Vilnius. Žiedinės ekonomikos sąvokos vartojimas tapo mados reikalu ar iš tikrųjų tai yra ateities ekonomikos strategija? Kokia vieta žiedinėje ekonomikoje turi tekti žemės ir maisto ūkiui? Kaip žiedinės ekonomikos modelis gali būti pritaikytas konkrečioje įmonėje? Apie tai diskutuota Vilniaus universitete surengtoje inovacijų savaitės konferencijoje.

Vieši svarstymai apie žiedinės ekonomikos naudą ir galimybes iki Lietuvos atsirito prieš keletą metų. Diskusijų ir renginių padaugėjo po to, kai 2015-ųjų pabaigoje Europos Parlamentas priėmė žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį. Ši ekonomika turėtų pakeisti linijinį modelį, kurį sudaro trys etapai: gamyba, vartojimas, atliekų išmetimas. Žiedinė ekonomika veikia ne linijos, o ciklo principu, kai atliekos nėra išmetamos, jos tampa žaliava.

Vilniaus universiteto „Saulėtekio slėnyje" vyko konferencija „Žiedinės ekonomikos potencialas Lietuvoje įgyvendinant sumanios specializacijos strategiją"

Žiedinės ekonomikos propagavimas iš dalies susijęs su klimato kaitos problemos sprendimu. Teigiama, kad pritaikius žiedinės ekonomikos modelį, Europoje sumažėtų priklausomybė nuo įvežtinių išteklių, pramonė sutaupytų apie 630 mlrd. eurų, būtų sukurta 400 tūkst. naujų darbo vietų, BVP padidėtų 3,9 proc., šiltnamio dujų emisija per metus sumažėtų 2-4 proc.

Lietuvos žiedinės ekonomikos potencialo klausimams skirtoje konferencijoje kalbėjusi ekonomistė, buvusi Laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė pateikė kaip diskutuotiną dalyką tai, kad žiedinės ekonomikos idėją propaguoja Europos biurokratai.

Anot ekonomistės, valstybės įsikišimas prasmingas tada, kai rinkai pačiai nepavyksta susidoroti su problemomis, tuo tarpu šiuo metu pasaulio mokslininkai ginčijasi dėl faktų: šyla klimatas ar ne, išseks ištekliai ar juos yra kuo pakeisti, atliekų kiekis žemėje yra pavojingai didelis ar ne.

Anot R. Vainienės, rinka turi motyvacijos susidoroti su iškylančiomis problemomis, nes jos „genuose" yra užkoduotas siekis gaminti pigiau, dirbti taupiau, maksimaliai panaudoti turimus išteklius. Kaip pavyzdį ji pateikė tradicinius įvairių tautų patiekalus, gaminamus iš subproduktų, t. y. nuo seno ūkiuose buvo panaudojamos beveik visos skerdenų dalys, nors valstybė to neskatino, jokio nurodymo iš viršaus nebuvo. Žiedinės ekonomikos idėja nėra nauja, tačiau originaliai pateikta, o ateitis, perfrazuojant R. Vainienę, visada buvo kūrybingų ir drąsių žmonių, kuriuos ji palygino su žiedų valdovais, rankose.

Ekonomistė Rūta Vainienė

Ekonomistė siūlė pamąstyti, ar tikrai mūsų visuomenė yra didžiulė maisto švaistūnė? Juk viena iš priežasčių, kodėl išmetamas maistas, yra pasibaigęs jo galiojimo laikas. Tačiau produkto galiojimo data dar nereiškia, kad kitą dieną produktas bus netinkamas vartoti. Tiesiog kažkas susitarė, kad produktų tinkamumo vartoti terminų, bet ar tie terminai visada pagrįsti?

Kaip biurokratinio įsikišimo į rinką pavyzdį ji pateikė visų markių ir modelių telefonų kroviklių jungčių suvienodinimą. Viena vertus tai patogu, mažiau diskomforto. Kita vertus, jei šeima turi keletą telefonų, o vėliau įsigyja naujesnių modelių, tai su kiekvienu pirkiniu įsigyja po kroviklį. Kodėl telefonai komplektuojami su krovikliais, jei jie visi vienodi ir pirkėjas gali kroviklį pirkti atskirai tada, kai jam to reikia. Kita vertus, verslas ir seniau galėjo susitarti dėl kroviklių suvienodinimo, tačiau to nedarė, nes galėjo būti apkaltintas konkurenciniu susitarimu.

Atliekos virsta pelnu

Žiedinės ekonomikos strategijos gali užtikrinti sąlygas ekonomikos augimui nedidinant taršos ir nenaudojant senkančių išteklių. Pagal žiedinę strategiją visi nauji gaminiai turėtų būti ilgaamžiai, nesunkiai pataisomi, gaminami iš perdirbti tinkamų medžiagų. Bendrovės „Ustukių malūnas" pardavimų vadovas Kipras Uždavinys konferencijoje dalijosi patirtimi, kaip atliekos gali virsti pelnu.

Atstovaudamas savo šeimos verslo įmonei, K. Uždavinys pristatė naujų sprendimų taikymą gaminant trapučius. Gaminant ekologiškus trapučius, susikaupia kalnai broko. Kadangi gamybai naudojamos brangios ekologiškos žaliavos, tai ir atliekos yra brangios. Augant broko kiekiui, auga negautų pajamų dalis. Įskaičiuoti negautas pajamas į savikainą būtų neracionalu, nes tuomet smarkiai padidėtų produkcijos kaina, ji taptų nekonkurencinga.

„Ustukių malūnas" pardavimų vadovas Kipras Uždavinys

Gamybos pradžioje nedidelį kiekį broko bendrovė parduodavo ūkiams, o šie naudojo pašarams. Tačiau kiekiui augant, išeitį pasiūlė klientai - įmaišyti į kvietinių trapučių atliekas rugių sėlenų, tuomet galimybės naudoti juos pašarams padidėja. „Ustukių malūnas", gamindamas iš atliekų pašarus, papildo savo biudžetą.

Dalis broko, susmulkinto iki reikiamo dydžio frakcijos, keliauja kaip maisto ingredientas į kitas maisto perdirbimo įmones. Dalį gamybos atliekų panaudoja žuvininkystei skirtų pašarų granulių gamybai, tam pritaiko kuro granuliavimo įrangą.

Iš gamybai naudojamos žaliavos atliekų bendrovė gamina kuro granules, jas naudoja gamybinėms patalpoms šildyti, makaronų džiovyklai.

Pasak K. Uždavinio, šiais metais aukščiausios rūšies grūdai bus brangesni, vadinasi brangs ir gamybinis brokas, todėl iškyla naujas uždavinys - panaudoti broką dar pelningiau.

„Žiedinė ekonomika - tai galvojimas ne vien apie ateitį, bet ir apie potencialų pelną, neišnaudotas jo galimybes", - sakė K. Uždavinys.

Parama naujovėms

Žiedinės ekonomikos iniciatyvų įgyvendinimo galimybes ES kontekste pristatė Aplinkos projektų valdymo agentūros projektų grupės vadovė Aušra Šmitienė. Ji atkreipė dėmesį, kad perspektyviausia sritis, kuriai galima tikėtis finansinės paramos, yra susijusi su naujų technologijų (panaudojant atliekas) kūrimu ir diegimu.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros projektų koordinatorė Daiva Keršienė supažindino konferencijos dalyvius su galimybėmis gauti paramą žiedinės ekonomikos idėjų įgyvendinimui bioekonomikos, biotechnologijų srityse. Parama teikiama tiek stambiems projektas, kurie padeda spręsti visos ES problemas, tiek tyrimus vykdančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Su Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų finansavimo instrumentais, skatinančiais žiedinės ekonomikos projektų įgyvendinimą Lietuvoje supažindino Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas Artūras Jakubavičius.

Konferencijos tikslas - paskatinti Lietuvos verslą ir mokslą, veikiantį maisto, žemės ūkio, atsinaujinančios energetikos bei panašiose srityse ir taikantį žiedinės ekonomikos principus, kartu spręsti kylančias problemas, kuriant, vystant ar plėtojant prekes, paslaugas, procesus.

MŪ inf.