumas buvo mažas – vos 0,48-0,54 proc. Kitų ligų praktiškai nebuvo. Pasak mokslininkės, fungicidai paprastai naudojami, kai ligų intensyvumas pasiekia ir viršija 1 proc.

Įvertinus naudotų fungicidų biologinį efektyvumą, nustatytas, kad I varianto jis siekė 27 proc., II – 68 proc., III – 75 proc.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto lektorė dr. Aurelija Šaluchaitė pristatė fungicidų bandymą žieminių kviečių pasėlyje

Juostinės sėjos bandymas  

Kitas Mokomojo ūkio kviečių pasėlyje įrengtas gamybinis bandymas – lyginama įprastos ir juostinės sėjos įtaka pasėlio vystymuisi ir derliui, piktžolių plitimui.

Kviečiai (Wendelin veislė) buvo pasėti po daugiamečių žolių. Pirmame variante dirva buvo suarta, po to sulėkščiuota ir pasėti kviečiai, lokaliai įterpiant trąšas. Juostinės sėjos variante po daugiamečių žolių (motiejukų ir dobilų) nupjovimo, šiek tiek atžėlus joms, rugpjūčio pradžioje, buvo panaudotas herbicidas. Rugsėjį su juostine sėjamąja pasėti kviečiai, lokaliai įterpiant trąšas. Abiejuose variantuose rudenį, kviečiams sudygus, naudoti herbicidai.

Mokomojo ūkio agronomas Dovydas Bartkus (centre) pristatė juostinės ir įprastos kviečių sėjos bandymą

Kaip pastebėjo Mokomojo ūkio agronomas Dovydas Bartkus, dabar išryškėjo, jog tradicinės sėjos atveju kviečių pasėlyje liko herbicidais nepaveiktų motiejukų, nes jie taip pat varpiniai augalai, kaip ir kviečiai. Juostinės sėjos variante matoma šiek tiek daugiau piktžolių, matyt, dėl to, kad herbicidas kviečiuose buvo panaudotas tik rudenį, pavasarį nebenaudotas.

„Taigi, galime daryti išvadą, kad pereinant prie juostinės sėjos technologijos, nepakanka vien tik įsigyti tam skirtą techniką, reikia koreguoti ir kitus technologinius sprendimus“, – sakė D. Bartkus.

Bandyme buvo vertinamas kviečių išsikrūmijimas, peržiemojimas. Kaip sakė agronomas, pastebėta, kad gegužės antroje pusėje juostinės sėjos variante kviečiai turėjo daugiau ūglių (6–7 ūgliai augale) negu ariminės technologijos variante (5–6 ūgliai).

Kviečiams pasiekus brandą bus skaičiuojamos piktžolės, bus įvertinas augalų tankumas, varpų svoris, grūdų saiko svoris, derlingumas.

Juostinės ir įprastos sėjos kviečių bandymų laukas

Ilgametė ekologinės žemdirbystės patirtis

VDU ŽŪA doc. dr. Juozas Pekarskas renginio dalyvius supažindino su Mokomajame ūkyje jau 27 metus kaupiama ekologinio ūkininkavimo praktine patirtimi ir čia atliekamų mokslo tyrimų rezultatais. Mokslininkas apžvelgė, kaip keičiasi dirvožemio derlingumas, humuso kiekis ir kiti ūkininkavimui svarbūs parametrai, pristatė, kokie gaunami derliai.

1995 m. tuomečiame Žemės ūkio universitete buvo įkurtas Agroekologijos centras, o po metų  ekologinei žemdirbystei paskirtas 25 ha laukas. 1999 m. jis buvo sertifikuotas kaip ekologinis ir taip dirbama iki šių dienų. Tiesa, dabar plotas sudaro 22 ha.

VDU ŽŪA doc. dr. Juozas Pekarskas renginio dalyvius supažindino su ekologinio ūkininkavimo praktine patirtimi

Ekologiniame plote – 2 sėjomainų laukai. Kaip sakė J. Pekarskas, pradedant diegti ekologinę sėjomainą konsultuotasi su Švedijos mokslininkais. Dabar ją sudaro: žieminiai kviečiai; ankštinių ir varpinių javų mišinys; vasariniai miežiai + dobilų ir žolių įsėlis; I naudojimo metų daugiametės žolės: II naudojimo metų daugiametės žolės.

Tręšimui naudojamas mėšlas. „Tuo metu apie dirvožemių degradaciją dar niekas nekalbėjo, bet ilgainiui pamatėme, kad ekologinėje sistemoje organinės trąšos yra būtinos. Žinoma, geriau naudoti ne kraikinį mėšlą, o kompostuotą, nes pirmuoju atveju laukai užteršiami piktžolių sėklomis“, – pastebėjo J. Pekarskas.

Pasak jo, piktžolių kontrolei ekologiniuose laukuose taip pat svarbi sėjomaina. Ji, beje, turi įtakos ir ligų bei kenkėjų plitimui. Kai sakė mokslininkas, dėl sėjomainos teigiamos įtakos per visą laiką ligų ir kenkėjų masinių antplūdžių nebuvo.

Ekologinėje žemdirbystėje daug problemų kelia piktžolės, todėl reikia nuolat ieškoti veiksmingų būdų, kaip jas geriausiai kontroliuoti

Per kelis dešimtmečius ekologiniame lauke auginta įvairių rūšių augalų, atlikta daugybė bandymų ir  įgyta visokios patirties. Pasak J. Pekarsko, kai kada netgi neigiami rezultatai pasitarnauja žinių bagažui, nes išsiaiškinama, kokių klaidų ekologinėje sistemoje vengti ir kokius sprendimus priimti.

„Dirvožemiai skirtingi visur, todėl vienodų rekomendacijų visiems ūkiams negali būti. Pradedant ekologiškai ūkininkauti pirmiausiai reikia išsitirti dirvožemius ir pagal gautus rezultatus spręsti, kaip galima pagerinti žemę, kokių priemonių reikia“, – sakė J. Pekarskas.  

Per ilgus ekologinio ūkininkavimo metus pastebėta, kad dėl organinių trąšų naudojimo dirvožemyje humuso kiekis nemažėja. Gaunami palyginti dideli grūdų ir kitų augalų derliai.

Renginio dalyviai galėjo pamatyti, kaip į pašarams auginamų kukurūzų pasėlį žolių mišinys įsėjamas agrodronu

Po Mokomojo ūkio pasėlių apžiūros renginio dalyviai galėjo stebėti kelių skirtingų modelių savaeigių purkštuvų darbą, susipažinti su renginio rėmėjų – UAB „Audrokesta“, AB „Lytagra“ ir UAB „Rovaltra“ technikos ekspozicija.

Renginį simboliškai vainikavo edukacinė programa apie galutinį žemdirbių darbo rezultatą – grūdų miltus, iš kurių kepama duona ir kiti gaminiai. Pristatyta miltų įvairovė, galima buvo paskanauti įvairių miltinių gaminių, o loterijoje laimėti maišą miltų, sumaltų iš Mokomajame ūkyje išaugintų kviečių.