Akademija, Kauno r. „Gyvulininkystei plėtoti sąlygos Lietuvoje puikios. Tik turime pritraukti jaunimą – ateitis priklauso jam“, - įsitikinęs VDU Žemės ūkio akademijos prof. Rolandas Bleizgys.

VDU Žemės ūkio akademijos universiteto iniciatyva pirmajame nuotoliniu būdu surengtame „Regionų ateities forume“ šalies mokslininkai ir ekspertai, savo mokslinį bei studijų potencialą skiriantys regionų plėtrai bei pažangai kurti, pristatė savo įžvalgas ir naujausius mokslinių tyrimų rezultatus.

VDU Žemės ūkio akademijos Energetikos ir biotechnologijų instituto direktorius prof. R. Bleizgys kalbėjo apie sumaniosios gyvulininkystės tvarią plėtrą.

„Gyvulininkystės situacija tokia, kad norisi verkti. Mažėja gyvulių skaičius, pieno, mėsos gamyba, ir tam galo nematyti. Didelė klaida, kad nesiimama jokių priemonių stabilizuoti gyvulininkystės gamybos, tik girdime kaltinamus aplinkos teršimu. Karvutė nekalta dėl klimato kaitos, aplinką teršia ne gyvūnai, o žmonės. Laikas tai suprasti ir pradėti klaidas taisyti“, - griežtai kalbėjo profesorius.

Jis neabejoja, kad gyvulininkystės ateitis – sumanioji inžinerija, todėl reikia kelti tikslą kurti tvarų ateities ūkį ir padidinti gyvulių skaičių bent dvigubai per kelis metus. Sąlygos gyvulininkystei Lietuvoje puikios.

Koks turėtų būti ateities tvartas? Automatizuotas ar tik mechanizuotas? Ar protingai išmanus, kuris neteršia aplinkos, ir yra ateities tvartas?

„Aš ateities tvartą apibūdinčiau kitaip – tai tvartas, atitinkantis jaunimo lūkesčius. Jeigu jame dirbs jaunimas, toks ūkis turės didelių perspektyvų. Labai svarbu, kad darbas tvarte būtų lengvas, patogus, patrauklus. Ir sumanioji inžinerija yra labai svarbus pagalbininkas, kuris darbą pieno ūkyje daro lengvesnį, našesnį ir patogesnį“, - forume kalbėjo R. Bleizgys.

Pagrindinė tvarto paskirtis – užtikrinti gyvulių gerovę. Sumanioji inžinerija irgi tam padeda, nes gyvūnų gerovė apima daug sričių – tai ir pašarų, vandens tiekimas, mikroklimatas, biologinė, fizinė, cheminė aplinka, taip pat – ir psichinė. Gyvūnų gerovę ir tvarų ūkį kuria platus veiksnių spektras.  

Technologinių procesų automatizavimas ir mechanizavimas gali sudaryti geras sąlygas. Itin svarbu, anot R. Bleizgio, diegti pačias naujausias šėrimo inovacijas – tai ne tik sumažina žmonių darbo sąnaudas, bet ir gyvulių produktyvumui daro teigiamą įtaką, nes gerina pašarų įsisavinimą. O tai susiję su oro tarša – mažina šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją, nes didinamas gamybos efektyvumas, nedidinant pašarų energetinės vertės.

„Daugiausia naudos suteikia melžimo mechanizavimas ir automatizavimas. Pirmasis melžimo robotas Lietuvoje pastatytas 2008 m. – jis dar dirba ir atlieka savo funkcijas. Automatizuojant melžimą gauname didžiausią naudą – darbas tampa lengvesnis, iki 20 proc. didėja karvių produktyvumas, gerėja gyvulių sveikata, visi rodikliai gaunami geresni, - aiškino prof. R. Bleizgys. – Gerėjant sąlygoms, didėja gamybos produktyvumas nedidinat pašarų sąnaudų, o tai taip pat mažina ŠESD išskyrimą. Taigi, sumanioji inžinerija labai gerai dera su švaresne aplinka.“

Ateities ūkis remiasi valdymu, iš visų ūkio sistemų jutiklių siunčiamais duomenimis. Juos analizuoti, priimti sprendimus turės žinių turintis žmogus, specialistas. Ką daryti, jeigu nebus kam analizuoti duomenų? Tokiu atveju, pabrėžė lektorius, netikslinga diegti automatinių sistemų, toks ūkis turėtų remtis įprastais mechanizuotais procesais.

„Iššūkių gyvulininkystėje labai daug ir jų nuolat tik daugėja. Negana gamtos kaprizų, rinkos svyravimų, mažų kainų, dar formuojamas ir neigiamas visuomenės požiūris. Kartais pasigendu diskusijų ir paieškų šioms problemoms spręsti. Bet neabejoju, kad jaunimas pajėgus įveikti šiuos iššūkius. Tik reikia jį skatinti, motyvuoti dirbti su gyvuliais, padėti modernizuoti ūkius ir suteikti žinių“, - teigė VDU Žemės ūkio akademijos prof. R. Bleizgys.

Jis tikisi, kad jaunuolių į gyvulininkystės sektorių padės pritraukti nuo šių metų startuojanti sumaniosios inžinerijos studijų programa.

MŪ inf.