Akademija (Kėdainių r.). Senolių išmintis byloja - dirvon darbo neįdėsi duonos neturėsi. Vakar Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba pagerbė geriausius dirvos darbininkus - rudeninio arimo konkurso nugalėtojus.

Arimo meistrų būrį sveikino žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Grybauskas, premjero patarėjas žemės ūkiui Adolfas Damanskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Kėdainių rajono meras Rimantas Diliūnas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) direktorius Zenonas Dabkevičius ir LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis. Nugalėtojams rankas spaudė ir gėles dovanojo artimieji, draugai ir rajonų biurų konsultantai.

Pasak žemės ūkio viceministro Viliaus Martusevičiaus, ministerija supranta, koks žemės ūkio darbų procese svarbus arimas: „Neabejotinai nuo to priklauso, ar gausus užaugs derlius. Nekeista, kad dažnas ūkio šeimininkas arimo niekam kitam nepatiki ir aria pats"

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys K. Grybauskas įsitikinęs, kad geriausi artojai nusipelnė šventės ir nuoširdžiausių padėkų. „Važiuojant Lietuvos keliais, negali nepastebėti, kad laukai gražėja, arimo kokybė gerėja. Būtent tai išreiškia mūsų pagarbą didžiausiam turtui - Žemei", - sveikindamas artojus pabrėžė jis. K. Grybauskas įteikė Kaimo reikalų komiteto pirmininko padėkas Šilutės rajono artojui Artūrui Jasui ir Lietuvos artojų asociacijos ilgamečiam vadovui Alfonsui Malinauskui.

Adolfas Damanskis artojams perdavė premjero Algirdo Butkevičiaus sveikinimus ir padėką už įdėtą triūsą

Geriausius rajonų artojus gyrė LAMMC direktorius Z. Dabkevičius, sakydamas, kad šiandien Lietuvoje laukai atrodo nė kiek ne prasčiau nei Danijoje ar Švedijoje. „Gerbiu gražias iniciatyvas. Puiku, kad Konsultavimo tarnyba, Žemės ūkio ministerija ir savivaldos organizacijos palaiko arimo profesionalumą didinantį konkursą. Labai gerai, kad ir patys artojai į šią iniciatyvą atsiliepia", - teigė Z. Dabkevičius.

LŽŪKT vadovas E. Makelis išreiškė tvirtą nuostatą, kad galvojant apie saikingą, integruotą augalų apsaugą ir žemdirbystę, arimas neabejotinai buvo, yra ir bus reikalingas. Besikeičiantį požiūrį į žemės dirbimo technologijas rodo ir Jungtinių Valstijų pavyzdys. Pasak E. Makelio, ten minimalaus žemės dirbimo plotai sumažėjo, o šalies Žemės ūkio departamentas nelinkęs remti neariamosios žemdirbystės sistemų, nes jas taikant pasėlius labiau puola ligos, todėl reikia naudoti daugiau cheminių augalų apsaugos priemonių.

Edvardas Makelis artojams linkėjo sėkmės ir gerų rezultatų: „Mūsų ūkininkai - didžiausi menininkai. Gražiu arimu ir geru darbu jie sėja viltį ateities kartoms"

Šiemet rudeninio arimo konkurse dalyvavo 43 rajonai, daugiau kaip 300 artojų. Pasak LŽŪKT direktoriaus pavaduotojos Giedrės Butkienės, iniciatyvą rodė ir patys ūkininkai rodė, kviesdami komisijos narius įvertinti jų darbą. Aktyviausi rinkimų organizatoriai buvo Jurbarko ir Telšių rajonų žemės ūkio skyrių, Konsultavimo tarnybos biurų darbuotojai. Jiems buvo įteiktos padėkos.

Suskaičiavus arimo vertinimo rezultatus, paaiškėjo geriausiųjų iš geriausių penketukas. Konkurso komisija pirmą vietą skyrė Telšių rajono Mantvydų kaimo ūkininkui Kaziui Rimkui, surinkusiam 88 proc., antroji vieta atiteko Pasvalio rajono LAMMC Joniškėlio bandymų stoties artojui Viliui Tinteriui, surinkusiam 86,6 proc, o trečioji - Kelmės rajono Vaiguvos kaimo artojui Alfonsui Mackevičiui (K. Andriulio ūkis), surinkusiam 80 proc. galimos balų sumos. Pagal rezultatus ketvirtą vietą užėmė Biržų rajono Vabalninko ūkininkas Benas Šipelis, penktą - Kėdainių rajono Taujėnų kaimo artojas Vilmantas Sereika (D. Šlausto ūkis).

Rudeninio arimo konkurso nugalėtojui Kaziui Rimkui įteiktos ne tik laimėtojo regalijos, bet ir garbingas profesoriaus Petro Vasinausko vardo prizas

Konkurso nugalėtojas K. Rimkus juokaudamas prisipažino, kad aria nuo pirmos klasės: „Neatsilikdavau nuo tėvelio nė per žingsnį. Visada rūpėjo vikšriniame traktoriuje vairalazdes patampyti". Kartu su sūnumi Dainiumi jis dirba per 200 ha. Toks plotas kasmet ir suariamas, mat telšiškiai jau devyneri metai ūkininkauja ekologiškai. Pasak Kazio, plūgas - pas veiksmingiausias ginklas nuo piktžolių, todėl be jo išsiversti neįmanoma.

Ūkininkai augina kviečius, kvietrugius, žirnius, avižas. Kazio nuomone, derliai visai neblogi - per 3 t/ha. Be to, pagal ekologinio ūkininkavimo sėjomainą apie pusė ploto kasmet užsėjama ankštiniais augalais. Konkurso komisijai jis pateikė išartų dobilų 15 ha ploto lauką. Ūkininkas arimo darbus šiemet baigė spalio 25-ąją: „Ruduo buvo gana palankus, skųstis nėra kuo, nes viską suspėjome."

Per dieną Kazys vienas gali suarti apie 20 ha, jei dviese su sūnumi - 30 ha. Paprastai tėvas sėda prie 210 AG Fendt traktoriaus su prikabintu 5 korpusų Kuhn plūgu. „Man didžiausia atgaiva širdžiai, kai ankstyvą rytą matau garuojančias išartas vagas", - sakė ne kartą už gerą arimą įvertintas K. Rimkus.

Apdovanojimai buvo įteikti ir geriausiems kiekvieno konkurse dalyvavusio rajono artojams: Gintautui Danelavičiui (Akmenės r., Agluonos k.), Arūnui Žalynui (Alytaus r., Angininkai), Leonui Kiaulevičiui (Anykščių r., Jurgėnų k.), Židrūnui Sabaliauskui (Elektrėnų sav., Gilučių k.), Rimantui Damaškai (Ignalinos r., Rokiškės k.), Aidui Garniui (Jonavos r., Mimainių k.), Raimondui Pranculiui (Joniškio r., Stungių k.), Stanislovui Marcinkui (Jurbarko r., Juodaičiai), Vaidui Žukauskui (Kalvarijos sav., Jonų k.), Sigitui Jurevičiui (Kaišiadorių r., Mančiūnų k.), Gintautui Rastauskui (Kauno r., Liučiūnų k.), Giedriui Lapinskui (Klaipėdos r., Girininkų k.), Stasiui Lomsargiui (Kretingos r., Šukės k.), Mindaugui Vaišniui (Marijampolės r., Purviniškės), Andriui Arlauskui (Molėtų r., Babilninkų k.), Gitanui Dumbriui (Pakruojo r., Jovarų k.), Zeniui Kubiliui (Panevėžio r., Gudgalio k.), Remigijui Šukiui (Plungės r., Vieštovėnų k.), Rimantui Trakymui (Prienų r., Žagarių k.), Vaidui Poznanskiui (Radviliškio r., Pavartyčių k.), Dariui Ališauskui (Raseinių r., Sujainių k.),  Rimui Žilinskiui (Rietavo sav., Tauravo k.), Vidui Medikiui (Rokiškio r., Sriubiškių k.), Algirdui Rubinui (Skuodo r., Puodkalių k.), Egidijui Kasperavičiui (Šakių r., Slavikų k.), Jan Pozniak (Šalčininkų r., Kurmelionių k.), Robertui Dauniui (Šiaulių r., Svirbučių k.), Vygantui Ligučiui (Šilalės r., Lembo k.), Artūrui Jasui (Šilutės r., Piktaičių k.), Danieliui Galiniui (Širvintų r., Juodiškių k.), Andžej Kulevič (Švenčionių r., Sorokpolio k.), Donauią Marcinkevičiui (Trakų r., Jukniškių k.), Rimantui Valeikai (Ukmergės r., Mikėnų k.), Vladui Vitui (Utenos r., Jasonių k.), Edmundui Mikučioniui (Varėnos r., Druskūnų k.), Vitui Liaudinskui (Vilkaviškio r., Virbalio sen.), Zenon Borkovskij (Vilniaus r., Vaigeliškių k.), Daliui Lingei (Zarasų r., Bileišių k.).

Rudeninio arimo konkursas, kurį nuo 2006 m. organizuoja Lietuvos žemės ūkio ministerija kartu (ŽŪM) su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT), Lietuvos artojų asociacija (LAA), Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), rajonų savivaldybėmis ir kitais partneriais, jau tapo reikšminga žemdirbystės kultūrai tradicija.

MŪ inf.

FOTOREPORTAŽĄ IŠ RENGINIO ŽIŪRĖKITE ČIA