Ateityje ekstremalių situacijų skelbti nereikės
2019-05-27

Kaunas. Galimus susietosios paramos skirstymo pokyčius, sausros ir šalnų padarinių nuostolių atlyginimo ir agrarinio mokslo išsaugojimo klausimus aptarė posėdžiavusi Žemės ūkio rūmų Taryba.

Žemės ūkio ministerija teiraujasi socialinių partnerių nuomonės dėl susietosios paramos skirstymo principų 2020 metais: ar atsisakyti paramos grūdų sektoriui, sumažinti šiltnamių sektoriaus rėmimą ir daugiau lėšų skirti pieno bei uogų ir vaisių sektoriams, ar nieko nekeisti, palikti dabartinę tvarką?

Šis klausimas buvo iškeltas Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) patariamosios tarybos gegužės 13-osios posėdyje.

Pasak ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovo Karolio Anužio, valstybėms narėms leidžiama perskirstyti europinę paramą, tačiau abejojama, ar šiuo atveju toks sprendimas būtų prasmingas.

„Pirma, didindami paramą vienam sektoriui, turėtume atimti iš kitų. Antra, pakeitimai būtų taikomi tik 2020 metais. Trečia, toks perskirstymas ateityje gali atsigręžti prieš mus pačius. Pavyzdžiui, jei sugalvotume pajudinti mėsinės galvijininkystės rėmimo schemą, tai rizikuotume iš viso netekti rėmimo šiam sektoriui, nes rezultatai rodo, kad ši šaka auga“, – sakė K. Anužis. Jo teigimu, tikslingiau būtų planuojamus pokyčius sieti su naujuoju finansiniu laikotarpiu, kuris prasidės 2021 metais.

Žemės ūkio rūmų Taryba pritarė nuomonei, jog šiuo laikotarpiu neverta keisti susietosios paramos skirstymo principų.

Nereikės skelbti ekstremalių situacijų

Nuo šalnų ir sausros nukentėję žemdirbiai prašo, jog jiems nebūtų taikomos sankcijos už numatytų įsipareigojimų nevykdymą. Tai apima daugelį žemės ūkio šakų. Dėl šalnų nukentėjo sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ūkiai, dėl kritulių stokos – javų pasėliai. Gyvulininkystės ūkiams dėl sausros bus sudėtinga apsirūpinti pašarais.

ŽŪR Tarybos posėdyje dalyvavęs žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas informavo, jog ŽŪM sieks, kad nuo gamtos reiškinių nukentėjusiems žemdirbiams sankcijos už įsipareigojimų neįvykdymą nebūtų taikomos.

„Kalbamės su Hidrometeorologijos tarnyba, kaip pagrįsti, jog dabartinė situacija gali būti laikoma sausra. Imamės iniciatyvos peržiūrėti sausros vertinimo metodiką. Kreipsimės į Europos Komisiją“, – sakė viceministras Venantas Griciūnas

ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė informavo, jog ruošiami nauji kriterijai, kuriais remiantis galima bus paprasčiau konstatuoti sausros, šalnų buvimo situacijas atskirose vietovėse ir išvengti būtinybės skelbti esktremalias situacijas.

ŽŪR Tarybos nariai siūlė sodininkystės ir uogininkystės sektorius pripažinti nukentėjus nuo šalnų, nes beveik visi ūkiai patyrė nuostolių. Viceministras V. Griciūnas atkreipė dėmesį, jog tarp apibūdinimų „visi ūkiai“ ir „beveik visi ūkiai“ esama skirtumo, todėl taikyti lygiavą būtų nesąžiningą nukentėjusių ūkininkų atžvilgiu.

Pasak V. Žoštautienės, savivaldybių žemės ūkio skyrių yra paprašyta surinkti išsamią informaciją apie nuostolius, kuriuos patyrė ūkiai dėl nepalankų gamtinių sąlygų. Šie duomenys leis pagrįsti būsimus sprendimus. Žemdirbių atstovai pasidalijo abejonėmis, ar savivaldybės sąžiningai atliks užduotį, kurios jos neprivalo daryti.

V. Žoštautienė pabrėžė, kad bet kokiu atveju žemdirbiai privalo fiksuoti patirtą žalą. Viceministras V. Griciūnas patikslino, kad situacijos vertinimas bus pateiktas rudenį, t. y. po derliaus nuėmimo. K. Anužis atkreipė dėmesį, kad kompensacijų už patirtus nuostolius klausimo sprendimas nėra toks jau paprastas, kaip galėtų atrodyti, nes tiesioginių išmokų mechanizmas susijęs su žemdirbių pajamų palaikymu, todėl didelės žalos įrodymo būtinybė yra aktuali.

Rengiamas šalies bendrasis planas

V. Žoštautienė pristatė ŽŪR Tarybai rengiamo Lietuvos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir jo dalį, susijusią su kaimu ir žemės ūkiu. Bendrasis planas turėtų tapti pagrindiniu šalies vystymosi dokumentu, kurio sprendiniai galiotų iki 2030 metų.

Pasak V. Žoštautienės, siekiant palaikyti kaimiškųjų vietovių gyvybingumą, tikslinga remti įvairius ne žemės ūkio verslus, taip sukuriant naujas darbo vietas kaimo vietovėse, sudarant ūkininkams bei kaimo gyventojams galimybes įvairinti savo pajamų šaltinius ir lanksčiau prisitaikyti prie kintančios ekonominės situacijos.

ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė

ŽŪM pabrėžia būtinybę ugdyti kaimo gyventojų bendruomeniškumą, skatinti vietos iniciatyvas ir partnerystę, remti vietos veiklos grupių veiklą. Tikslios žemės ūkio veiklos artimiausio periodo kryptys bus įvardytos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2021-2027 m. strateginiame plane, kurio nuostatos turėtų atsispindėti ir bendrajame plane.

Ar išliks Agrarinės ekonomikos institutas

ŽŪR Taryba išklausė informaciją apie Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) veiklos perspektyvas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja mokslo institucijų pertvarkymą, todėl nuogąstaujama, kad LAEI praras savarankiškumą. Pasak LAEI mokslinio sekretoriaus Virgilijaus Skulskio, jau šiemet institutui skirtas mažesnis finansavimas.

LAEI atliekami tyrimai ypač svarbūs pagrindžiant Lietuvos planus dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos, priimant viešojo valdymo sprendimus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo skyriaus patarėjas Stanislovas Žurauskas argumentavo, kad mokslo institucijų konsolidavimas vykdomas siekiant taupiau ir efektyviau naudoti valstybės lėšas.

Pasak ŽŪR Tarybos nario Vido Juodsnukio (nuotr. kairėje), dabar tapę mados reikalu jungti ir naikinti viską, kas įmanoma

ŽŪR Tarybos nariai apeliavo į tai, kad trumparegiški sprendimai gali brangiai kainuoti valstybei. „Sutaupysime dviejų buhalterių darbo vietas, o prarasime milijonus, nes nebus kas argumentuotai ir kompetentingai pagrįs Lietuvos poreikius dėl europinės paramos“, – sakė ŽŪR Tarybos narys Saulius Daniulis.

VDU Žemės ūkio akademijos Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas atkreipė dėmesį, kad bioekonomikos amžiuje didelės svarbos turi kompetencijos centrai, kurie darbuojasi ne vien žemės ūkio, bet kaimo plėtros srityje, todėl priimant sprendimus dėl tokių centrų likimo reikia labai gerai pasverti argumentus.

ŽŪM teikia institutui užsakymus, kurie iš dalies leidžia jam išlikti. Pasak viceministro V. Griciūno, ministerijos užsakymų galėtų būti daugiau, jei ateityje nebūtų keičiama LAEI specializacija.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai