Akademija (Kėdainių r.) Liepų kaimo laukuose vakar susirungė geriausi šalies artojai. Absoliučiais Lietuvos artojų varžybų nugalėtojais tapo praėjusių metų lyderiai - jurbarkiškis Stanislovas Marcinkus ir kretingiškis Kazys Genčius. Kokybišku arimu komisiją sužavėjo debiutantas Augustinas Vasiliauskas, kuriam atiteko ne tik jauniausio artojo titulas, bet ir pirmoji vieta tradicinių netobulintų plūgų grupėje.

Varžybose dalyvavo 13 artojų iš Kaišiadorių, Kėdainių, Kretingos, Jurbarko, Marijampolės, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Šalčininkų bei Telšių rajonų. Be varžybų senbuvių, tokių kaip Kazys Genčius (dalyvavo 15 kartą), Audrius Plerpa (14 kartą), Stanislovas Marcinkus (10 kartą), Vilius Tinteris (6 kartą), Antanas Duoblys (4 kartą), respublikinėse varžybose jėgas išbandė ir 4 naujokai. Tai aštuoniolikmetis Augustinas Vasiliauskas, Panevėžio profesinio rengimo centro moksleivis, ūkininkai František Pozniak (Šalčininkų r.) ir Mindaugas Cikanavičius (Kaišiadorių r.), taip pat Telšių rajono Skiočių ūkio artojas Rolandas Usnys.

Aštuoniolikmetis Panevėžio rajono artojas Augustinas Vasiliauskas su varžybų organizatoriais

Artojai arė 2, 3 ir 4 korpusų keturių kategorijų plūgais: tradiciniais, tradiciniais tobulintais, apverčiamaisiais ir apverčiamaisiais tobulintais, kitaip sportiniais. Beje, šios kategorijos plūgu laukus vagojo tik daugkartinis čempionas, ne vieną kartą Lietuvos garbę Pasaulio arimo varžybose gynęs K. Genčius.

Kretingos artojai - daugkartinis nugalėtojas Kazys Genčius (dešinėje) ir Antanas Duoblys - su juos palaikyti ir pasveikinti atvykusiais rajono atstovais. Planuojama kitais metais respublikines artojų varžybas rengti kitame Lietuvos krašte, vienas iš pretendentų - Kretingos rajonas

Tradicinių plūgų grupėje varžėsi 6 artojai, keturi iš jų arė tobulintais plūgais, septyni - apverčiamų plūgų grupėje. Netobulintų apverčiamų plūgų grupėje I vieta atiteko pasvališkiui Viliui Tinteriui. Beje, jo arimui teisėjai skyrė 217,3 balo iš 320 galimų, tiek pat balų surinko ir antrą kartą varžybose dalyvavęss kėdainiškis ūkininkas Vilmantas Sereikis, kurį nuo nugalėtojų pakylos atitolino 20 baudos balų, skirtų už netinkamai pasirinktą arimo gylį (arti reikėjo maždaug 20 cm gyliu, galima paklaida 2 cm).

Nugalėtojas jurbarkiškis Stanislovas Marcinkus arė sportiniu 2 korpusų tradiciniu plūgu

Artojų darbą vertino gausi komisija, vadovaujama penkių vyriausiųjų teisėjų. Komisiją sudarė Aleksandro Stulginskio universiteto atstovai ir LŽŪKT augalininkystės konsultantai. Beje, į teisėjų gretas šiemet įsijungė 4 nauji nariai.

Renginyje pasigedo politikų

Sveikindamas artojus ir dėkodamas varžybų organizatoriams - Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai ir Lietuvos artojų asociacijai, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pasigedo renginyje Seimo narių, ypač parlamentarų ūkininkų. Kad išrinktieji nariai nepateisina ūkininkų lūkesčių, jam pritarė ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Jonas Sviderskis apgailestavo, kad Seimo nariai ne tik nesidomi tokiais renginiais, bet ir nepadeda ūkininkams savo sprendimais

„Jau matome Seime metų derlių. Turime aplinkos ministrą, kuris sako, kad Europos Komisija reikalauja apmokestinti geriamąjį karvių vandenį, nors iš tikrųjų reikia jį tik apskaityti. Turime sveikatos ministrą, teigiantį, kad Europos Komisija reikalauja, jog mes nenaudotume apsaugos priemonių rapsams, cukriniams runkeliams, ankštinėms kultūroms. Turime parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką, kuris sako, kad mes savo fermomis apdergsime Lietuvą. Turime bankininką, kuris mus apmokestindamas nori paskutinį mūsų syvą ištraukti. Tad artojams linkiu gilių vagų, nes ten yra ir aukštų, ir storų kaip aš, kuriuos rudenį gali tekti užarti", - šmaikštavo J. Sviderskis.

ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas pasidžiaugė, kad kasmet daugėja jaunų artojų, kuriuos kvietė žinių įgyti universitete. „Gražus arimas - simbolis, kaip mūsų žemdirbiai moka rūpintis žeme, ją dirbti. Bet žemei dirbti reikia žinių, o norint gauti gerą derlių, būtina išmokti ir saugoti dirvožemį", - sakė rektorius A. Maziliauskas.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis pabrėžė klasikinio žemės dirbimo svarbą esant tokioms sunkioms gamtinėms sąlygoms, kaip šiemet. Jo teigimu, tai geriausiai atsiskleidžia apžiūrint minimaliai įdirbtuose laukuose augančius pasėlius. „Varžybose dalyvauja įvairių rajonų artojai - nuo Vilniaus krašto iki Žemaitijos, nuo Dzūkijos iki Aukštaitijos, tad kviečiu pasimokyti vieniems iš kitų, pasidalyti patirtimi", - ragino E. Makelis.

„Varžybose dalyvauja skirtingų rajonų artojai - nuo Vilniaus krašto iki Žemaitijos, nuo Dzūkijos iki Aukštaitijos, tad kviečiu pasimokyti vieniems iš kitų, pasidalyti patirtimi", - ragino LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis

Lietuvos artojų asociacijos prezidentas Alfonsas Malinauskas neabejojo, kad artojų varžybų tradicija, gyvuojanti nuo 1998 m., dar ilgai gyvuos, juolab, kad 2021-aisiais planuojama Dotnuvos laukuose organizuoti Pasaulio arimo varžybas. „Laukia daug darbų, patirties labai reikia, tad treniruotis ir siekti kuo geresnių rezultatų būtina", - sakė A. Malinauskas.

Artojų darbą stebėjo veteranai

Tarp varžybų žiūrovų buvo artojų varžybų veteranų, dar sovietmečiu organizuotų varžybų dalyvių. Viena iš jų - ilgametė Žemdirbystės instituto darbuotoja Zosė Mackevičiūtė-Lebedienė, anais laikais sąjunginėse artojų varžybose pelniusi du aukso ir vieną sidabro medalį.

Daug metų Belarus traktoriumi dirbusi moteris pasakojo, kad tuo metu per atrankas į sąjungines varžybas rungdavosi apie 50-70 Lietuvos artojų, tarp kurių būdavo ir apie 10 moterų.

„Dabar respublikinėse varžybose dalyvauja labai mažai artojų, bet reikia džiaugtis, kad ši tradicija puoselėjama. Mes neturėjome tokios technikos ir technologijų, bet labai daug dirbdavome ir treniruodavomės. Stebint kai kuriuos dabartinius arimus, pasigendu ne tik patirties, bet ir trenerių pamokymų", - pastebėjo buvusioji arimo čempionė.

Artojų darbą atidžiai stebėjo ir prisiminimais dalijosi arimo varžybų veteranai Albertas Marazas (kairėje) ir Zosė Mackevičiūtė-Lebedienė. Dešinėje - Alfonsas Marazas, kelių sąjunginių varžybų vyriausiasis mechanikas

Kėdainių rajone gyvenantis Tomas Kovėra, turintis 10 metų dalyvavimo artojų varžybose patirtį ir čempiono titulą sąjunginėse ir tuo metu Vokietijoje vykusiose tarptautinėse varžybose. „Pradėjau arti maždaug 1970-aisiais ir dalyvaudamas pirmose varžybose pelniau jauniausio ir geriausio artojo titulą. Gerai suraičiau tada senus artojus", - prisiminimais dalijosi T. Kovėra. Arė jis tais laikais su vikšriniu traktoriumi 4 korpusų plūgu.

„Šiandien turint tokią pažangią techniką neįmanoma blogai suarti. To įrodymas - Lietuvos laukai. Jei nepriklausomybės pradžioje buvo ariama bet kaip, tai dabar važiuojant per Lietuvą, malonu žiūrėti į gražiai suartus laukus", - pagerėjusia arimo kokybe džiaugėsi arimo meistras, neabejodamas ir varžybų nauda.

Tomas Kovėra prisipažino, kad Akademijoje organizuojamos respublikinės artojų varžybos - jam didžiulė šventė

Geriausi Lietuvos artojai Stanislovas Marcinkus ir Kazys Genčius kitąmet gins Lietuvos garbę Pasaulio arimo varžybose Vokietijoje. Beje, šiemet jų dar laukia varžybos Afrikos žemyne, Kenijoje.

MŪ inf.